- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- eI3-1412-809/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03914-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- A. L., T. L.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius
- Trečiasis asmuo
- M. L.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. L. ir T. L. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriui, trečiasis suinteresuotasis asmuo M. L. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. L. ir T. L. kreipėsi į teismą su skundu (el. b. l. 1-9) prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Širvintų skyriaus 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 44S-22 (toliau – ir Sprendimas), įtraukiant pareiškėjus į piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus sąrašą.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie 2019 m. rugsėjo 25 d. nuvykę į NŽT Vilniaus rajono skyrių, norėjo išsiaiškinti dėl užtrukusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir buvo informuoti, kad nuosavybės teises jiems ketinama atkurti pinigais NŽT Švenčionių skyriuje.
2019 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjai NŽT Širvintų skyriui pateikė prašymą nepriimti jokių sprendimų, kurie susiję su nuosavybės teisų atkūrimu pareiškėjų mirusiam tėvui kitu būdu, nei yra nustatytas įsiteisėjusiame NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. sprendime (toliau – 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimas).
2019 m. rugsėjo 30 d. nepažįstami asmenys susisiekė su pareiškėjais ir pasiūlė parduoti išvadas. Informavus juos apie situaciją, jie nurodė, kad šią situaciją žino, o su NŽT klausimas yra suderintas ir sprendimas dėl išmokėjimo pinigais nebus priimtas.
2019 m. spalio 2 d. iš NŽT Širvintų skyriaus buvo gautas atsakymas, kad pareiškėjų atstovų prašymas nuosavybės teisių atkūrimo mirusiajam T. L. grąžinti NŽT Vilniaus rajono skyriui netenkintas, kadangi NŽT 2019 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam T. L. atlyginant pinigais. Skundžiamas NŽT Širvintų skyriaus 2019 m. spalio 1 d. sprendimas pareiškėjams nebuvo pateiktas, NŽT Širvintų skyrius nurodė, kad minėtas sprendimas buvo pateiktas tik pareiškėjų broliui M. L. 2019 m. spalio 17 d. raštu.
Pareiškėjų nuomone, 2019 m. spalio 1 d. Sprendimas yra priimtas pažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimą piliečiams reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, konstitucinę piliečių teisę į okupanto iš piliečių atimtos nuosavybės teisių atkūrimą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, konstitucinius ir viešojo administravimo principus.
Pareiškėjai A. L., T. L. bei jų brolis M. L. kaip mirusiojo T. L. įpėdiniai palikėjo turtą, įskaitant aukščiau aptartą turtinę teisę, paveldėjo lygiomis dalimis po 1/3. Notarų biure buvo išduotas (duomenys neskelbtini) liudijimas apie tai kas priėmė T. L. palikimą, kuris buvo pateiktas NŽT Vilniaus rajono skyriui. Anot pareiškėjų, institucijos, kurių kompetencijai priklauso nuosavybės teisių atkūrimas ir kurios vykdo tą procesą, žinojo konkrečius T. L. įpėdinius, tame tarpe pareiškėjus ir jų gyvenamosios vietos adresus.
Pažymi, kad pareiškėjai 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimo pagrindu yra atkūrę nuosavybės teises į sprendime nurodytus žemės sklypus ir juos yra įregistravę VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre.
2011 m. gruodžio 2 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendime yra nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui (šiuo atvejui įpėdiniams) tenkančią 12,28 ha dalį turi būti atkurtos ekvivalentine natūra Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje.
Pareiškėjai po sprendimų dėl nuosavybės teisių dalies jiems atkūrimo, pagal 2011 m. gruodžio 2 d. NŽT sprendimą iš NŽT negavo jokios informacijos, o kai kreipėsi į NŽT, paaiškėjo, kad jiems NŽT Širvintų skyrius, net negali pateikti skundžiamo sprendimo, nors NŽT Vilniaus rajono skyrius jų prašymu pateikė bylos medžiagą.
