Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Raimonda Pauparienė Teisminio proceso Nr. 1-85-2-00087-2011-5

2013 m. vasario 21d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. gynėjo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d. ir nuteistas 50 MGL (6500 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 2 d., į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-06-12 iki 2012-06-14, viena laisvės atėmimo diena prilyginta 2 MGL dydžio baudai, t. y. 780 Lt, ir paskirta 5720 Lt dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. nuteistas už tai, kad 2009-09-15 iki 13.55 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, VĮ „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. B., transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties blanke surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis – T. Š. – 2009-09-15 (duomenys neskelbtini) pardavė, o A. B. iš jo už 2700 litų nupirko lengvąjį automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir eilutėje prie įrašo „Transporto priemonę pardavė“ parašydamas savo vardą ir pavardę bei pasirašydamas savo parašu, patvirtino šią sutartį, tai yra suklastojo dokumentą.

Be to, T. Š., siekdamas gauti dokumentą, tai yra tariamai pirkto minėto automobilio transporto priemonės registracijos liudijimą, siūlydamas 100 litų atlygį, sukurstė A. B. 2009-09-15 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pateikti šią suklastotą sutartį VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) specialistui A. B., tai yra panaudojo suklastotą dokumentą.

Nuteistasis T. Š. pripažįsta, kad tarp jo ir A. B. buvo sudarytas tariamas sandoris, t. y. sandoris tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), kai sutarties šalys dėl kažkokių priežasčių nori sudaryti tik išorinę teisinio santykio tarp jų atsiradimo regimybę, o faktiškai sukurti viena kitai sandoryje numatytų teisių ir pareigų nesiekia ir nenori (CK 1.86 str.). Tariamieji sandoriai negalioja dėl sandorio šalių valios išraiškos ydingumo, nes tokiame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrosios sandorio šalių valios, nes jo šalys susitaria, kad sandoris nesukurs joms teisinių padarinių.

Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad tariamo sandorio sudarymas nėra nusikalstama veika.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinė atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 94-2-00014-11. 2011-12-02 prokuroro nutarimu iš šios bylos į atskirą bylą buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 85-2-00087-11. Šioje byloje T. Š. buvo pareikštas įtarimas, padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d.

Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo terminas tyrime Nr. 94-2-00014-11 buvo pasibaigęs 2011-09-14, po šios datos tyrimo terminas įstatymo nustatyta tvarka pratęstas nebuvo. 2011-12-02 aukštesniojo prokuroro nutarimu tyrimo terminas byloje Nr. 94-2-00014-11 atnaujintas ir pratęstas iki 2012-01-30, o kito prokuroro tos pačios dienos nutarimu iš tyrimo Nr. 94-2-00014-11 į atskirą tyrimą atskirtas tyrimas Nr. 85-2-00087-11.

Gynėjo nuomone, ikiteisminiai tyrimai Nr. 94-2-00014-11 ir Nr. 85-2-00087-11 turėjo būti nutraukti dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo (BPK 215 str. 1 d.), tačiau Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas skundą priimti atsisakė motyvuodamas tuo, kad bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teismui, ikiteisminio tyrimo teisėjas jokių procesinių veiksmų atlikti negali.

Gynėjas nurodo, kad BPK 176 straipsnis nenumato galimybės atnaujinti praleistą ikiteisminio tyrimo terminą. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymai yra lokaliniai aktai, baudžiamojo proceso įstatymui jie prieštarauti negali. Aukštesniojo prokuroro 2011-12-02 nutarime atnaujinti ikiteisminio tyrimo terminą jokios svarbios priežastys, dėl kurių tyrimo terminas nebuvo pratęstas laiku, nenurodytos. Gynėjo nuomone, ikiteisminį tyrimą Nr. 94-2-00014-11 kontroliavęs prokuroras nesiėmė priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas laiku ir per kuo trumpiausius terminus. Nurodyti Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimai pripažintini esminiais, sukliudžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Nuteistojo T. Š. gynėjas T. Leščinskas prašo įvertinti, ar buvo galima atnaujinti ikiteisminį tyrimą, ar buvo tam svarbių priežasčių, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad T. Š. padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-10-26 nuosprendis naikintinas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.).

