Telšių apylinkės teismo nutartis

2017-08-22 · Civilinė byla Nr. e2VP-3276-715/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-22
Bylos Nr.
e2VP-3276-715/2017
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02475-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silva Plungienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-3276-715/2017Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02475-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3.; 3.2.7.1.(S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 22 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Silva Plungienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ prašymą suinteresuotiems asmenims, tai yra V. K. ir BnP Finance, AB, dėl ieškovo pakeitimo civilinėje byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti civilinėje byloje Nr. e2-4021-853/2016 ieškovą BnP Finance, AB, j. a. k. 302447985, į UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, nes 2016 m. gegužės 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2016-05/1 perleido reikalavimo teisę į V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą.

Pažymėtina, kad proceso įstatymas nenustato, jog apie nagrinėjamo procesinio veiksmo atlikimą (klausimo dėl procesinių teisių perėmimo svarstymą) turi būti pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Procesinio teisių perėmimo institutas – nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises, pavyzdžiui, reikalavimo perleidimas, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Tačiau negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, tai yra kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku).

Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos, pirma, vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio, antra, pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio. Pirmiau nurodyta CPK 48 straipsnio 1 dalies nuostata neeliminuoja būtinumo klausimą dėl CPK 48 straipsnio nuostatų taikymo išspręsti būtent tada, kai toks (faktinis ir teisinis) pagrindas atsirado. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, tai yra jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., paveldėjimo teisės liudijimą), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi taip pat, kaip būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje jis įstojo, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. gegužės 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2016-05/1 ieškovas BnP Finance, AB, j. a. k. 302447985, perleido reikalavimo teisę į V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą, UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679. Byloje nėra duomenų apie tai, kad 2016 m. gegužės 4 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2016-05/1 yra nuginčyta, taip pat byloje nėra duomenų, kad ji būtų ginčijama, be to, vykdytino dokumento pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas nebuvo pateiktas vykdyti, todėl teismas konstatuoja, jog teisų perėmimas įvyko.

Pastebėtina, jog reikalavimą perleidusios šalies pakeitimas teisių perėmėju gali būti ir nesiejamas su dalyvaujančių asmenų valios išreiškimu dėl procesinio teisių perėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48, 290–292 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ prašymą tenkinti.

Civilinėje byloje Nr. e2-4021-853/2016 pakeisti ieškovą BnP Finance, AB, j. a. k. 302447985, į UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Silva Plungienė