Pažymėtina, kad per visą šį laiką pareiškėjai nė karto nebuvo informuoti apie tai, kad jie (ar jų miręs tėvas) NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu būtų įtraukti į piliečių, kuriems bus siūlomi nuosavybėn neatlygintinai suformuoti nauji žemės sklypai sąrašą. Jie nebuvo informuoti ir apie turėjusį vykti susirinkimą, todėl mano, kad pareiškėjams nebuvo sudaryta galimybė į mirusio tėvo nuosavybės atkūrimą ekvivalentine natūra, jie niekada nebuvo informuoti apie šaukiamus susirinkimus, priimtus įsakymus juos įtraukti į sąrašą, todėl yra su teisės normomis nesuderinama situacija, kai nuosavybės teisės piliečiui yra atkuriamos kitu būdu, be piliečio valios, neįgyvendinus procedūros dėl nuosavybės teisių atkūrimo būtent ekvivalentine natūra, nuosavybės teises atkuriant pasirinkus kitą žemės sklypą.
2019 m. spalio 2 d. NŽT Širvintų skyriaus rašte nurodyta, kad paveldėjimo teisę patvirtinančiuose dokumentuose nurodytas įpėdinis Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. birželio 19 d. raštu buvo kviečiamas į pretendentų susirinkimą, kuriame turėjo išreikšti valią dėl mirusiojo T. L. vardu projektuojamo (-ų) žemės / miško/ vandens telkinio sklypo (-ų) vietos ir ribų. Tačiau pastebi, kad mirusio tėvo teises į nuosavybės atkūrimą paveldėjo trys įpėdiniai, ne vienas, todėl visi trys įpėdiniai yra lygiaverčiai nuosavybės teisių atkūrimo proceso kontekste ir laikomi bendraturčiais. Visiems trims paveldėtojams NŽT privalėjo suteikti informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir atskiras procedūras. NŽT pareiškėjams neteikė jokios informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą, nors turėjo tokią prievolę. NŽT Širvintų skyrius 2019 m. spalio 2 d. rašte nurodė, kad tik M. L. pateikė paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus, yra nepagrįsti bei prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms, kadangi pareiškėjai yra pateikę NŽT liudijimą (brolis M. L. pareiškėjų žiniomis nebuvo gavęs atskiro notaro liudijimo, o turimame nurodyti visi trys įpėdiniai, kurie priėmė savo tėvo T. L. palikimą, jų gyvenamosios vietos ir kita informacija). Be to, dalį nuosavybės teisių pareiškėjai ir jų brolis jau yra atkūrę, įregistravę ir NŽT yra žinoma apie pareiškėjų statusą mirusio tėvo byloje (bent jau NŽT Vilniaus skyriuje).
Pareiškėjų atveju sprendimas atkurti nuosavybės teises yra priimtas jau mirusio pareiškėjų tėvo vardu. Pareiškėjai nei vienas kitam, nei juo labiau broliui, su kurio nebendrauja, nėra suteikę įgaliojimų juos atstovauti, todėl atsakovo argumentai, kad apie procesą buvo informuotas tik vienas iš įpėdinių pažeidžia kitų įpėdinių teisės ir toks NŽT teisės aktų pažeidimas, dėl kurio pareiškėjai neatvyko į organizuojamą susirinkimą ir neturėjo galimybės dalyvauti pasirenkant žemės sklypus, laikytinas daugiau nei akivaizdžiai ne nuo jų valios priklausančia aplinkybe.
Pareiškėjų įsitikinimu, jie neturi būti įtraukti į skubinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimą dar šiais metais jiems atkurti nuosavybės teises išmokant pinigais, turi pagrįstą lūkestį ir teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese mirusio tėvo laisva valia pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu.
Dėl NŽT galimų tyčinių ar techninių klaidų pareiškėjai nebuvo informuoti nei apie NŽT Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo priimtus sprendimus, kuriais jie ar jų miręs tėvas būtų įtraukti į piliečių, kuriems bus siūloma pasirinkti pateiktus žemės sklypus sąrašą, nebuvo informuoti apie vykusius susirinkimus, todėl skundžiamas įsakymas turi būti panaikintas ir pareiškėjai turi būti įtraukti į piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus sąrašą.
Pareiškėjams privalo būti sudaryta galimybė į nuosavybės atkūrimą ekvivalentine natūra, įtraukiant į pretendentų sąrašus, sudarant galimybę dalyvauti susirinkime, pareiškiant savo valią dėl sklypo vietos, ribų kaip tai nustatyta nuosavybės teisės atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais.