Praleisto termino ikiteisminiam tyrimui atlikti atnaujinimas ir pratęsimas (BPK 102 straipsnio 1 dalis, 176 str. 2 d.) Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro G. T. 2011-12-02 nutarimu (t. 1, b. l. 18–22), Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. Ž. 2011-12-02 nutarimu (t. 1, b. l. 23–26) motyvuotas tuo, kad pagrindinė ikiteisminio tyrimo byla Nr. 94-1-00014-11, iš kurios išskirta ikiteisminio tyrimo byla Nr. 85-2-00087-11, yra didelės apimties, todėl ikiteisminis tyrimas joje numatytu laiku nebuvo baigtas, be to, T. Š. slapstėsi, buvo paskelbta jo paieška (t. 1, b. l. 98–99). Ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 85-2-00087-11 išskyrimas į atskirą bylą buvo viena iš priemonių ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 94-1-00014-11 greičiau pabaigti.

Iš esamų duomenų matyti, kad 2010-12-15 T. Š. baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-3125-10 buvo apklaustas kaip liudytojas (t. 1, b. l. 79–82). Kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus (BPK 80 str. 1 p.). Tokiam asmeniui apklausti kaip liudytojui būtinas prokuroro nutarimas (BPK 82 str. 3 d.).

2012-06-14, 2012-07-17 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. Š. savo kaltės nepripažino, teigė, kad tyčia suklastoti dokumentų nenorėjo. Užregistravo automobilį A. B. vardu, nes šis buvo vyresnio amžiaus, registravus automobilį A. B. vardu būtų pigiau kainavęs civilinės atsakomybės draudimas (t. 2, b. l. 5, 9–10).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis T. Š. patvirtino, kad automobilį užregistravo A. B. vardu tam, kad pigiau kainuotų draudimas, nes A. B. yra vyresnio amžiaus. T. Š. nuomone, automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinė, nes realiai automobilio nepardavė, tačiau pats dokumentas suklastotas nebuvo, nes duomenis į pirkimo–pardavimo sutartį įrašė teisingus. A. B. už paslaugą sumokėjo 100 litų (t. 2, b. l. 96–97). Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis T. Š. davė tokius pat parodymus.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad T. Š. jo paprašė užregistruoti automobilį savo vardu. A. B. tuo metu vairuotojo pažymėjimo neturėjo, suprato, kad bus automobilio savininkas, nors pirkti automobilio nesiruošė, tam pinigų neturėjo. Su T. Š. pasiūlymu tapti formaliu T. Š. automobilio savininku sutiko, nes T. Š. pasiūlė 100 litų, A. B. tų pinigų reikėjo (t. 2, b. l. 97–98).

2009-09-15 pirkimo–pardavimo sutartimi buvo įteisinta, kad T. Š. pardavė, o A. B. iš jo už 2700 litų nupirko automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 56).

2010-07-15 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku nuo 2009-05-15, kai automobilis pirmą kartą buvo registruotas Lietuvoje, buvo užregistruotas A. B.. Vietoje valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 53).

Negaliojantys sandoriai yra dviejų rūšių: niekiniai ir nuginčijami. Negaliojančio sandorio rūšis priklauso nuo to, ar sandoris yra savaime negaliojantis, ar jį dar reikia pripažinti negaliojančiu. Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad „sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai“. Taigi niekiniai yra tokie sandoriai, kurie pažeidžia teisės normų reikalavimus. Kitaip tariant, tokius sandorius draudžia įstatymai, todėl laikytina tokių sandorių apskritai nesant. Ir nors šalys niekinį sandorį, sudaromą raštu, gali pasirašyti, t. y. jo sudarymą patvirtinti savo parašu, bet teisinės reikšmės toks šalių patvirtinimas neturi. Tokio sandorio negaliojimas nepriklauso nuo jį sudariusių asmenų valios: pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

Nuginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu gali tik teismas suinteresuoto asmens reikalavimu. Jeigu suinteresuoto asmens reikalavimo nėra, teismas negali savo iniciatyva pripažinti sandorio negaliojančiu. Ir nors šie sandoriai taip pat pažeidžia teisę, bet juos gali patvirtinti suinteresuoti asmenys, sandorio dalyviai jų gali neginčyti. Be to, nuginčijami sandoriai pažeidžia ne viešuosius interesus, imperatyvias teisės normas, o tik tas teises, kuriomis disponuoja, atitinkamai tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris taip pat negalioja (CK 1.86 straipsnis) ir yra niekinis. Toks sandoris dar vadinamas fiktyviu arba tariamu. Jis turi paslėptą šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių. Sandoris, kuriuo siekiama neteisėtų tikslų, gali užtraukti jį sudariusiems asmenims viešosios teisės (administracinės, baudžiamosios) nustatytą atsakomybę, šių sandorių galiojimas priklauso nuo tų sandorių šalių valios.

