Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-13 · Administracinė byla Nr. A-143-85-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-13
Bylos Nr.
A-143-85-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Skirgailė Žalimienė
Trečiasis asmuo
V. J., P. J., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Veskonas“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai
Administracinė byla Nr. A143 – 85/2009Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,vertėjaujant Gretai Maselskienei,dalyvaujant atsakovo atstovams Viktorui Sokolovui ir Paladijui Rogozinui,tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J. ir P. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Veskonas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Veskonas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui, V. J., P. J. (P. J.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Veskonas“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Veskonas“, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 1 – 9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – atsakovas, Valstybinė darbo inspekcija) 2007 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. SD-(04)90-11049; 2) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus (toliau – Šiaulių skyrius) 2007 m. gegužės 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 3; 3) įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį UAB ,,Veskonas“ darbuotojo F. J. (F. J.) mirties 2004 m. lapkričio 11 d nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamame akte nepagrįstai nurodyta, jog neatliktas periodinis F. J. sveikatos patikrinimas. Darbuotojas buvo pasirašytinai instruktuotas ir supažindintas su saugos reikalavimais, kurie privalomi atliekant darbus aukštyje. Nėra duomenų, jog atliekamas darbas buvo pavojingas. Darbuotojas neatliko montavimo ir izoliavimo darbų, nes to neįmanoma atlikti dėl technologinių priežasčių ir ribotų žmogaus fizinių galimybių. Ginčijamas aktas yra pagrįstas prielaidomis. Nelaimingo atsitikimo metu nebuvo atliekami aukštalipio darbai. Teigė, jog jam nebuvo žinoma, kad darbuotojas buvo neblaivus. Pats darbuotojas, dirbdamas neblaivus ir savavališkai sumažinęs pastolių aptvėrimo aukštį, pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 25 – 29) prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad tirdamas mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kurie turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoms. Pabrėžė, jog teisingai nustatė nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, nurodė priemones panašių atsitikimų priežastims šalinti, bet nesprendė asmenų atsakomybės ar kaltės. Tyrimo metu darbo inspektorius turi nustatyti, ar organizuojant ir atliekant darbus buvo užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, t. y. ar buvo numatytos saugos priemonės, ar jos buvo įgyvendintos, ar jos buvo pakankamos ir kokias priemones būtina ateičiai numatyti, kad neįvyktų panašūs atsitikimai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 23 – 24) prašė skundą atmesti.