Pareiškėjų manymu, skundžiamas Sprendimas yra paremtas prielaidomis, yra grindžiamas teisės aktų, negaliojusių teisinių santykių susiformavimo metu nuostatomis, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų. Sprendimas nėra aiškus, neatitinka ir pakankamų ir aiškių įrodymų bei argumentų pateikimo reikalavimo, ypač nėra aiškio priežastys, dėl kurių jiems nuosavybės teisės turi būti atkurtos pinigais, ko niekada nei jų miręs tėvas, nei jie patys nepageidavo.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT Širvintų skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. (el. b. l. 37-44).
Nurodė, kad NŽT nei Vilniaus rajono skyriuje, nei Širvintų skyriuje nebuvo gautas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), su šiuo dokumentu NŽT susipažino tik šioje administracinėje byloje.
NŽT buvo pateiktas tik vienas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodytas palikėjo T. L. paveldėtojas sūnus M. L.. NŽT Vilniaus rajono skyrius nuosavybės teisių atkūrimą vykdė pagal turimus dokumentus, t. y. T. L. (duomenys neskelbtini) testamentą Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal minėtus dokumentus T. L. turto paveldėtojas yra M. L.. Dokumentų, patvirtinančių kitų įpėdinių paveldėjimo teisę į mirusiojo T. L. turtą ir turtines teises, NŽT nebuvo gavusi.
Išanalizavus NŽT Vilniaus rajono skyriuje turimus archyvinius dokumentus buvo nustatyta, kad Vilniaus rajono skyrius neturėjo informacijos apie tai, kad yra daugiau T. L. turto paveldėtojų, tad rengiant Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus, pagal pretendentų sąrašus, patvirtintus Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 48VĮ- (14.48.2)-1652, 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-2639 bei 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 48VĮ- 877-(14.48.2.), kvietimai atvykti į pretendentų susirinkimus buvo siųsti tik vienam pretendentui, t. y. M. L..
Nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvavo tik vienas įpėdinis M. L., pateikęs Nacionalinei žemės tarnybai paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus, mirusiojo mirties liudijimą, testamentą. NŽT nekilo abejonių dėl T. L. įpėdinių.
Pareiškėjai nebuvo pateikę pastabų ar pretenzijų dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo pagal pretendentų sąrašus, patvirtintus Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012-03-27 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652, 2014-06-30 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2639 bei 2019-06-11 įsakymu Nr. 48VĮ-877-(14.48.2.).
Taip pat pareiškėjai neginčijo nuosavybės teisės atkūrimo proceso mirusiajam T. L., kurio metu dalyvavo tik vienas įpėdinis M. L., pateikęs paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus, kuomet buvo priimti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. 2.5-41-30405, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. 48S-1461, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. 48S-169-(14.48.3.).
Motyvuojamoji dalis
Tokie pareiškėjų veiksmai (neveikimas) tik patvirtina faktą, kad NŽT atkūrimo procesą mirusiajam T. L. vykdė teisėtai, pagal turimus paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus, tuo tarpu pareiškėjų nepateisinamai ilgą laiko tarpą (nuo (duomenys neskelbtini) m. kuomet įgijo paveldėjimo liudijimą) nesikreipimas į atsakingą instituciją - NŽT dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nepateikimas paveldėjimo teisę patvirtinančių dokumentų, nenurodymas savo gyvenamosios vietos adreso ir kitų susijusių duomenų, leidžia daryti išvadą, kad NŽT neturėjo pagrindo manyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese mirusiajam T. L. dalyvauja ne visi teisėti T. L. įpėdiniai, priešingai, NŽT vykdė nuosavybės teisių atkūrimą mirusiajam T. L. sąžiningai ir teisėtai, atlikdama visas teisės aktuose numatytas procedūras ir informuodama paveldėjimo teisę patvirtinantį dokumentą pateikusį įpėdinį M. L..
Atsakovė nesutinka su pareiškėjų teiginiais, neva NŽT, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimą į mirusiojo T. L. žemę, pažeidė VAĮ reikalavimus, konstitucinius ir viešojo administravimo principus.
Pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo (duomenys neskelbtini) metais ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Žinodami apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamiesi savo interesais, pareiškėjai turėjo galimybę domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procesu.
Pareiškėjai patvirtina faktą, kad apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą mirusiajam T. L. žinojo.
