- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-06
- Bylos Nr.
- A15.-1570-1079/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00100-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Z.
- Nukentėjusysis
- V. V., T. R.
- Institucija
- Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, ūkininkas, specialaus vidurinio išsilavinimo, nebaustas administracine tvarka,
kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Ernesta Valančiuvienė 2020 m. liepos 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 62-ANR_P-1115-2020 A. Z. už tai, jog jis 2020 m. liepos 5 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus važiavimo greičio ir atstumo, ir išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės į gatvę, kliudė ir apgadino gatvės kelkraštyje pastatytą automobilį „Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį T. R., padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, bei kliudė kitą kelkraštyje stovėjusį automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį V. V., padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nepranešęs policijai. Tokiais savo veiksmais A. Z. pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9, 127 ir 222 punktų reikalavimus.
A. Z. teismo posėdžio metu pripažino padaręs nusižengimus, nurodė, kad labai buvo susikrimtęs dėl derliaus nuėmimo ir grįžęs namo vartojo alkoholio, po to nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir nebepamena, kas įvyko. 39 metus vairuoja, nežino, kaip tai atsitiko. Reikia imti derlių, sumokėti mokesčius valstybei, o jis prarado teisę vairuoti. Pati skaudžiausia bausmė, kad nebegali vežti derliaus iš laukų. Kadangi išgulė žieminiai kviečiai, jis buvo labai susinervinęs. Sutinka, kad tą dieną gėrė psichiatro išrašytus vaistus ir vartojo alkoholį. Jeigu būtų pajutęs, kad apgadino automobilius, nebūtų pasišalinęs. Psichiatro išrašyti vaistai jį ramino, o išgertas alkoholis padarė jį nesiorientuojančiu aplinkoje. Atsimena tik tiek, kad namuose atėjo mintis nuvykti į (duomenys neskelbtini) prasiblaškyti, bet kaip ten atsidūrė – neatsimena. Po to atsimena Šiauliuose areštinę ir apklausą. Gavo iš draudimo pranešimą, kad turi sumokėti jai bendrovės atlygintą žalą už vieno automobilio apgadinimą, prašė jos, kad leistų sumokėti per keturis mėnesius. Savo automobilio po įvykio nematė. Labai gailisi dėl padarytų pažeidimų, bet teisės atėmimas vairuoti yra skaudi pamoka, nes nėra kam vairuoti technikos derliaus nuėmimo metu.
Nukentėjusysis T. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog tą dieną atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės, įėjęs į vidų ir apsipirkęs, eidamas link savo mašinos, pamatė šalia savo mašinos stovinti akivaizdžiai neblaivų žmogų. Jis atsisėdo į mašiną, užsikūrė išvažiuoti. Tuo metu atėjo dar vienas nukentėjusysis šioje byloje, jis palaukė, kol šis atsisės į mašiną. Tada žmogus išvažiavo iš aikštelės ir trenkėsi į vieną mašiną, paskui į jo mašiną „Peugeot 807“. Jis iškvietė policiją, bet policija jau buvo iškviesta prieš įvykį. Jo automobiliui vairuotojo pusėje nubraižytas sparnas, bamperis, durelės, veidrodėlis. A. Z. prabraukė pro šoną. (duomenys neskelbtini) žalą įvertino ir sumokėjo jam 600,11 Eur, padaryta žala jam yra atlyginta. Labai gaila žmogaus, kad jam taip atsitiko, bet jis negalėjo neiškviesti policijos, visi turi atsakyti už savo padarytas klaidas.
