Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-05-29 · Civilinė byla Nr. 2-659-548/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-29
Bylos Nr.
2-659-548/2015
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00459-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Pareiškėjas
Z. L.
Suinteresuotas asmuo
A. K., A. Z., Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, Kauno apskrities VMI
Advokatai
Audronė Jasinskienė
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-659-548/2015Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00459-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 113.1.; 116.; 128.; 128.2. (S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 29 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Nijolei Agurkienei,

dalyvaujant pareiškėjo Z. L. atstovei advokatei Audronei Jasinskienei, suinteresuotam asmeniui A. K.,

nedalyvaujant pareiškėjui Z. L., suinteresuotam asmeniui A. Z., suinteresuoto asmens Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K., A. Z., Kauno apskrities VMI dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Z. L., a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, prašydamas – tikslu valstybinėje įmonėje (toliau – VĮ) Registru centre įregistruoti asmeninės nuosavybės teisę į 1/3 dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. L. priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime: (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Paskutinė jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Testamento mirusioji nepaliko, tad įpėdiniai įgijo teisę paveldėti pagal įstatymą. Pareiškėjas Z. L. yra palikėjos vienintelis sūnus – pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, tad mirties dieną įgijo teisę paveldėti mirusiosios turtą. Mirusiosios sutuoktinis J. K. buvo miręs (duomenys neskelbtini).

Po sutuoktinio mirties pareiškėjo mama, kartu su mirusiojo vaikais iš pirmos santuokos (suinteresuotais asmenimis), buvo paveldėjusi 1/3 dalį mirusiajam priklausiusių statinių, t.y. gyvenamojo namo ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad rūpinosi mamos laidotuvėmis. Iškart po laidotuvių mamai priklausiusiu turtu pradėjo naudotis ir rūpintis kaip savo turtu – jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius, pasiėmė mamos asmeninius daiktus, atmintinas smulkmenas. Mamai priklausiusioje gyvenamojo mano dalyje pareiškėjas turėjo savo kambarį, kuriame dažnai apsistodavo. Tame kambaryje savo jėgomis ir lėšomis atliko remonto darbus.

Su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, nes palikimą buvo priėmęs faktiškai. Jokių ginčų tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų (statinių bendraturčių) dėl atsiradusio palikimo nebuvo.

Tačiau, bėgant metams, į sodybą pareiškėjas pradėjo važinėti vis rečiau. Jam priklausančia statinių dalimi daugiausia rūpinosi jo įbrolis A. K.. Jo pastangomis 2005 metais statiniai buvo įregistruoti NT registre. Pareiškėjas norėtų jam paveldėjimo pagrindu priklausančią statinių dalį jam perleisti, todėl privalo VĮ Registrų centre įregistruoti savo asmeninės nuosavybės teisę į paveldėtą 1/3 dalį minėtų statinių ir tuo tikslu nusistatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą. Kitokia tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali.

Paveldėjimo byla notaro biure po pareiškėjo mamos mirties nebuvo užvesta.

Pareiškėjas Z. L. į teismo posėdį neatvyko, jo atstovė advokatė Audronė Jasinskienė patvirtino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir palaikė prašymą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad viskas yra taip, kaip nurodyta pareiškime – pareiškėjas po motinos mirties atvažiuodavo, prižiūrėdavo savo dalį, tačiau, kai jam visiškai pablogėjo sveikata, nusprendė ją perleisti jam. Paaiškino, kad jis ir pareiškėjas viską sutarė, tarp jų viskas gerai.

Suinteresuotas asmuo A. Z. į teismo posėdį neatvyko, savo atsiliepime į pareiškimą (b.l. 23) nurodė, kad su pareiškime išdėstytais argumentais pilnai sutinka ir neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą.

Kauno apskrities VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimu į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaravo (b.l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančio gimimo liudijimo įrašo Nr. 1565 (b.l. 11) aišku, kad pareiškėjo Z. L. motina buvo L. L., kuri (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. K. ir tapo L. K., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). (duomenys neskelbtini). Pažyma dėl pastatų Nr. (10.6) V10-4098 (b.l. 14) nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose įrašytas K. J., J. ūkis. Knygų skiltyse „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1937 m.) tvartas (1937 m.), taigi pareiškėjo motinos L. K. sutuoktiniui J. K. asmeninės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas ir tvartas, esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymoje nurodyta, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 10 d. Pažyma apie pastatus Nr. IG-48 (b.l. 10) patvirtina, kad pagal įrašą ūkinėje knygoje Nr. 23, asmeninė sąskaita Nr. 1109, (duomenys neskelbtini) po 1/3 gyvenamojo namo 1A1m, kurio bendras plotas – 69,58 m², ūkio pastatas 2I1ž, kurio užstatytas plotas – 112 m², kiemo statinių pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą 1983 m. vasario 1 d., registro Nr. 243, priklauso paveldėtojams A. K., A. Z. ir pareiškėjo motinai L. K.. Šiuos duomenis patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 12). Byloje esantis mirties liudijimas nurodo, kad pareiškėjo motina L. K. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 3279 (b.l. 13). Kauno apskrities archyvo 2015 m. kovo 12 d. išduotame rašte Dėl L. K. paveldėjimo bylos (b.l. 9) nurodyta, kad Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro 1994-1996 m. bei Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro 1994-2000 m. dokumentuose žinių apie L. K. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra.

Palikimas – mirusio asmens paliktas turtas, t. y., turtinės teisės ir pareigos, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 1 d.) Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d.) Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo Z. L. atstovės advokatės Audronės Jasinskienės, suinteresuoto asmens A. K. posėdyje pateiktų paaiškinimų, pareiškėjas po savo motinos L. K., mirties priėmė mirusios palikimą, t.y. L. K. priklausią 1/3 dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): iškart po laidotuvių mirusiajai priklausiusiu turtu pradėjo naudotis ir rūpintis kaip savo – jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius, pasiėmė asmeninius daiktus, atmintinas smulkmenas. Mamai priklausiusioje gyvenamojo mano dalyje turėjo savo kambarį, kuriame dažnai apsistodavo ir kuriame savo jėgomis ir lėšomis atliko remonto darbus.

Toks Z. L. elgesys – turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu – tai yra aktyvūs veiksmai, ir šie aktyvūs veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjos mirties, atitinkantys įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos CK 5.51 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad Z. L. mirusios motinos palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas VĮ Registru centre įregistruoti asmeninės nuosavybės teisę į 1/3 dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t.y. paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos, L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ričardas Juodis