Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-22 · Administracinė byla Nr. eI2-8289-811/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-22
Bylos Nr.
eI2-8289-811/2024
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00237-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
L. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8289-811/2024Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00237-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 22 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja L. K. Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 4S72362, kuriuo atsisakyta pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi (Lietuvos Respublikoje (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad Sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Nurodo, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje yra sukūrusi ekonominius ir socialinius ryšius, čia puoselėja ir šeiminius ryšius su kartu gyvenančiu sutuoktiniu S. Y. Pareiškėja savo ateitį sieja su Lietuvos Respublika. 2020 m. po neteisėtų Baltarusijos prezidento rinkimų, šalyje prasidėjus neramumams, pareiškėja kartu su sutuoktiniu priėmė sprendimą persikelti gyventi į demokratines vertybes puoselėjančią Europos Sąjungos valstybę. Pareiškėjos sutuoktinis gavo Lietuvos Respublikoje registruoto darbdavio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą dirbti vyriausiojo programinės įrangos inžinieriaus pareigose, pareiškėjos sutuoktiniui naudingomis ekonominėmis sąlygomis. 2020 m. lapkričio mėn. Migracijos departamentui pateiktas pareiškėjos prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (šeimos susijungimo atvejis). 2021 m. sausio mėn. pradžioje pareiškėjos sutuoktiniui išduota Europos Sąjungos Mėlynoji kortelė, pareiškėjai šeimos susijungimo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantys iki 2024 m. sausio 7 d. Baigiantis pirmiesiems gyvenimo Lietuvos Respublikoje metams, pareiškėjai ir jos sutuoktiniui galutinai apsisprendus sieti savo ateitį su Lietuvos Respublika, 2021 m. gruodžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigytas gyvenamasis būstas (butas), adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu pareiškėja ir jos sutuoktinis, siekdami maksimalios integracijos, mokėsi lietuvių kalbą. Pareiškėjos sutuoktiniui, egzaminuotam pagal Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo reikalavimus, yra išduotas (duomenys neskelbtini) miesto valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijos pažymėjimas apie išlaikytą valstybinės kalbos egzaminą. Pareiškėja taip pat lankė lietuvių kalbos kursus UAB „KALBA.LT“. 2023 m. pabaigoje, artėjant dienai, kurią turėjo baigtis pareiškėjos ir jos sutuoktinio leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo terminas (2024 m. sausio 7 d.), pareiškėja ir jos sutuoktinis kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimų pakeitimo. Pareiškėjos sutuoktiniui Europos Sąjungos Mėlynoji kortelė pakeista (šiai dienai galioja iki 2026 m. spalio 23 d.). Pareiškėjai Sprendimu pakeisti leidimą laikinai gyventi atsisakyta.

Pareiškėja nesutinka su Sprendime nurodytais Migracijos departamento argumentais. Migracijos departamentas, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) 2024 m. vasario 2 d. raštą Nr. 18-1145 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo“ (toliau – išvada) nepagrįstai laikydamas absoliučiu pagrindu atsisakyti pakeisti pareiškėjai išduodą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatliko individualaus pareiškėjos atvejo vertinimo, kuris yra reikalaujamas ir būtinas, priimant sprendimą dėl atsisakymo pratęsti leidimą laikinai gyventi. Formali buvusių (tik dvejus metus trukusių ir dar prieš daugiau nei 16 metų pasibaigusių) darbo santykių aplinkybė savaime nėra pagrindas pripažinti asmens grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai gali būti prielaida išsamesniam asmens gyvenimo aplinkybių vertinimui. Toks vertinimas pareiškėjos atžvilgiu atliktas nebuvo. Išvadą dėl pareiškėjos grėsmės nacionaliniam saugumui lėmė net ne buvusių darbo santykių (pareiškėjos darbo funkcijų) ypatumai, o buvusio pareiškėjos darbdavio – (duomenys neskelbtini) – statusas (valstybinė). Pareiškėjos individualaus gyvenimo aplinkybės patvirtina Sprendimo nepagrįstumą: (i) Pareiškėja dirbo paprasta (duomenys neskelbtini), (i) Pareiškėja neturėjo prieigos prie įslaptintų ar valstybės paslaptį sudarančių duomenų, (iii) Pareiškėjos darbo santykiai truko tik 2 metus ir pasibaigė dar 2007 metais, kai valstybėje buvo visai kita geopolitinė padėtis, (iv) nuo 2007 m. Pareiškėja dirbo privataus verslo sektoriuje buhaltere, (v) Pareiškėja aiškiai pasisako prieš karą ir palaiko Ukrainą (ją remia), (vi) Pareiškėja dalyvauja taikiuose susirinkimuose kartu su asmenimis, kurie nepalaiko šiandieninės diktatoriškos Baltarusijos ir jos valdžios, (vii) Pareiškėjai artimi asmenys dėl dalyvavimo taikiuose protestuose Baltarusijoje buvo sulaikyti. Sprendimas yra neproporcingas. Pareiškėja ir jos šeima yra integravęsi į Lietuvos Respublikos visuomenę. Per visą gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį nėra pasitvirtinusios jokios Sprendime prielaidomis grįstos pareiškėjos grėsmės nacionaliniam saugumui. Pareiškėja sieja savo ateitį su Lietuvos Respublika. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise yra įsigijusi nekilnojamąjį turtą (butą). Migracijos departamento Sprendimas riboja pareiškėjos teisę į nuosavybę, į šeimos gyvenimo gerbimą. Migracijos departamentas nedėjo pastangų ir nebuvo aktyvus, siekdamas priimti pagrįstą sprendimą pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėjai nėra suprantama, kodėl Migracijos departamentas, esant tik vieninteliam grėsmės nacionaliniam saugumui prielaidas keliančiam argumentui (pareiškėjos dar 2007 m. pasibaigusiems darbo santykiams su (duomenys neskelbtini)), nesiėmė iniciatyvos gauti papildomus pareiškėjos paaiškinimus dėl planuojamo priimti neigiamo pareiškėjos atžvilgiu sprendimo ar organizuoti interviu su pareiškėja, siekiant įsitikinti planuojamo priimti ypač reikšmingus neigiamus padarinius pareiškėjai ir jos šeimai sukeliančio sprendimo pagrįstumu. Pareiškėjai turėjo būti suteikta galimybė pasisakyti dėl jos atžvilgiu planuojamo priimti neigiamas pasekmes sukeliančio Sprendimo. Šiame skunde nurodytos aplinkybės ir į bylą pateikti pareiškėjos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja būtų turėjusi reikšmingų įrodymų savo pozicijai pagrįsti.