Šalies argumentai

V. J. nurodė, kad skundas yra paremtas subjektyviais motyvais. Pareiškėjo prašymas atlikti dar vieną, pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą užvilkins galutinių sprendimų priėmimą šioje byloje bei ikiteisminio tyrimo eigą. Pareiškėjas siekia pratęsti nelaimingo atsitikimo tyrimą, norėdamas išvengti atsakomybės už netinkamą darbų organizavimą, vengia nukentėjusiems teisingai atlyginti žalą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 15 d. sprendimu (T 2, b. l. 184 – 188) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Šiaulių skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2007 m. gegužės 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktu Nr. 3 yra nustatyta, jog F. J., dirbęs UAB „Veskonas“ pagal darbo sutartį suvirintoju, vykdydamas vandentiekio vamzdžių izoliavimo darbus, 2004 m. lapkričio 11 d. gavo mirtiną traumą. Akte yra nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) netinkamas pavojingų aukštalipių darbų organizavimas; 2) saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad tyrimo metu buvo atlikta įvykio apžiūra, kurios metu nustatyta, kad darbai turėjo būti atliekami 6,62 m aukštyje. Apžiūros protokolas yra pasirašytas inspektoriaus, darbdavio atstovo, nukentėjusiųjų. Darbams atlikti turėjo būti naudojamos paaukštinimo priemonės – pastoliai, kurie turėjo atitikti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 punkto ir 5 priedo 1, 5, 6 punktų, taip pat Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 184/282 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 59 punkto reikalavimus. Tačiau šių teisės aktų reikalavimai nebuvo vykdomi, apsaugos priemonės priklausė nuo atsitiktinių pačių darbuotojų veiksmų. Asmeninės apsauginės priemonės F. J. nebuvo išduotos. UAB „Veskonas“ patvirtintos Suvirintojo dujomis saugos ir sveikatos instrukcijos 2.2.8 punkte numatytas reikalavimas naudoti diržus apsisaugoti nuo kritimo iš aukščio. Teismas pabrėžė, jog tyrimo metu pagrįstai yra nustatyta, kad F. J. dirbdamas naudojosi netinkamais pastoliais. Pastolių perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad pastolių maksimalus darbinės aikštelės aukštis buvo 3,35 m, maksimalus darbinis aukštis iki 5,4 m. Todėl minėtus darbus 6,62 m aukštyje F. J. galėjo atlikti tik padėjus darbo aikštelę ant paties aukščiausio pastolių horizontalaus elemento. Būtent taip ir dirbo F. J., nenaudodamas saugos diržo, neaptvertoje arba nepakankamai aukštai aptvertoje darbo aikštelėje ir, būdamas pastolių kampe, prie krašto, nuo jų nukrito. Teismas pažymėjo, jog F. J. nebuvo supažindintas su pastolių gamintojo konkrečiais nurodymais (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str.). Jis nebuvo apmokytas surinkti ar pertvarkyti pastolius (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 17, 17.1 p.). Teismas vadovavosi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 patvirtintų Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtinto Pavojingų darbų sąrašo 3.3 punktu, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 2 priedo 1 punktu. Teismas nurodė, kad F. J. dirbant minėtame aukštyje buvo kritimo pavojus. Kritimo pavojaus rizika statyboje padidėja dėl nuolat besikeičiančių darbo sąlygų, priklausančių nuo statybvietės sudėtingumo, aplinkos sąlygų. Teismas nustatė, jog F. J. dirbo su kitu darbuotoju, vykdė vandentiekio vamzdžių montavimo ir izoliavimo darbus pakankamai nedidelio dydžio darbo aikštelėje, turėjo reikalingus darbo įrankius. Žmogui esant minėtame aukštyje, t. y. objektyviai esant kritimo pavojui, ir dirbant darbus – atliekant judesius, juos derinant su kitu darbuotoju, atitinkamai elgiantis ir kitam darbuotojui, neišvengiamai padidėja ir kritimo rizika, atsirandanti nuo minėtų veiksmų. Todėl F. J. dirbamas darbas priskirtinas prie minėtų pavojingų darbų, kuriems atlikti darbuotojas turėjo būti apmokytas. Tačiau darbdavys nepateikė ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog F. J. buvo apmokytas atlikti nurodytus darbus. Darbuotojas turėjo būti ne tik instruktuotas, supažindintas su instrukcijomis, bet turėjo būti mokomas pagal darbdavio patvirtintą programą, o po apmokymo atliktas žinių patikrinimas. Pareiškėjas nepateikė tokių įrodymų (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 str.). Byloje yra pateiktas tik pažymėjimas dėl suvirintojų dujomis kvalifikacijos gavimo. Teismas pažymėjo, jog Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnyje yra numatytos darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, tačiau darbdavys netinkamai vykdė nurodytas įstatymo nuostatas. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 13 punktas įpareigoja darbdavį kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Darbo kodekso (toliau – DK) 123 straipsnis nustato darbdavio pareigą neleisti darbuotojui dirbti, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus. Darbdavys nevykdė šios savo pareigos. Neturi reikšmės pareiškėjo motyvai, jog darbdavys nežinojo, kad darbuotojas buvo neblaivus. Nepagrįsti yra pareiškėjo motyvai, jog nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtintos Profilaktinių sveikatos tikrinimų rūšių ir apmokėjimo tvarkos reikalavimas patikrinti sveikatą vieną kartą per metus. Nukentėjusiojo sveikata suvirintojo darbui aukštyje paskutinį kartą buvo tikrinta 2003 m. spalio 23 d., t. y. daugiau negu prieš metus. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Valstybinė darbo inspekcija, tirdama nelaimingą atsitikimą, tinkamai nustatė nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis. Visiškai nepagrįstas yra pareiškėjo reikalavimas pavesti atsakovui iš naujo ištirti nelaimingą atsitikimą. Atsakovas surinko visus būtinus duomenis nelaimingo atsitikimo tyrimui, visapusiškai tuos duomenis ištyrė ir įvertino jų visumą bei padarė pagrįstas išvadas. Ginčijamas aktas surašytas atlikus papildomą tyrimą. Todėl pagrįsti yra trečiųjų suinteresuotų asmenų motyvai, kad pareiškėjas siekia užvilkinti tyrimą, kuris tęsiasi jau pakankamai ilgą laiką, bei galutinio sprendimo priėmimą. Teismas pabrėžė, kad Valstybinė darbo inspekcija tinkamai įvykdė įstatymo reikalavimus (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 4 d., Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 str. 9 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai). Atsakovas neturi nei teisės, nei pareigos nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, kurios turėtų būti nustatomos nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo. Todėl jis pagrįstai nustatė aplinkybių bei priežasčių visumą, nevertindamas nukentėjusiojo asmens ar darbdavio galimo kaltės laipsnio, t. y. mišrios kaltės buvimo dėl nelaimingo atsitikimo. Teismas pažymėjo, jog Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 53 – 60 punktai patvirtina, kad suinteresuotiems asmenims teises ir pareigas sukuria nelaimingo atsitikimo darbe aktas arba išvados dėl šio akto atskirų jo dalių galiojimo. Šiuo atveju, panaikinus nelaimingo atsitikimo darbe aktą, buvo surašytas naujas, ginčijamas šioje byloje, aktas. Valstybinė darbo inspekcija jokių išvadų dėl šio akto galiojimo nedarė. Todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo Valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. liepos 2 d. raštą Nr. SD-(04)90-11049 kaip skundžiamą sprendimą. Šis raštas yra tik lydraštis dėl tyrimo medžiagos išsiuntimo, todėl negali būti apskundimo objektas. Todėl šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl Šiaulių skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2007 m. gegužės 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 3 panaikinimo. Pagal šį reikalavimą turi atsakyti Valstybinė darbo inspekcija, kurios teritorinio skyriaus darbuotojas atliko tyrimą ir surašė aktą. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad Šiaulių skyrius yra Valstybinės darbo inspekcijos teritorinis padalinys, neturintis juridinio asmens teisių. Todėl Šiaulių skyrius negali atsakyti pagal skundą (ABTĮ 48 str. 2 d., 2 str. 4 d.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 189 – 196) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nelaimingo įvykio momentu 5,245 m aukštyje buvo atliekami tik vamzdžių izoliavimo, o ne montavimo darbai 6,62 m aukštyje. Tai, kad tą pačią dieną iki pietų pertraukos galėjo būti atliekami ir kiti darbai didesniame aukštyje, nėra reikšminga aiškinantis tiesiogines šio nelaimingo įvykio priežastis. Praktiškai yra neįmanoma vienu metu atlikti montavimo ir izoliavimo darbų.