Nukentėjusysis V. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog atvažiavęs prie parduotuvės, sustojo prie kelkraščio. Šalia matė T. pastatytą automobilį, A. tuo metu nepastebėjo. Išėjęs iš parduotuvės išgirdo spaudžiamą gazo pedalą. Prieš sėsdamas į automobilį, norėjo padėti ant galinės sėdynės pirkinius, bet keleivis jam pasiūlė susidėti viską į pirkinių krepšelį, todėl jis nuėjo prie keleivio pusės. Jam pasisekė, kad buvo kitoje automobilio pusėje, nes tuo metu A. išsukinėjo iš aikštelės ir kliudė su veidrodėliu jo automobiliui per veidrodį, galines duris, ratlankį, bamperį ir sparną, šiek tiek atsimušęs nuo jo automobilio trenkėsi į T. automobilį ir nuvažiavo. Žmogus buvo neadekvatus, išsuko iš aikštelės prieš eismą. T. paskambino į policiją ir jie laukė policijos. Iki šios dienos tiksli žala nėra aiški, nes pasirinko automobilį tvarkyti autoservise, bet žala bus ne mažesnė, kaip 1000 Eur. Automobilį jam tvarko draudimo bendrovė, pačiam nieko mokėti nereikia.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui žinoma, nes bylos nagrinėjimo laikas nustatytas institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, todėl byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kelių eismo taisyklių 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Motyvuojamoji dalis
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur), o ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
Nagrinėjamu atveju A. Z. dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal du straipsnius – pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį dėl pasitraukiant padarytos 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio neviršijančios žalos T. R. automobiliui „Peugeot 807“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį dėl padarytos 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio viršijančios žalos V. V. automobiliui „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo vertinimu, šiuo atveju yra padaryti ne du atskiri administraciniai nusižengimai, bet vienas tęstinis pažeidimas, apie ką galima spręsti vertinant ir visas faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, t. y. įvyko vienas eismo įvykis, padarytas toje pačioje vietoje, pasišalinta iš vienos eismo įvykio vietos, apgadintas toks pats turtas – transporto priemonės, jos apgadintos tuo pačiu metu, pažeidžiant tuos pačius KET reikalavimus ir padarant tą patį ANK nusižengimą. Antrasis eismo įvykis buvo pirmojo administracinio nusižengimo tąsa, kuriuos sieja vieninga kaltė ir vieningas jų padarymo tikslas. Nagrinėjamu atveju, V. V. padaryta žala yra ne mažesnė kaip 1000 Eur, o T. R. 600,11 Eur, todėl padaryta bendra žala (apie 1600,11 Eur) yra didesnė nei 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (750 Eur). Dėl paminėtų priežasčių A. Z. turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, o administracinio nusižengimo teisena, pradėta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. Z. 2020 m. liepos 5 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus važiavimo greičio ir atstumo, ir išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės į gatvę, kliudė ir apgadino gatvės kelkraštyje pastatytą automobilį „Peugeot 807“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį T. R., bei kliudė kitą kelkraštyje stovėjusį automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. V., ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs nukentėjusiesiems ar policijos pareigūnams, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. A. Z. pažeidė KET 9, 127 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje.
A. Z. administracinių nusižengimų padarymą be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiųjų parodymų, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas; Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tyrėjos Dovilės Rozentelytės tarnybinis pranešimas; eismo įvykio vietos schema; papildomi duomenys apie eismo įvykį; V. V., T. R., A. Z. paaiškinimai; V. V. ir T. R. elektroniniai laiškai dėl žalos dydžio; VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas; išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.
Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
A. Z. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę –galiojančių administracinių nuobaudų neturi, baudos sumokėtos, bei padarytų pažeidimų pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad pažeidėjui už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, skirtinos numatytos nuobaudos – baudos, kurių dydis nustatytinas lygus straipsnių sankcijose nurodytam nuobaudos minimumui.
ANK 38 straipsnio 2 dalis numato, jog kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Galutinė administracinė nuobauda A. Z. skirtina pagal ANK 426 straipsnio 2 dalies sankciją.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. A. Z. 2020 m. liepos 30 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris nutarimo priėmimo metu dar nėra įsiteisėjęs, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2020 m. liepos 5 d., apie 20.05 val., vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 1,90 promilių girtumui, ir jam paskirta bauda bei baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus ir nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Atsižvelgiant į tai, kad A. Z. teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytas draudimas vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, įvertinęs tai, kad už šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą A. Z. baudžiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, baudas sumoka, todėl šioje byloje dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas A. Z. neskirtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, 614, 635-637, 646, 664-665, 675 straipsniais,
nutarė:
pripažinti A. Z. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje.
Paskirti A. Z. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, nuobaudą – 1100,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą.
Paskirti A. Z. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, nuobaudą – 10,00 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti A. Z. galutinę nuobaudą – 1100,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti A. Z., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama lėšų gavėjui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK (20118438157) arba bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).
Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.