Iš pareiškėjų pateikto (duomenys neskelbtini) paveldėjimo liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame be kita ko, įrašyta, kad „Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ajame notarų biure (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)“, manytina, kad apie mirusiojo T. L. teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę, pareiškėjai žinojo dar (duomenys neskelbtini), taip pat priešingai nei teigia savo skunde, pareiškėjai žinojo ir apie atskirą paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsakovas nurodo, jog iš pareiškėjų skundo taip pat suprantama, kad pareiškėjai apie mirusiojo T. L. teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę ir nepasibaigusį nuosavybės teisių atkūrimo procesą žinojo priėmus NŽT 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 48S- 1461.
Atsakovas pažymi, jog byloje pateiktais įrodymais nėra pateisinamas pareiškėjų apie dešimt metų trukęs elgesys, kuomet jie nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesu, t. y. mirus pareiškėjų tėvui, kuris buvo pripažintas pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą, nevykdė savo pareigos pateikti atsakingai institucijai paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus, per dešimt metų laikotarpį nesikreipė raštu į NŽT dėl informacijos gavimo apie nuosavybės teisių atkūrimo eigą, nepateikė pastabų ar pretenzijų rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, kaip tai numato teisės aktai, neginčijo priimtų Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 2.5-41-30405, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 48S-1461, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 48S-169-(14.48.3.), kurie buvo priimti taip pat pareiškėjams nedalyvaujant, taip pat neteikė skundų dėl neva NŽT neveikimo nuosavybės teisų atkūrimo procese.
Atsakovės nuomone, toks pareiškėjų elgesys tik patvirtina NŽT veiksmų teisėtumą.
NŽT nekilo abejonių dėl T. L. įpėdinių, nes nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvavo teisėtas įpėdinis, kuris pateikė mirusiojo mirties liudijimą, testamentą bei paveldėjimo teisės liudijimą. NŽT teikė visus teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimo procesą, numatytus pranešimus, raštus, kvietimus vieninteliam žinomam ir paveldėjimo teisę patvirtinusiam T. L. įpėdiniui - M. L..
Tuo tarpu, pareiškėjai elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, žinodami apie NŽT Vilniaus rajono skyriuje vykdomą nuosavybės teisių atkūrimo procesą, į šį skyrių ir į NŽT nesikreipė apie dešimt metų, nenurodė savo gyvenamosios vietos duomenų, net ir kreipdamiesi 2019 m. rugsėjo 30 d. į NŽT Širvintų skyrių faktiškai dėl trečiojo asmens (mirusiojo T. L.) duomenų pateikimo, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių teisę susipažinti su kito asmens duomenimis.
Nepagrįstai pareiškėjai jų patirtas neigiamas pasekmes kildina iš atsakovės veiksmų.
Atsakovės nuomone, VAĮ reikalavimų, konstitucinių ir viešojo administravimo principų atsakovė nepažeidė, tuo tarpu, pagrinde pačių pareiškėjų veiksmai nulėmė situaciją, kuomet buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. 44S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam T. L.“ atlyginant pinigais, remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostata ir nustačius, kad teisės aktų nustatyta tvarka kviestas pretendento įpėdinis M. L. neatvyko į pretendentų susirinkimą.
Pareiškėjai objektyviai turėjo galimybę žinoti apie vykdytus žemės reformos žemėtvarkos projektus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, turėjo galimybę kreiptis į NŽT pateikiant paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus, išreikšti savo valią renkantis žemės sklypus žemės reformos žemėtvarkos projektų metu.
Visa informacija apie Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje vykdytus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių metu mirusiojo pretendento T. L. vardu galėjo būti projektuojamas (-i) žemės / miško / vandens telkinio sklypas (-ai), buvo skelbiama NŽT interneto svetainėje ir pretendentai ar jų paveldėtojai, atstovai galėjo susipažinti su pateikta informacija.
Remiantis Atkūrimo tvarkos, redakcijos, galiojančios nuo 2019 m. vasario 7 d., 105 punkte įtvirtinta nuostata, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2019-08-30 raštu Nr. TR-8472-(5.34.) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinimo“ Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriui grąžino T. L. vardu parengtos Vilniaus apskrities 2002 m. rugsėjo 24 d. išvados Nr. S-740 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ originalą.
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus 2019 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 44S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam T. L.“, įtraukiant pareiškėjus į piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai naujus žemės sklypus, sąrašą (el. b.l. 18-19), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai A. L., T. L. bei trečiasis suinteresuotas asmuo M. L. yra mirusiojo T. L. vaikai ir įpėdiniai.
