- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-1370-467/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43768-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sandeka“
- Ieškovas
- BUAB „SIV statyba“
- Atsakovas
- UAB “Statrama“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens UAB „Sandeka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties atmesti pareiškimą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „SIV statyba“ ieškinį atsakovui UAB “Statrama“ dėl 2014-09-01 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties negaliojančia ab initio ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – UAB „Sandeka“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp ieškovo BUAB „SIV statyba“ ir atsakovo UAB “Statrama“, civilinę bylą Nr. e2-3810-595/2017 pagal ieškovo BUAB „SIV Statyba“ ieškinį atsakovui UAB “Statrama“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo - UAB „Sandeka“, nutraukė, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tas pats teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartyje.Trečiasis asmuo UAB „Sandeka“ 2017 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl papildomo sprendimo nurodytoje civilinėje byloje priėmimo ir prašė priteisti jam 302,50 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį surašymą. Nurodė, kad teismas, patvirtindamas taikos sutartį ir nutraukdamas bylą, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo, o tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo į bylą įstojo ne savo iniciatyva, o buvo patrauktas ieškovo patikslintu ieškiniu. Su prašymu pateikė PVM sąskaitą – faktūrą ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.Ieškovas BUAB „SIV statyba“ su pareikštu prašymu nesutiko. Nurodė, kad iš prašymo nėra aišku, iš kurios šalies trečiasis asmuo reikalauja priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo iš esmės su ieškiniu sutiko ir prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, atsiliepimą pateikė savo noru, šis procesinis veiksmas trečiajam asmeniui nėra privalomas.Atsakovas UAB “Statrama“ su prašymu taip pat nesutiko, nurodė, kad teismas pagrįstai nesprendė trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų klausimo, kadangi trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidas patyrė tik 2017-03-15, o bylinėjimosi išlaidos gali būti atlyginamos tik tos, kurios patirtos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi trečiojo asmens UAB „Sandeka“ pareiškimą dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3810-595/2017 atmetė, nurodęs, kad civilinė byla yra nutraukta 2017-03-06 teismui nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Byloje yra pateiktas trečiojo asmens UAB „Sandeka“ atsiliepimas, kuriame trečiasis asmuo buvo prašęs priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau su atsiliepimu nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą.
6. Iš pateikto 2017-03-15 banko vietinio mokėjimo nurodymo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo tik 2017-03-15 sumokėjo Advokatų profesinei bendrijai ir realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje. Pažymėjo ir tai, kad, 2017-03-06 teismui tvirtinant taikos sutartį, nebuvo žinoma apie tokių bylinėjimosi išlaidų buvimą, jos nebuvo realiai patirtos, nebuvo pateiktas konkretus prašymas jas priteisti (t.y. nenurodyta konkreti suma, nepateikta 2017-01-31 PVM sąskaita-faktūra Nr. APB003437), todėl nebuvo pagrindo spręsti trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje paskirstymo klausimo.
Atsiliepimas
7. Teismas atkreipė dėmesį, jog trečiojo asmens atstovas į vykusius parengiamuosius teismo posėdžius 2017-01-23 bei 2017-02-23 byloje neatvyko, atsiliepime į ieškinį prašė bylą spręsti teismo nuožiūra bei nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, iki 2017-03-06 nepateikė bylinėjimosi išlaidų turėjimo įrodymų.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Trečiasis asmuo UAB „Sandeka“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - priimti papildomą sprendimą ir priteisti trečiojo asmens naudai 302,50 EUR patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2A-3810-595/2017, solidariai iš abiejų ginčo šalių.
9. Apeliantas nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie bylos nutraukimą. Nagrinėtoje civilinėje byloje parengiamasis posėdis buvo paskirtas 2017-03-30 dienai, o taikos sutartis į bylą pateikta 2017-03-06, kuri buvo tą pačią dieną ir patvirtinta. Taigi trečiasis asmuo nežinojo ir negalėjo žinoti apie bylos baigimą nagrinėti iš esmės.
10. Pažymi, kad trečiasis asmuo į bylą įstojo ieškovo iniciatyva, šiam pateikus patikslintą ieškinį. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, taigi ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, net ir baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, jei asmuo neturėjo realios galimybės pateikti išlaidas patvirtinančius įrodymus.