2009-09-15 automobilio „Subaru Legacy“ pirkimo–pardavimo sandoris tebėra galiojantis, jo pagrindu automobilis VĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo užregistruotas A. B. vardu. Nė viena šalis šio sandorio teisėtumo neginčijo, teismo sprendimu šis sandoris negaliojančiu nepripažintas.

Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kitaip nei niekinių sandorių atveju, gali pareikšti tik įstatymų nurodytas asmuo. Tai gali būti sandorio šalis ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio teises pažeidžia toks sandoris. Be to, šiuo atveju šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį ir patvirtinti. Tačiau tuomet patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti (CK 1.79 straipsnio 1 dalis).

Net ir apsimestiniai sandoriai gali sukurti tam tikras teisines pasekmes. Tokie sandoriai negalioja, jei jais pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu, bet tretieji asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis (CK 1.87 straipsnis).

2009-09-15 pirkimo–pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 56) sudaryta nesuklastojus nei jos įrašų, nei parašų. A. B., formaliai tapęs automobilio savininku, įgijo tam tikrą savininko teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnis), bet ir prisiėmė tam tikras pareigas ir atsakomybę, kuri numatyta padidinto pavojaus šaltinio savininkui (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonė oficialiai priklauso asmeniui tol, kol ji jo vardu registruota VĮ „(duomenys neskelbtini) “. Tai reiškia, kad tas asmuo atsakingas už šią transporto priemonę, jo vardu sudaromos draudimo sutartys, jis atsakingas už šios transporto priemonės sukeltus eismo įvykius, netgi jeigu vairavo kitas asmuo, ir dėl sukeltų eismo įvykių draudimas brangs būtent jam – kaip transporto priemonės savininkui. Nuteistasis T. Š. parodė, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartį su vyresniu A. B. sudarė todėl, kad nuteistajam pigiau kainuotų automobilio privalomasis draudimas, tačiau draudimo įmokų dydžius nustato draudikas, o transporto priemonės savininko amžius ne visada privalomąjį draudimą daro pigesnį. Kiekviena draudimo įmonė, apskaičiuodama draudimo įmoką, skirtingai vertina kompleksą aplinkybių, nuo kurių priklauso įmokos dydis. E. B. amžius, sudarant transporto priemonės draudimo sutartį, automobilio privalomojo draudimo įmokos dydžiui esminės įtakos neturėjo. E. B. transporto priemonės vairuotojo teisių neturėjo, o vairuotojo patirtis (vairavimo stažas) privalomojo draudimo įmokos dydžiui turi esminės įtakos.

Yra pagrindo manyti, kad tikrąsias savo automobilio registravimo A. B. vardu priežastis T. Š. nuo ikiteisminio tyrimo organų ir teismo slėpė, tos priežastys liko nenustatytos ir bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.

Iš automobilio tranzitinio numerio (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis anksčiau Lietuvoje neregistruotas. Iš 2009-09-11 pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad šį automobilį T. Š. buvo pirkęs iš M. Z., o M. Z. 2009-09-05 buvo pirkęs Belgijoje (t. 1, b. l. 56, 57, 58, 59). Paprastai automobilius kitų asmenų vardais registruoja tie asmenys, kurie padėvėtų automobilių pirkimu ir pardavimu užsiima versliškai, bet individualios veiklos neregistruoja, taip siekia išvengti mokesčių. Automobilio registracija kito asmens vardu taip pat sudaro galimybę likti neišaiškintam, kai pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, arba automobilis naudojamas nusikalstamai veiklai.

Esant aptartoms aplinkybėms, teigti, kad T. Š. ir A. B. sudaryta automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-15 pirkimo–pardavimo sutartis buvo suklastota, nėra pagrindo. Šis sandoris nėra nei nuginčytas, nei dėl kokių nors priežasčių pripažintas negaliojančiu. 2009-09-15 pirkimo–pardavimo sutartimi A. B. prisiėmė pareigas ir atsakomybę, šio sandorio sudarymas nusikalstama veika nelaikytinas, T. Š. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį 300 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, kolegija

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-10-26 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

T. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

T. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.