2002 m. lapkričio 5 d. NŽT Vilniaus rajono skyriuje buvo gauta Vilniaus apskrities 2002 m. rugsėjo 24 d. T. L. vardu parengta išvada Nr. Š-740 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau - Išvada). Pagal šią Išvadą buvo atkurtos nuosavybės teisės mirusiojo T. L. vardu Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 2.5-41-30405, NŽT 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 48S-1461, NŽT 2015 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 48S-169-(14.48.3.).
2011 m. gruodžio 2 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimu (el. b.l. 15-16) nuspręsta nuosavybės teises mirusiajam pareiškėjų tėvui T. L., kuris yra pareiškėjų ir pareiškėjų brolio M. L. tėvas, atkurti taip: (1 punktas) 27.33 ha žemės tenkančią žemės perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 9.50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą; 7,16 žemės sklypą; (3punktas) 0,24 ha žemės atkurtos anksčiau; (4punktas) valdos dalį 12,28 ha žemės, atkurti vėliau. 2011 m. gruodžio 3 d. sprendime nurodyta, kad sprendimas surašytas, kurių vienas įteiktas paveldėtojams.
(duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė L. Š. išdavė du paveldėjimo liudijimus (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė L. Š. išdavė liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 14) pagal kurį T. L. palikimą priėmė pareiškėjai A. L., T. L. bei trečiasis suinteresuotas asmuo M. L. (toliau – ir Liudijimas) (el. b.l. 14). Šiame liudijime taip pat nurodyta, jog Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ajame notarų biure (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė L. Š. išdavė Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Liudijimas pagal testamentą). Pagal Liudijimą pagal testamentą T. L. turto paveldėtojas yra M. L.. Pagal šį liudijimą M. L. paveldi nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą –ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
NŽT Vilniaus rajono skyrius nuosavybės teisių atkūrimą vykdė pagal turimus dokumentus, t. y. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kitų dokumentų, patvirtinančių kitų įpėdinių paveldėjimo teisę į mirusiojo T. L. turtą ir turtines teises, NŽT nebuvo gavusi.
NŽT rengiant Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus, pagal pretendentų sąrašus, patvirtintus Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 48VĮ- (14.48.2)-1652, 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-2639 bei 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 48VĮ- 877-(14.48.2.), kvietimai atvykti į pretendentų susirinkimus buvo siųsti tik vienam pretendentui, t. y. M. L. (el. b.l. 17-19).
2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjai pateikė prašymą NŽT Širvintų skyriui nepriimti jokių sprendimų, kurie susiję su nuosavybės teisių atkūrimu pareiškėjų mirusiam tėvui kitu būdu, nei yra nustatytas NŽT 2011 m. gruodžio 2 d. sprendime.
NŽT Širvintų skyrius 2019 m. spalio 1 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 44S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam T. L.“, įtraukiant pareiškėjus į piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai naujus žemės sklypus, sąrašą.
2019 m. spalio 2 d. pareiškėjai gavo iš NŽT Širvintų skyriaus atsakymą, kad jų prašymas netenkintas, kadangi 2019 m. spalio 1 d. buvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam T. L. atlyginant pinigais.
Pažymėtina, jog nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja Atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - Atkūrimo tvarka) ir kiti teisės aktai.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką ir kad šią diskreciją objektyviai lemia tai, jog per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėto turto nusavinimo, iš esmės pasikeitė nuosavybės santykių sistema, tačiau, įstatymais nustatydamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygas ir tvarką, įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos, taigi jis privalo atsižvelgti ir į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus, ir į konstitucinį atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekį, į kitas konstitucines vertybes. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina į tai, kad ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais būdais nusavino savininkų turtą; Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą - atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas), bet ribotą restituciją; yra dvi teisingumo atkūrimo, kai savininkams yra kompensuojama už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, pusės: teisingumas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu. Okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžinišką žalą ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei; atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu, negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų. (Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. lapkričio 8 d. priėmė Atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1610 (toliau – ir Įstatymas Nr. XIII-1610), kuriame, esant tam tikroms sąlygoms, numatė teisę NŽT parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą atlyginimą pinigais tuo atveju, kai piliečiai nevykdo jiems teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, numatytų pareigų.