Atsiliepimas
11. Atsakovas UAB “Statrama“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodo analogiškus motyvus, kaip ir teikiant atsiliepimą į prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
12. Ieškovas BUAB „SIV statyba“ atsiliepime prašo trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas atskirajame skunde iškėlė naują reikalavimą – priteisti 302,50 EUR bylinėjimosi išlaidų solidariai iš šalių, ko pirminiame prašyme nebuvo. Pažymi, kad trečiasis asmuo buvo informuotas, jog šalys siekia ginčą baigti taikiai. Be to CPK 98 straipsnis aiškiai nustato, kad bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Atskirasis skundas iš esmės tenkintinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, trečiojo asmens UAB „Sandeka“ atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės sudaro pakankamą pagrindą apskųstą teismo nutartį panaikinti.
16. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas BUAB „SIV statyba“ 2016 m. gruodžio 1 d. pareiškė ieškinį atsakovui UAB “Statrama“ dėl 2014-09-01 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio ir restitucijos taikymo. Šis ieškinys buvo priimtas, užvesta civilinė byla. 2017 m. sausio 6 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame trečiuoju asmeniu įtraukė UAB „Sandeka“, kuris 2017 m. sausio 24 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Šioje byloje buvo skirtas parengiamasis teismo posėdis 2017 m. sausio 23 d., kuris atidėtas, paskiriant parengiamąjį teismo posėdį 2017 m. vasario 23 d., o šis atidėtas ir kitas parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2017 m. kovo 30 d.
17. Šalys (ieškovas ir atsakovas) 2017 m. kovo 6 d. teismui pateikė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino rašytinio proceso tvarka 2017 m. kovo 6 d. nutartimi. Apie šį teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys nebuvo informuoti (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
18. CPK 265 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu kuris nors reikalavimas teismo sprendime neišsprendžiamas, tai laikytina sprendimo trūkumu. Šis trūkumas gali būti pašalintas byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą (CPK 277 str.).
19. Ne visų byloje pareikštų reikalavimų klausimo išsprendimas taip pat yra ir CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimas, todėl gali būti apeliacinio ir kasacinio apskundimo pagrindu. Tačiau pabrėžtina, kad, vadovaujantis civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo principais (CPK 7 str.), tais atvejais, kai yra teisinė galimybė ištaisyti aptariamus teismo sprendimo trūkumus per papildomo sprendimo institutą, tai turėtų būti daroma priimant papildomą sprendimą. Tačiau papildomas sprendimas negali būti priimtas dėl tokių trūkumų, kurių ištaisymas reikštų jau priimto teismo sprendimo turinio keitimą, nes pagal bendrąją taisyklę, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti.
20. Taigi pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų neišsprendimo.
21. CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju teismas CPK 277 straipsnio pagrindu turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
22. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo konstatuota, apeliantui (trečiajam asmeniui) nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame buvo tvirtinama taikos sutartis, nes posėdis vyko rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims, taip pat trečiajam asmeniui nebuvo išsiųsta prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo kopija. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų nepažeidė, tačiau trečiasis asmuo dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės pateikti turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, nors prašymą atlyginti tokias išlaidas buvo pareiškęs atsiliepime į ieškinį.
23. Aplinkybė, jog trečiajam asmeniui buvo žinoma apie šalių galimybę ir ketinimą baigti bylą taikos sutartimi, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad šalys taikos sutartį sudarė ir pateikė teismui tvirtinti būtent 2017-03-06. Taigi realiai trečiasis asmuo nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, jog įrodymai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidų dydį, turėjo būti pateikti iki nurodytos datos (CPK 98 str. 1 d.).
24. Pagal CPK 47 straipsnio nuostatas tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau bylos baigtis gali turėti, nors ir netiesioginės, bet svarbios įtakos jų teisinei padėčiai. Dėl to tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, kurie yra suinteresuoti konkrečios bylos baigtimi, įstatymas suteikia visas procesines šalių teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, išskyrus teisę disponuoti ginčo dalyku (CPK 47 str. 2 d.).
25. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.).
26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias papildomo sprendimo priėmimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl priėmė nutartį, kuri negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, dėl to naikintina (CPK 329 str. 1 d.).
27. Tikslu užtikrinti teisę į tinkamą teisminę gynybą, suteikiant teisę pasisakyti šalims dėl atlygintino apeliantui bylinėjimosi išlaidų dydžio, subjektų, iš kurių turėtų būti priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra tikslinga, panaikinus apskųstąją pirmosios instancijos teismo nutartį, perduoti trečiojo asmens prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p. ir 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti trečiojo asmens UAB „Sandeka“ pareiškimą dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-3810-595/2017 priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.