2. F. J. nelaimingo įvykio momentu atliekamas darbas nepagrįstai priskirtas pavojingiems, kuriems atlikti darbuotojas privalo būti ne tik instruktuotas, bet ir apmokytas pagal teisės aktų nustatytą tvarką. Nėra duomenų, kad F. J. nelaimingo įvykio momentu atliekamas darbas buvo pavojingas. Teismas rėmėsi tik prielaidomis. F. J. žinojo, kaip saugiai dirbti aukštyje, nes buvo instruktuotas.

3. Nustatyta nelaimingo atsitikimo priežastis – netinkamas aukštalipių darbų organizavimas, nepagrįsta, nes F. J. nelaimingo atsitikimo momentu atliekamas darbas nelaikytinas aukštalipių darbais. Todėl neturi reikšmės aplinkybė, kad jis buvo neapmokytas aukštalipio darbams atlikti, bet instruktuotas darbui aukštyje.

4. Nebuvo žinoma, kad F. J. darbo metu buvo neblaivus, ši aplinkybė paaiškėjo tik po nelaimingo atsitikimo, todėl neturėjo jokios protingos galimybės nušalinti jį nuo darbo.

5. Nesiekia užvilkinti tyrimo, nes tik pasinaudojo įstatymų suteikta teise kreiptis į teismą, kad atsakovo atliktame tyrime neliktų jokių neaiškumų ar subjektyvių, duomenimis neparemtų prielaidų dėl nelaimingo atsitikimo įvykio. Tretieji suinteresuoti asmenys V. J. ir P. J. taip pat yra kreipęsi į teismą.

6. Nepagrįstai nuspręsta, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. SD-(04)90-11049 tėra lydraštis. Būtent šiame dokumente turi būti įforminamas administracinis sprendimas dėl ankstesnio tyrimo išvadų galiojimo (Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 60 p.).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 1 – 6) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip atsiliepime į skundą, pabrėždamas, kad pareiškėjas naujų, nežinomų aplinkybių nenurodė, o tik ginčija ir pateisina savo paties pažeidimus, dėl kurių įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe F. J.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 7 – 9) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo nepatenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. F. J. atliko būtent vamzdžių montavimo prie lubų darbus 6,62 m aukštyje, o ne jų izoliavimo darbus 5,245 m aukštyje. Bandant tvirtinti vandentiekio montavimo konstrukcijas prie lubų ir naudojant netinkamus tokiam darbui pastolius, neišvengiamai ženkliai padidėja kritimo iš aukščio rizika, ir apsaugoti nuo kritimo gali tik saugos diržai, nes tokių pastolių aptvėrimas yra neefektyvus. Esant sąlygai, kad pagrindinė apsauganti nuo kritimo priemonė turi būti saugos diržai, tokie darbai priskiriami prie labai pavojingų aukštalipio darbų. Darbdavys, leisdamas šiuos darbus atlikti neapmokytam darbuotojui, netinkamai įvertino tokių darbų riziką. UAB ,,Veskonas“ neužtikrino suvirintojo F. J. saugių darbo sąlygų, o tai buvo nelaimingo atsitikimo priežastis.