Remiantis Įstatymo Nr. XIII-1610 nuostatomis Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo įpareigota nustatyti tvarką, pagal kurią piliečiai turėtų būti kviečiami, kad nurodytų (patikslintų) vietovę, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, taip pat tvarką, pagal kurią piliečiai turėtų būti kviečiami į susirinkimus, kuriuose projektuojami (siūlomi rinktis) žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti (toliau - Kvietimo tvarka). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 110 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo“ nustatytoje Kvietimo tvarkoje ypatingą dėmesį ir svarbą skyrė mirusių piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, įpėdinių paieškoms ir tinkamam šių įpėdinių informavimui apie jų privalomą dalyvavimą sprendžiant klausimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio, papildyto 6 dalimi nuostata, kurioje įtvirtinta, kad jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Atkūrimo tvarkos (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.) 105 punkte įtvirtinta nuostata, kad, jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios Tvarkos 102¹ punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame projektuojami žemės sklypai, taip pat tais atvejais, kai pilietis atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba nebėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinama vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje yra išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta žemė, miškas ar vandens telkinys, apie tai raštu informuojant pilietį. Šiuo atveju nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios Tvarkos 105¹ punkte nustatyta tvarka.
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija fakto, jog NŽT Vilniaus rajono skyrius nuosavybės teisių atkūrimą vykdė pagal turimus dokumentus, t. y. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastebėtina, jog minėtame liudijime konstatuota, jog palikėjas T. L. testamentiniam įpėdiniui – trečiajam suinteresuotam asmeniui M. L. paliko konkretų bei aiškiai apibrėžtą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nėra nurodyta, jog mirusysis T. L. trečiajam suinteresuotam asmeniui M. L. be minėto nekilnojamojo turto, be kita ko, būtų palikęs turtines teises ar kitą turtą. Taigi, po T. L. mirties turtinėms teisėms (ir kitam testamente neaptartam turtui) atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Kaip minėta, notarė taip pat buvo išdavusi Liudijimą pagal kurį T. L. palikimą – turtines teises priėmė tiek trečiasis suinteresuotas asmuo M. L., tiek pareiškėjai A. L., T. L.. Taigi, tiek NŽT Vilniaus rajono skyrius, tiek NŽT Širvintų rajono skyrius nuosavybės teisių atkūrimą vykdė pagal turimus dokumentus, t. y. tik pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, nors pagal šį dokumentą trečiasis suinteresuotas asmuo M. L. turtinių teisių nebuvo paveldėjęs.
Teismas visiškai sutinka su atsakovu, jog pagal Atkūrimo įstatymo, Atkūrimo tvarkos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas, kiekvienas pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę (jam mirus, jo įpėdinis (-iai)), teisiniuose santykiuose, susijusiuose su jų nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą pilietį (jam mirus, jo įpėdinį (-ius)) veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju - nuosavybės teisėms į žemę atkurti, pasiekti. Pareiškėjai turėjo galimybę savalaikiai kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą pateikiant paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus, išreikšti savo valią renkantis žemės sklypus žemės reformos žemėtvarkos projektų metu.
Tačiau pažymėtina, jog pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, tuo atveju, kai pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis, nuosavybės teisės į likusį žemės plotą atkuriamos atlyginant pinigais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2019 m. birželio 19 d. NŽT raštas Nr. 48SD-8474-(14.48.104.) “Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą” buvo adresuotas tik įpėdiniui M. L., nors pagal Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kaip minėta, jis nepaveldėjo T. L. turtinės teisės į ginčijamą nuosavybės teisės į žemę atkūrimo. Kiti įstatyminiai įpėdiniai NŽT nebuvo kviečiami atvykti. Taigi, įstatyminiai įpėdiniai dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių neatvyko kvietime nurodytu laiku ir neturėjo galimybės išreikšti savo valios renkantis žemės sklypus žemės reformos žemėtvarkos projektų metu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertinant nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, yra teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus 2019 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. 44S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam T. L.“ naikintinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Šioje byloje pareiškėjų bylinėjimosi išlaidos yra 423 Eur, kurias sudaro: žyminis mokestis – 23 Eur ir turėtos išlaidos, advokato pagalbai atlyginti – 400 Eur. Bylinėjimosi išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ maksimalių dydžių, todėl 423 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo pareiškėjai A. L. (pagal į bylą pateiktus dokumentus A. L. patyrė išlaidas, advokato pagalbai apmokėti).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsniu 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų A. L. ir T. L. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 44S-22 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam T. L.“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.