Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-575-2329-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-11
Bylos Nr.
N-575-2329-11
Teisminio proceso Nr.
4-64-3-00269-2010-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2329/2011Teisminio proceso Nr. 4-64-3-00269-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties D. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. Š. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad D. Š. 2010 m. liepos 20 d., apie 21.58 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Audi A6“, viršijo leistiną 70 km/h greitį važiuodamas 106 km/h greičiu. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133 punkto reikalavimus.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariatas 2010 m. liepos 29 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) D. Š. už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 550 litų baudą. Nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atsakomybę sunkina tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Šalies argumentai

D. Š. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde paaiškino, kad jo vairuojamo automobilio greitis buvo matuotas greičio matuokliu, kuris skirtas naudoti stacionariai. Nurodė, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, kur stovėjo policijos pareigūnų automobilis. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių ypatumus, policijos pareigūnų automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Pareiškėjo įsitikinimu, greičio matuokliu buvo užfiksuotas ne jo vairuoto automobilio greitis arba pareigūnai, matuodami transporto priemonės greitį, pažeidė greičio matuoklio naudojimosi instrukciją, t. y. greitį matavo iš važiuojančio automobilio. Taip pat pažymėjo, jog bylos medžiagoje yra prieštaravimų dėl pažeidimo padarymo vietos: administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta vieta – (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, tuo tarpu Nutarime nurodyta vieta – ne (duomenys neskelbtini), o dvi gatvės – (duomenys neskelbtini).

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi D. Š. skundo netenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad padarytą teisės pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojo E. P. parodymai ir kita bylos medžiaga. Teismo nuomone, teisės pažeidimas buvo fiksuojamas bei įforminamas tinkamai, laikantis norminių aktų, tame tarpe ir 2004 m. gruodžio 24 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos bei 1999 m. kovo 26 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 99 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų tvarkymo ir teisės aktų taikymo instrukcijos reikalavimų. Nurodė, kad administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika kvalifikuota teisingai, švelninti paskirtą nuobaudą, taip pat taikyti ATPK 30¹ straipsnį, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, kitas bylos aplinkybes, pagrindo nėra.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. Š. prašo panaikinti Nutarimą ir bylą nutraukti. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus faktinius duomenis vertino nevisapusiškai ir neobjektyviai. Nurodo, kad policijos pareigūnai nuvažiuojančios transporto priemonės greitį fiksavo iš stovinčio savo tarnybinio automobilio, greitis buvo užfiksuotas nuvažiuojančiam automobiliui būnant 302 metrų atstumu nuo policijos pareigūnų automobilio, o nuvažiuojančią transporto priemonę policijos pareigūnai pasivijo jai nuvažiavus 600 metrų. Tokiu būdu, apelianto paskaičiavimu, jam važiuojant užfiksuotu greičiu, policijos pareigūnų automobilis turėjo išvystyti 285,7 km/h greitį, tačiau tai nėra įmanoma pagal policijos pareigūnų naudotos transporto priemonės technines charakteristikas. Pažymi, kad liudytojas policijos pareigūnas teismo posėdžio metu nurodė, jog matavo sidabrinės spalvos karavano greitį, tačiau iš automobilio „Audi A6“ registracijos liudijimo matyti, jog apelianto vairuotas automobilis yra pilkos spalvos sedanas, todėl apelianto įsitikinimu, pareigūnai sustabdė ne tą automobilį, kuris važiavo 106 km/h greičiu. Be to, nurodo, kad iš bylos medžiagos nėra aiški apelianto sustabdymo vieta. Atsižvelgiant į tai, pažymi, kad visi neaiškumai turi būti vertinami jo naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu D. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, kur numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 iki 600 litų.

Apelianto pažeidimas buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu „SL 700“ Nr. SL70241 (b. l. 5). Nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 9 d. valstybės įmonė Vilniaus metrologijos centras išdavė patikros sertifikatą Nr. 0648161 (b. l. 17), kuriuo patvirtino, kad greičio matuoklis „SL 700“ Nr. SL70241 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2010 m. gruodžio 9 d., todėl galiojo ir ginčo teisės pažeidimo padarymo metu. Byloje esantys įrodymai (b. l. 26-27) patvirtina, kad pareigūnai V. P. ir E. P. pažeidimo užfiksavimo dieną – 2010 m. liepos 20 d. buvo supažindinti su greičio matavimo prietaiso „SL 700“, naudojimo instrukcija ir mokėjo šiuo prietaisu naudotis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog greičio matavimo prietaisas naudotas neteisėtai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šiuo matavimo prietaisu gautų duomenų patikimumo.

Apeliaciniame skunde D. Š. neigia savo kaltę ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, argumentuodamas, jog policijos pareigūnai sustabdė ne nustatytą greitį viršijusį automobilį.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. Š. padarė ATPK 124 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas D. Š. kaltu pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. Š. padarytą pažeidimą įrodo pareigūnų V. P. ir E. P. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog 2010 m. liepos 20 d., apie 21.58 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo sustabdytas automobilis, kuris viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiuodamas 106 km/h greičiu, nustatyta, jog automobilį vairavo D. Š., kuris buvo supažindintas su greičio matuoklio parodymais ir su jais sutiko, tačiau surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidimą pradėjo neigti. Liudytojas E. P. papildomai teismo posėdžio metu paaiškino, jog greitis buvo užfiksuotas nuvažiuojančio automobilio, automobilis sustabdytas pravažiavus sankryžą, pasukus į dešinę, už 150 metrų. Nurodė, jog sustabdė būtent tą automobilį, kuris viršijo greitį, matuojant šio automobilio greitį šalutinių trukdžių nebuvo, automobiliui pakilus viaduku, užsidegė jo galiniai stop žibintai, vadinas pažeidėjas mažino greitį, nes tokiu greičiu sankryžoje sukti į dešinę būtų neįmanoma. Pažymėjo, kad sustabdžius vairuotoją jis pripažino, kad skubėjo, prašė nebausti, kažkam skambino (b. l. 36-37). Pažymėtina, jog liudytojo parodymai yra nuoseklūs, iš esmės sutampa su tarnybiniuose pranešimuose pateiktais paaiškinimais, liudytojas detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių šis asmuo galėtų sakyti netiesą, be to, aplinkybių dėl policijos pareigūnų galimo šališkumo nenurodė ir apeliantas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančia medžiaga, nustatydamas, kad policijos pareigūnai užfiksavo būtent apelianto vairuoto automobilio greitį. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Š., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotu pripažinto liudytojo parodymams ir kitai bylos medžiagai.

Teisėjų kolegija taip pat nelaiko, kad apelianto atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo padaryta esminių trūkumų ATPK 260 straipsnio prasme. Be to, pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodomi prieštaravimai tarp liudytojo parodymų ir tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių nėra esminiai ir pažeidėjo veikos kvalifikacijai įtakos neturi.

Teisėjų kolegija pažymi, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, visi įrodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Apelianto pateikti Giedraičių A. Jaroševičiaus vidurinės mokyklos matematikos mokytojos metodininkės D. Č. paskaičiavimai dėl galimo policijos pareigūnų tarnybinio automobilio važiavimo greičio vertintini kritiškai, kadangi mokytoja nėra specialistė ar ekspertė, turinti kompetenciją teikti tokio pobūdžio išvadą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad D. Š. veikoje yra 124 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. Š. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas