- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- I-4887-968/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- L. N.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Rūta Sriubaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. N. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–5), prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2014-02-27 sprendimą Nr. S-49(7-6/2014) (toliau – Sprendimas Nr. S-49(7-6/2014), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2013-12-09 sprendimą Nr. 68-182 (toliau – Sprendimas Nr. 68-182); panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2013-09-05 sprendimą Nr. 44.1-46-40 (toliau – Sprendimas Nr. 44.1-46-40).
2.1. MGK Sprendime Nr. S-49(7-6/2014) išdėstyti teiginiai, kad nėra pateikti rašytiniai įrodymai, liudijantys S. P. S. A. tėvystę ir įsipareigojimą (susitarimą) dukrai teikti išlaikymą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėjos dukros tėvas S. P. S. A. pervedinėjo pareiškėjai pinigines lėšas, skirtas D. N. išlaikymui, jos gerovės kūrimui. Pareiškėja niekada neneigė, kad įsigijo nekilnojamąjį turtą iš lėšų, kurias pervedė S. P. S. A., tačiau tokiu būdu kūrė savo ir jo dukros D. N. gerovę (dukrai reikia suteikti gyvenamąsias patalpas, geras gyvenimo sąlygas, kurias nurodė tėvas). Pareiškėjos nuomone, lėšas, skirtas dukters išlaikymui, uzufrukto teise ji naudojo tinkamai. MGK neteisi, kad pareiškėja neteikė įrodymų savo pozicijai pagrįsti. Kiekvienu atveju ji teikė vis naujus įrodymus, kad pagrįstų, jog dukters tėvas yra S. P. S. A. Pareiškėja gavo DNR tyrimą, kuris įrodo, kad D. N. tėvas yra S. P. S. A., artimiausiu metu šie rašytiniai įrodymai bus patvirtinti apostile. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įpareigoja tėvus išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės ir toks išlaikymas negali būti priskiriamas prie pajamų, kurios turėtų būti apmokestinamos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnį, tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (1 dalis), materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai save turtinei padėčiai (3 dalis). Pagal CK nuostatas išlaikymą galima teikti savanoriškai periodinėmis piniginėmis išmokomis. Pareiškėja ir dukters tėvas S. P. S. A. buvo sudarę žodinį susitarimą dėl jų dukters D. N. išlaikymo. S. P. S. A. pripažino D. N. savo dukra, todėl skyrė jai išlaikymą, kurį periodinėmis išmokomis pervesdavo į pareiškėjos banko sąskaitą. Dukters išlaikymo dydis buvo proporcingas tėvų materialinei padėčiai (S. P. S. A. buvo turtingas žmogus), todėl jo pervedamos lėšos dukters išlaikymui ir buvo tokio dydžio; dėl kokių kitų priežasčių S. P. S. A. galėjo pervedinėti pareiškėjai pinigus, mokesčių administratorius nenurodė. Analizuojant visas aplinkybes matyti, kad pinigus S. P. S. A. pervedinėjo tik dukters išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos dukters D. N. tėvas S. P. S. A. yra miręs ir Honkongo teisme vyksta procesas dėl S. P. S. A. tėvystės nustatymo dukrai D. N., teisminis procesas nepasibaigęs, mokesčių administratorius negali primesti savo išankstinę ir niekuo nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjos dukters tėvas nėra S. P. S. A. Tokią išvadą gali padaryti tik Honkongo teismas, kai baigs nagrinėti minėtą bylą.
2.2. MGK skundžiamame sprendime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 32 punktą neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamas teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas, tačiau GPMĮ 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atitinkami apribojimai, be kita ko, GPMĮ straipsnio 1 dalies 32 punkte nustatytai lengvatai, t. y. neapmokestinamosioms pajamoms nepriskiriamas teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas, jei šios pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Pasak MGK, kadangi Honkongas yra priskiriamas prie tikslinių teritorijų, pagal tokį teisinį reglamentavimą išlaikymas, gautas iš Honkongo gyventojo, negali būti pripažintas neapmokestinamosiomis pajamomis. Su šia pozicija negalima sutikti, nes MGK nurodė teisės normas, neatsižvelgdama į sistemą visų egzistuojančių nacionalinės ir tarptautinės teisės normų, kurios kartais konkuruoja tarpusavyje. 1996-10-18 įsigaliojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės sutartis „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“ (toliau – ir DAIS) skirta išvengti dvigubo apmokestinimo, o tarptautinės sutarties teisės normos turi didesnę galią negu nacionaliniai įstatymai, todėl ši tarptautinė norma ir turėtų būti taikoma pareiškėjos situacijoje. Pagal CK 1.13 straipsnio 1 dalį, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. D. N. tėvas S. P. S. A. – Honkongo (Kinijos Liaudies Respublika) verslininkas, todėl jo pajamos, gautos Honkonge vykdant verslą, yra ūkinės-komercinės veiklos pelnas. Tarptautinės sutarties 7 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad susitariančios valstybės įmonės pelnas apmokestinamas tik toje susitariančioje valstybėje, jeigu įmonė neužsiima komercine-ūkine veikla kitoje susitariančioje valstybėje. Taigi S. P. S. A. gautas pelnas iš komercinės-ūkinės veiklos turi būti apmokestinamas tik Honkonge (jis Lietuvoje verslo nevykdė) ir Lietuvoje tokios atsiųstos lėšos vaiko išlaikymui negali būti apmokestinamos.
2.3. MGK nurodė, jog minėtos sutarties normos netaikytinos: tarp valstybių sudarytomis ir taikomomis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis, kuriose nustatoma, kad valstybė turi teisę apmokestinti konkrečios rūšies pajamas, vadovaujamasi tais atvejais, kai siekiama panaikinti teisinį dvigubą apmokestinimą, t. y. kai daugiau negu viena valstybė apmokestina tas pačias pajamas, kurias tas pats subjektas gavo per tą patį mokestinį laikotarpį; ginčo atveju dvigubo teisinio apmokestinimo situacija neatsiranda, nes pareiškėja gavo pajamas į savo asmeninę sąskaitą; taigi skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su Honkonge gautomis S. P. S. A. pajamomis, neturi įtakos pareiškėjos apmokestinimui. Toks MGK aiškinimas nepagrįstas ir aiškiai neteisėtas. S. P. S. A. gavo pajamas Honkonge, kurios buvo apmokestintos toje šalyje. Savo uždirbtas lėšas jis skyrė savo dukrai D. N., kurias pervedė į pareiškėjos, dukters motinos, sąskaitą, kad pareiškėja galėtų jas tvarkyti uzufrukto teise, S. P. S. A. dukters interesais. S. P. S. A. savo dukrai D. N. skirtas lėšas negalėjo pervesti į jos sąskaitą, nes ji tokios sąskaitos neturėjo, be to, ji yra nepilnametė ir naudotis tokiomis tėvo skirtomis lėšomis nebūtų galėjusi. Taigi S. P. S. A. lėšas pervesdavo į pareiškėjos sąskaitą ir jos buvo naudojamos tik dukters interesams ir gerovei, tai nebuvo pareiškėjos pajamos, tai lėšos, skirtos dukters išlaikymui, todėl, vadovaujantis nacionalinės ir tarptautinės teisės normomis, protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo kriterijais, jos neturi būti apmokestinamos antrą kartą.
Šalies argumentai
2.4. Visos institucijos, kurių sprendimus pareiškėja skundė, pagrįsdamos savo poziciją nurodė skirtingus motyvus. Pirminiame patikrinimo akte pareigūnas įrodinėjo, kad D. N. tėvas negali būti S. P. S. A. ir tik šiuo motyvu grindė reikalavimą sumokėti mokesčius, tačiau vėlesniuose atsakymuose į pareiškėjos skundus atsirado visai nauji, pirminiame patikrinimo akte nebuvę, motyvai (tikslinės teritorijos ir pan.).
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti, pateikė papildomus argumentus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VMI atsiliepime (t. I, b. l. 72–76) prašo skundą atmesti. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
3.1. Mokesčių administratoriai tinkamai įvertino visas su byla susijusias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstus sprendimus. Mokestinis ginčas šioje byloje vyksta dėl to, ar pareiškėja pagrįstai nemokėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSDĮ) nuo S. P. S. A. jai pervedamų pinigų. Nors pareiškėja teigia, kad iš S. P. S. A. gauti pinigai į jos sąskaitą yra pinigai vaiko išlaikymui, tačiau iš bylos medžiagos matyti (pavyzdžiui, 2013-02-28 pateiktame pareiškime nurodė, jog „man reikėjo lėšų vaiko išlaikymui ir pragyvenimui“), kad šias pinigines lėšas naudojo savo reikmėms, be to, pati neturėjo kitų pajamų. Dėl dukters D. N. nebuvo sudaryta jokių sutarčių ir įsipareigojimų, kad D. N., sulaukusi pilnametystės, galėtų disponuoti gautomis lėšomis. S. P. S. A., pervesdamas pinigus į pareiškėjos sąskaitą, jų paskirties nenurodė. Pareiškėja šiomis pajamomis disponavo laisvai, savo valia ir nuožiūra, o, kadangi kitų pajamų neturėjo, darytina išvada, kad iš šių lėšų buvo finansuojama namo statyba ir apmokamos komunalinių paslaugų bei kitos vartojimo išlaidos. Vadinasi, 2007–2011 m. pareiškėja gavo su darbo santykiais nesusijusių kitų pajamų, kurias Honkongo gyventojas S. P. S. A., nesusijęs su pareiškėja jokiais giminystės ryšiais, pervedė į pareiškėjos sąskaitą. Pagal GPMĮ 22 straipsnį nuolatinių Lietuvos gyventojų iš užsienio valstybių gautos pajamos priskiriamos B klasės pajamoms. Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas GPMĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal GPMĮ 5 straipsnio 1 dalį, GPM objektas yra pajamos, todėl vertinant apmokestinimo GPM pagrįstumą tais atvejais, kai piniginės lėšos pervedamos į asmens sąskaitą, kurioje esančiomis lėšomis jis turi teisę disponuoti, atlikti piniginių lėšų pervedimai gali būti neapmokestinami GPM tuo atveju, jeigu yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tai nėra fizinio asmens pajamos arba tai neapmokestinamosios pajamos. Pareiga pagrįsti tokio pobūdžio aplinkybes tenka mokesčių mokėtojui. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, tokio pobūdžio bylose, būtent mokesčių mokėtojui tenka pareiga pateikti konkrečius, leistinus, patikimus įrodymus, kurie pagrįstų jo poziciją, kad tai nėra mokesčio mokėtojo pajamos ar tai nėra apmokestinamosios pajamos.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėja nurodo, kad S. P. S. A. pervestos piniginės lėšos buvo skirtos dukters išlaikymui, todėl, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punktu, yra neapmokestinamos, tačiau GPMĮ 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atitinkami apribojimai tiek šios, tiek GPMĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų mokestinių lengvatų taikymui, t. y. šio straipsnio 1 dalies, be kita ko, 26 punkte nustatytos lengvatos dovanojimo būdu iš kitų nei sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys, vaikaičiai ir seneliai gautoms pajamoms netaikomos, jeigu gyventojo atitinkamos pajamos, gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Tikslinių teritorijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001-12-22 įsakyme Nr. 344 „Dėl tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Įsakymas Nr. 344), jame Honkongas priskiriamas tikslinėms teritorijoms, todėl pareiškėjos nurodyta GPMĮ nuostata, kad neapmokestinamosios pajamos yra teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas, išlaikymui, gautam iš Honkongo gyventojo, netaikoma, todėl nepriklausomai nuo to, ar būtų nustatytas juridinis faktas dėl S. P. S. A. tėvystės ir pareiškėjos dukters išlaikymo, ar ne, į pareiškėjos sąskaitą kaip išlaikymas pervestos lėšos nebūtų priskirtinos neapmokestinamosioms pajamoms, taigi pareiškėja, gavusi lėšas, turėjo nuo jų sumokėti GPM.
3.3. Pareiškėja skunde remiasi DAIS, tačiau nagrinėjamu atveju jos nuostatos netaikytinos. Tarp valstybių sudarytomis ir taikomomis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis, kuriose nustatoma, kuri valstybė turi teisę apmokestinti konkrečios rūšies pajamas, vadovaujamasi tais atvejais, kai siekiama panaikinti teisinį dvigubą apmokestinimą, t. y. kai daugiau negu viena valstybė apmokestina tas pačias pajamas, kurias tas pats subjektas gavo per tą patį mokestinį laikotarpį. Šiuo ginčo atveju dvigubo apmokestinimo situacija neatsiranda, nes pajamų gavėja, gavusi pajamas į savo asmeninę sąskaitą, yra pareiškėja, dėl šių priežasčių pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su Honkonge gautomis S. P. S. A. pajamomis, neturi įtakos pareiškėjos apmokestinimui. Remiantis mokestinio ginčo medžiaga, pareiškėjai GPM apskaičiuotas būtent už 2007–2011 m. iš S. P. S. A. pervestas lėšas. Pagal bankų išrašus nustatyta, kad pareiškėja tikrinamojo laikotarpio pradžioje 2007-01-01 banko sąskaitose turėjo 2 933,57 Lt, per 2007 m. į sąskaitas įplaukė 251 314,75 Lt, iš jų 232 942,49 Lt pervedė Honkongo gyventojas S. P. S. A., 17 264 Lt iš Belgijos pervedė R. R. (2013-07-05 pareiškėja pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad sesuo A. B., gyvenanti ir dirbanti Ispanijoje, buvo pasiskolinusi iš pareiškėjos pinigų, juos grąžino per trečiuosius asmenis, t. y. 2007-05-04 R. R. persiuntė 5 000 eurų (17 264 Lt) skolą); įvertinus metų pradžioje turėtą likutį, gautas 251 314,75 Lt įplaukas bei patirtas 154 217,10 Lt išlaidas, metų pabaigoje pareiškėja turėjo 100 031,22 Lt santaupų banke likutį. Įvertinus 2008 m. pradžioje pareiškėjos turėtą santaupų likutį (100 031,22 Lt), per 2008 m. gautas 131 178,33 įplaukas, iš jų 109 826,69 Lt pervedė S. P. S. A., 20 716,80 Lt – R. M. (pareiškėja paaiškinime nurodė, kad sesuo A. B., gyvenanti ir dirbanti Ispanijoje, buvo pasiskolinusi iš pareiškėjos pinigų, kuriuos grąžino per trečiuosius asmenis, t. y. R. M. 2008-06-10 persiuntė 6 000 eurų (20 716,80 Lt) skolą; iš viso pareiškėja patyrė 230 791,72 Lt išlaidų, metų pabaigoje jos banko sąskaitose buvo 417,83 Lt likutis. Įvertinus 2009 m. pradžioje turėtą 417,83 Lt likutį, metines 122 183,11 Lt įplaukas, iš kurių 122 015,06 Lt pervedė S. P. S. A., ir 116 417,33 Lt išlaidas, 2009 m. pabaigoje pareiškėja turėjo 6 183,61 Lt piniginių lėšų sąskaitose likutį. Įvertinus 2010 m. pradžioje turėtą 6 183,61 Lt likutį, 119 610,04 Lt įplaukas, iš kurių 116 704,64 Lt pervedė S. P. S. A., ir 107 979,67 Lt išlaidas, 2010 m. pabaigoje pareiškėja turėjo 17 813,98 Lt piniginių lėšų sąskaitose likutį. Įvertinus 2011 m. pradžioje turėtą 17 813,98 Lt likutį, 48 301,84 Lt įplaukas, iš kurių 48 145,84 Lt pervedė S. P. S. A., ir 65 971,52 Lt išlaidas, 2011 m. pabaigoje pareiškėja turėjo 144,30 Lt piniginių lėšų sąskaitose likutį. Pareiškėja pažeidė GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl jai: už 2007 m., taikant 27 procentų tarifą nuo 232 942,49 Lt, papildomai apskaičiuota 61 696 Lt GPM; už 2008 m., taikant 24 procentų tarifą, nuo 109 826,69 Lt papildomai apskaičiuota 25 293 Lt GPM; už 2009 m., taikant 15 procentų tarifą, nuo 122 015,06 Lt papildomai apskaičiuota 18 122 Lt GPM; už 2010 m., taikant 15 procentų tarifą, nuo 116 704,64 Lt papildomai apskaičiuota 17 326 Lt GPM; už 2011 m., taikant 15 procentų tarifą, nuo 48 145,84 Lt papildomai apskaičiuota 7 042 Lt GPM, iš viso už 2007–2011 m. apskaičiuota 129 479 Lt GPM.
3.4. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir SDĮ) 6 straipsnį privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, o apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi asmenys, kurie SDĮ nustatyta tvarka moka PSDĮ, nustatytas SDĮ 17 straipsnio 2, 3, 4, 5, 7, 8 ir 9 dalyse. Pagal SDĮ (nuo 2009-01-01 įsigaliojusi redakcija) 17 straipsnio 8 dalį, nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti GPMĮ, gaunantys kitas, negu šio straipsnio 1–6 dalyse nurodytos, pajamas, nuo kurių GPMĮ nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas ir (ar) sumokėtas GPM, nuo šių pajamų moka 6 procentų dydžio PSDĮ. Pareiškėja 2009 m. gavo 122 015,06 Lt kitų, su darbo santykiais nesusijusių, pajamų, nuo kurių neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 7 321 Lt (122 016,06 Lt x 6 proc.) PSDĮ. Pagal SDĮ 6 straipsnio 4 dalies 5 punktą apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis (išskyrus asmenis, kurie privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal SDĮ 17 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis), laikomi ir vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 m. Pareiškėjos dukrai 8 m. sukako 2011-09-02, iki to laiko pareiškėja buvo apdrausta valstybės lėšomis, todėl papildoma prievolė mokėti PSDĮ apskaičiuota už 2011 m. spalio–gruodžio mėn. ir sudaro 216 Lt. Taigi papildomai mokėtina PSDĮ suma už 2009–2011 m. sudaro 7 537 Lt (7 321 + 216). Vadovaujantis GPMĮ 36 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 97 straipsnio 2 dalimi, nuo papildomai apskaičiuotos sumokėti 129 479 Lt GPM sumos už laikotarpį nuo 2008-05-05 iki 2013-07-19 apskaičiuota 68 419 Lt delspinigių, paskirta minimali (10 proc. dydžio) mokėtinos GPM sumos 12 948 Lt bauda (MAĮ 139 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis SDĮ 19 straipsnio 2 dalimi ir MAĮ 96 straipsnio 2 dalimi, už laiku nesumokėtą PSDĮ skaičiuojami delspinigiai, kurių laikotarpiu nuo 2010-05-04 iki 2013-07-19 apskaičiuota 2 715 Lt, taip pat paskirta minimali (10 proc. dydžio) 754 Lt PSDĮ bauda (MAĮ 139 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje VMI atstovas, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikė papildomus įrodymus ir argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
4. Šioje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių AVMI Sprendimo Nr. 44.1-46-40, kuriuo nurodyta pareiškėjai sumokėti į biudžetą 221 852 Lt (t. y. 129 479 Lt GPM, 8 419 Lt GPM delspinigių ir 12 948 Lt GPM baudą, 7 537 Lt PSDĮ, 2 715 Lt PSDĮ delspinigių ir 754 Lt PSDĮ baudą), ir VMI Sprendimo Nr. 68-182 bei MGK Sprendimo Nr. S-49(7-6/2014), kuriais šis nurodymas patvirtintas, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2015-02-11 sprendimu (t. I, b. l. 179–192) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, be kita ko, konstatavęs, kad: vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 2 dalimi, bet koks iš Honkongo gautas išlaikymas turi būti apmokestinamas, nes pagal Įsakymą Nr. 344 Honkongas yra tikslinė teritorija; šioje administracinėje byloje svarbus šaltinis, iš kurio gaunamos pajamos (Honkongas), o ne jų tikslinis panaudojimas (vaiko ar pareiškėjos išlaikymas). LVAT 2015-11-24 nutartimi (t. II, b. l. 30–38) VAAT 2015-02-11 sprendimą panaikino ir konstatavo, kad: siekiant pritaikyti GPMĮ 17 straipsnio 2 dalį nepakanka nustatyti vien užsienio valstybės ar zonos įtraukimo į Tikslinių teritorijų sąrašą, reikalingas ir bent dviejų kriterijų iš šešių, esančių GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies 1–6 punktuose, nustatymas, o VAAT apsiribojo tik vienos sąlygos (aplinkybės) konstatavimu, kas, remiantis pateiktu teisės aiškinimu, nebuvo pakankamas pagrindas taikyti GPMĮ 17 straipsnio 2 dalį; apie GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies 1–6 punktuose nustatytus kriterijus nepasisakyta ir skundžiamuose MGK Sprendime Nr. S-49(7-6/2014), VMI Sprendime Nr. 68-182 ir Šiaulių AVMI Sprendime Nr. 44.1-46-40; nagrinėjamu atveju nėra jokių teisinių dvejonių dėl imperatyvo atsižvelgti į pinigų šaltinį, kaip ir nurodyta Konstitucinio Teismo 2015-01-16 sprendime Nr. KT5-S4/2015, tačiau pastarojo atskleidimas, o tiksliau tikslinės teritorijos nustatymas ir bent dviejų kriterijų identifikavimas, pagal įstatymų leidėjo valią, priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai.
6. Pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad S. P. S. A. buvo Honkongo pilietis, kad jo lėšos buvo pervedamos pareiškėjai. Pareiškėja neginčija skundžiamais sprendimais jai priskaičiuotų mokesčių ir delspinigių dydžių ir skaičiavimų. Jos nuomone, tos lėšos apskritai negalėjo būti apmokestintos, nes jas S. P. S. A. siuntė dukrai išlaikyti.
7. VAAT 2015-02-11 sprendime, LVAT 2015-11-24 nutartyje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus motyvus ir teisės normų aiškinimą įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas sutinka su tuo, kad šioje administracinėje byloje svarbus šaltinis, iš kurio gaunamos pajamos (Honkongas), o ne jų tikslinis panaudojimas (vaiko ar pareiškėjos išlaikymas), ir kad turi būti vertinama, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti GPMĮ 17 straipsnio 2 dalį tiek, kiek joje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 32 punkte nustatyta lengvata (t. y. kad teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas neapmokestinamas GPM) netaikoma, jeigu gyventojo atitinkamos pajamos gautos iš gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai susiję su tuo, kad Honkongo piliečio S. P. S. A. pervedamos lėšos negalėjo būti apmokestintos, nes jos buvo siunčiamos S. P. S. A. dukrai išlaikyti, atmestini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant kilusį mokestinį ginčą. Vadinasi, siekiant išspręsti ginčą ir įvertinti Šiaulių AVMI Sprendimo Nr. 44.1-46-40, VMI Sprendimo Nr. 68-182 bei MGK Sprendimo Nr. S-49(7-6/2014) teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar Honkongas laikytinas tiksline teritorija GPMĮ prasme.
8. GPMĮ vartojama tikslinės teritorijos sąvoka įtvirtinta šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje, kurioje nustatyta, kad „tikslinė teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri yra įtraukta į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą ir atitinka bent du iš šioje dalyje nustatytų kriterijų: 1) šioje teritorijoje pelno arba jam analogiško mokesčio tarifas yra mažesnis kaip 75 procentai Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto tarifo; 2) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje yra įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojantis asmuo; 3) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje vykdoma veikla; 4) kontroliuojamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos valstybės mokesčio administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar mokesčio bazės; 5) šioje teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija; 6) šioje teritorijoje nėra finansinio-administracinio skaidrumo: nevisiškai aiškios pelno arba jam analogiško mokesčio administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų valstybių mokesčių administratoriams“. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad tam, jog užsienio valstybę arba zoną būtų galima laikyti tiksline teritorija GPMĮ prasme, tokia teritorija turi būti ir įtraukta į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą ir atitikti bent du iš GPMĮ 2 straipsnio 21 dalyje nustatytų kriterijų.
