- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-14
- Bylos Nr.
- II-69-731/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00052-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liudmila Kuzmickienė
nutarimą priėmusios institucijos – Valstybinės miškų tarnybos atstovams Vidmantui Gerdvilui ir Jovitai Biveinienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. D. skundą dėl Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. balandžio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR-N_30-2018 panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio vedėjas V. Gerdvila 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR_N-30-2018 S. D. skyrė 560 Eur baudą už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 273 str. 2 d. S. D. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2018 m. balandžio 11 d. patikrinus miško valdą, nuosavybės teise priklausančią S. D., esančią Samanių k., Suvieko sen., Zarasų r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško savininkei S. D. leidus, neteisėtai, negavus leidimo kirsti mišką ir nepateikus pranešimo apie ketinimus kirsti mišką, miško žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančiame į VĮ Valstybinių miškų urėdijos Zarasų regioninio padalinio Antazavės girininkijos 210 kvartalo 1, 11, 12, 19 ir 23 taksacinius sklypus, 2018 m. kovo mėn. neplynu kirtimu buvo nukirsta 53 vnt. žalių medžių, viso 19,338 kubinių metrų medienos. Tuo S. D. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d.
Šalies argumentai
2018 m. gegužės 15 d. S. D. kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus prašydama panaikinti 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR_N-30-2018 paskirtą 560 Eur baudą arba ją sumažinti. Skunde nurodė, kad jos materialinė padėtis yra labai sunki: ji yra senyvo amžiaus, neįgali, gauna labai mažas pajamas, paskirtos baudos sumokėti tiesiog neišgali.
Atsiliepimas
Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, jog su S. D. skundu nesutinka. Administracinėn atsakomybėn patraukta S. D. pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 273 str. 2 d., tačiau prašo neskirti administracinės nuobaudos (baudos) arba ją sumažinti. ANK IV skyriuje numatytos aplinkybės, kurioms esant asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn. Nei viena iš šiame skyriuje numatytų aplinkybių nesuteikia teisinio pagrindo S. D. nepatraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinėn atsakomybėn patraukta S. D. pateikdama 2018 m. balandžio 7 d. paaiškinimą prašė neskirti administracinės nuobaudos ir neprašė jos mažinti. Taip pat į bylą pateikė neįgalumą patvirtinančius dokumentus bei sąskaitas už šildymą, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių gaunamas pajamas, t.y. duomenų apie galimybę (ne)sumokėti baudą. Valstybinės miškų tarnybos nuomone, bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta pakankamai duomenų apie tai, kad S. D. atžvilgiu galėjo būti taikoma ANK 34 str. 5 d. paskiriant mažesnė baudą nei ANK 273 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.
S. D. teismo posėdyje pripažino padariusi administracinį nusižengimą ANK 273 str. 2 d. tačiau dėl jos sunkios materialinės padėties prašė sumažinti jai paskirtą baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 273 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 273 str. 2 d. S. D. buvo pradėta, nes 2018 m. balandžio 11 d. patikrinus miško valdą, nuosavybės teise priklausančią S. D., esančią Samanių k., Suvieko sen., Zarasų r., kadastrinis Nr. 4350/0002:6, miško savininkei S. D. leidus, neteisėtai, negavus leidimo kirsti mišką ir nepateikus pranešimo apie ketinimus kirsti mišką, miško žemės sklype, kadastrinis Nr. 4350/0002:6, patenkančiame į VĮ Valstybinių miškų urėdijos Zarasų regioninio padalinio Antazavės girininkijos 210 kvartalo 1, 11, 12, 19 ir 23 taksacinius sklypus, 2018 m. kovo mėn. neplynu kirtimu buvo nukirsta 53 vnt. žalių medžių, viso 19,338 kubinių metrų medienos.
LR miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punktą teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą, nuo leidime nurodytos datos. Leidimai neprivalomi privačių miškų savininkams Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte nustatytais atvejais. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (20 punkte nurodyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus nurodytus 20.1-20.8 punktuose: 1) jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose); 2) atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos; 3) atrankinius sanitarinius kirtimus; 4) baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; 5) neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; 6) neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; 7) plynuosius sanitarinius kirtimus - stichinių nelaimių miškuose atvejais; 8) retinimo ir einamuosius kirtimus. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 punktuose nurodytus kirtimus, privalo leidimu kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti pranešima apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės mišku tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti kirsti miškai. Privačių miškų savininkai, per leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus negavę neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio padalinio atsakymo ar gavę suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui teismas pripažįsta, jog S. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 273 str. 2 d., to neginčija ir pati pareiškėja.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad S. D. nusižengimą padarė sulaukusi 75 metų amžiaus, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, nusižengimą padarė pirmą kartą, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskiriant nuobaudą buvo nustatytos dvi lengvinančios aplinkybės, jai neterminuotai yra nustatytas neįgalumas, ji finansiškai kiek išgalėdama padeda sūnui, kuris yra taip pat neįgalus, kitų pajamų, išskyrus tik gaunama 229,98 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją ir 39,24 Eur dydžio našlių pensiją, neturi. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl šio padaryto teisės nusižengimo Valstybinė miškų tarnyba S. D. yra paskaičiavusi ir pateikusi 2121,66 Eur sumai pretenziją padarytos žalos aplinkai atlyginimui.
Visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog S. D. paskirta nuobauda šiuo atveju yra neproporcinga ir neadekvati jos padarytam nusižengimui bei jos asmenybei. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Įvertinus tai, teismas daro išvada, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti nevisapusiškai, dėl to S. D. paskirta nuobauda 560 Eur yra neproporcinga jos padarytam nusižengimui. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti S. D. atžvilgiu pritaikius ANK 34 str. 5 d. numatytas nuostatas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. balandžio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR_N-30-2018 keičiamas, taikant S. D. atžvilgiu ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir paskiriant jai 50 Eur dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. D. skundą patenkinti iš dalies.
Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. balandžio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR-N_30-2018 pakeisti:
S. D., pritaikius ANK 34 str. 5 d. nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 273 str. 2 d., padarymą paskirti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Kitoje dalyje S. D. skundą atmesti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.