2. Aplinkybė, kad F. J. buvo blaivus, bus išsamiai įvertinta Šiaulių apygardos administracinio teismo, kuriame yra nagrinėjamas F. J. šeimos narių skundas. Šio skundo nagrinėjimas yra sustabdytas, kol bus išnagrinėtas UAB ,,Veskonas“ skundas.

3. Pareiškėjas skundžia net lydraščius, o tokių skundų padavimas vilkina klausimo nagrinėjimą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad 2004 m. lapkričio 11 d. apie 15 ⁵⁵ val. pareiškėjo darbuotojui (suvirintojui) F. J. įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio atsakovo (Šiaulių skyriaus) darbo inspektorius surašė skundžiamą 2007 m. gegužės 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą. Kolegija pažymi, kad nurodytas N 1 formos aktas yra surašytas pagal atsakovo (darbo inspektoriaus) kompetenciją (kuri nustatyta Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 str. 9 p., Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 4 d. bei Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 53 p.). Todėl jis pripažintinas teisėtu individualiu teisės aktu.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų taikymo požiūriu pažymėtina, kad atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas (kuris pasibaigė skundžiamo akto surašymu) nėra papildomas ar pakartotinis, nes buvo atliktas teismo, o ne šių nuostatų 56.1 punkte numatytu Valstybinė darbo inspekcijos sprendimo pagrindu. Todėl laikytina, kad, gavęs šį aktą ir pritaikęs nurodytą 56.1 punktą (kuris suteikia atsakovui teisę skirti papildomą ar pakartotinį tyrimą), atsakovas (Valstybinės darbo inspekcija) nenustatė Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų pažeidimų. Esant tokiai situacijai konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2007 m. liepos 2 d. raštas (pagal pareiškėją sprendimas), kuris savo turiniu atitinka nelaimingo atsitikimo medžiagos siuntimo trims adresatams lydraštį (T. 1, b. l. 10), ABTĮ taikymo požiūriu teisingai pirmosios instancijos teismo nepripažintas administraciniu sprendimu. Tačiau kolegija pažymi, jog pareiškėjo skunde nurodytas reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį patikrinimą Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 56.1 punkto taikymo prasme reiškia, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo padarytu skundžiamo nelaimingo atsitikimo darbe akto įvertinimu. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamo ginčo esmė yra šio nelaimingo atsitikimo darbe akto (šiame akte nurodytų išvadų apie nelaimingo atsitikimo priežastis) pagrįstumo klausimas, t. y. byloje esančių įrodymo įvertinimo klausimas.

Byloje esantys įrodymai - nelaimingo atsitikimo vietos apžiūros 2004 m. lapkričio 12 d. protokolas ir apžiūros aktas su fotonuotraukomis (T. 1, b. l. 59-63), įvykio liudytojų V. V. ir M. B. paaiškinimai bei parodymai (T. 1, b. l. 58, 65-66, 70-72) - leidžia daryti išvadą, kad minėto nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusysis atlikinėjo ne tik jau pakabintų vamzdžių izoliavimo, bet ir jų montavimo prie lubų darbus, t. y. dirbo 6,62 m aukštyje su tokiam aukščiui nepritaikytais pastoliais. Kolegija pažymi, kad kiti byloje esantys įrodymai nepaneigia išvardintų. Todėl, kolegijos manymu, faktinės minėto nelaimingo atsitikimo aplinkybės pirmosios instancijos teismo nustatytos teisingai. Nurodytos faktinės aplinkybės yra reikšmingos bylai teismo aptartų teisės aktų taikymo požiūriu, t. y. jos leidžia daryti išvadą, kad šie (pirmosios instancijos teismo aptarti) teisės aktai teismo pritaikyti teisingai.

Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasDainius Raižys Skirgailė Žalimienė