9. Dėl to, kad Honkongas patenka į Įsakymu Nr. 344 patvirtintą Tikslinių teritorijų sąrašą, ginčo nėra. Atsakovė 2016-02-09 rašte Nr. (24.9-31-5)-R-937 (t. II, b. l. 52–53) nurodo, kad Honkongas taip pat atitinka GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies 3 ir 5 punktuose įtvirtintus kriterijus. Teigia, kad Honkongo teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno mokesčiu taisyklės – pelno mokestis priklauso nuo to, kokioje valstybėje vykdoma veikla (2 straipsnio 21 dalies 3 punktas), nes pagal Honkongo vidaus mokesčių įstatymus jo įmonių užsienyje uždirbtas pelnas neapmokestinamas pelno mokesčiu (Honkongo įmonės pelno mokestį Honkonge moka tik nuo iš Honkonge vykdomos ūkinės veiklos gauto pelno). Taip pat atsakovė teigia, kad Honkonge nėra efektyvaus keitimosi informacija (2 straipsnio 21 dalies 5 punktas), nes Lietuva su Honkongu nėra sudariusi ir netaiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties bei nėra sudariusi jokių susitarimų dėl keitimosi su mokesčiais susijusia informacija, o Lietuvos mokesčių administratorius iš Honkongo mokesčių administratoriaus negauna jokios mokestinės informacijos. Teismas neturi pagrindo su šiais atsakovės teiginiais nesutikti, nes jie grindžiami oficialiuose Honkongo vyriausybės institucijų tinklapiuose skelbiama informacija (žr., pvz., t. II, b. l. 58–93). Kaip matyti iš pateiktos informacijos, Honkongo įmonės pelno mokestį Honkonge moka tik nuo iš Honkonge vykdomos ūkinės veiklos gauto pelno, o jo įmonių užsienyje uždirbtas pelnas pelno mokesčiu neapmokestinamas (žr., pvz., t. II, b. l. 58–65).
10. Sprendžiant dėl Honkongo, kaip tikslinės teritorijos, atitikties GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies 5 punkte įtvirtintam kriterijui, pažymėtina, kad, teismo nuomone, šioje įstatymo nuostatoje „efektyvus keitimasis informacija“ sietinas ne su bet kokiais tikslinės teritorijos mokesčių administratoriaus veiksmais teikiant informaciją apie mokesčius ir jų administravimą, pavyzdžiui, kitoms valstybėms (ne Lietuvos Respublikai), tos teritorijos mokesčių mokėtojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims, o su tuo, ar efektyviai keičiamasi oficialia informacija tarp konkrečios tikslinės teritorijos (šiuo atveju Honkongo) ir Lietuvos Respublikos mokesčių administratorių. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad Lietuva su Honkongu nėra sudariusi ir netaiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių ir kitokių susitarimų dėl keitimosi su mokesčiais susijusia informacija. Teismo nuomone, tai, kad tarp Lietuvos ir Honkongo tokios sutartys ir susitarimai nėra sudaryti, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog Honkongas, kaip tikslinė teritorija, atitinka GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies 5 punkte įtvirtintą kriterijų. Šiuo atveju oficialiuose Honkongo vyriausybės institucijų tinklapiuose skelbiama informacija apie teisę į informaciją, dvigubą apmokestinimo išvengimą ir kt. (žr., pvz., t. II, 68–83) yra teisiškai nereikšminga, nes ji nepatvirtina „efektyvaus keitimosi informacija“ tarp Honkongo ir Lietuvos Respublikos mokesčių administratorių.
11. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Honkongas atitinka GPMĮ 2 straipsnio 21 dalyje įtvirtintą tikslinės teritorijos sąvoką ir laikytinas tiksline teritorija GPMĮ prasme, todėl, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjos pajamos gautos iš S. P. S. A., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta pareiškėjos pajamų gavimo metu buvo Honkongas, apmokestintos pagrįstai. Taigi Šiaulių AVMI Sprendimo Nr. 44.1-46-40, VMI Sprendimo Nr. 68-182, MGK Sprendimo Nr. S-49(7-6/2014) naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad, nors pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų, kurie, jos nuomone, pagrindžia skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą, tačiau jie nėra teisiškai reikšmingi ir dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos L. N. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.