VSD išvada per se nėra absoliutus pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (pakeitimo) priėmimas yra priskirtas Migracijos departamento, kaip savarankiško viešojo administravimo subjekto, kompetencijai. Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą dėl asmens keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, neturėtų „automatiniu būdu“ šios išvados perkelti į priimamą sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi neišdavimo (nepakeitimo). Migracijos departamentas privalo vertinti, ar VSD išvadoje nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu yra daromos prielaidos dėl asmens grėsmės nacionaliniam saugumui, atsižvelgiant į visas kitas su konkretaus asmens gyvenimu susijusias aplinkybes, konkrečiu atveju būtų pagrįstas ir pakankamas pagrindas bei proporcinga priemonė išduotam leidimui laikinai gyventi panaikinti. Toks vertinimas pareiškėjos atžvilgiu atliktas nebuvo.

Migracijos departamentas, siekdamas sudaryti įspūdį dėl individualaus pareiškėjos atvejo įvertinimo, Sprendime nurodė bendro pobūdžio Migracijos departamentui prieinamą informaciją apie pareiškėją. Pareiškėjai nėra suprantama, kokiu tikslu Sprendime yra pateikiama registruose esanti informacija apie pareiškėją, jei, Migracijos departamento įsitikinimu, VSD išvada savaime yra absoliutus pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Akivaizdu, kad Migracijos departamentas, suprasdamas jam, kaip viešojo administravimo subjektui, tenkančią pareigą tinkamai motyvuoti priimamus sprendimus, tokiu būdu siekė sudaryti įspūdį apie atliktą individualų pareiškėjos atvejo įvertinimą. Tačiau toks formalus vertinimas, į Sprendimą perkeliant VSD išvadą ir pateikiant registruose esančią informaciją apie pareiškėją, nėra pakankamas Sprendimui pagrįsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), nustatęs, kad Migracijos departamentas atlikto tik formalų pareiškėjo atvejo įvertinimą, naikina tokius Migracijos departamento priimtus sprendimus. Migracijos departamentas nesiekė įvertinti individualų pareiškėjos atvejį, o susikūręs išankstinę nuostatą, esą VSD išvada savaime yra pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatliko pareiškėjos individualaus gyvenimo aplinkybių vertinimo, Sprendimo nevertino ir proporcingumo principo aspektu.

Vienintelė Sprendime pateikta su pareiškėja susijusi jos gyvenimo aplinkybė, sąlygojanti išvadą dėl pareiškėjos tariamos grėsmės, tėra formalus faktas – buvę darbo santykiai (duomenys neskelbtini). Apibendrinant Sprendimo motyvaciją, Sprendimas grindžiamas

Migracijos departamento susikurta „prezumpcijų grandinėle“: (i) Pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) -> (ii) (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) valstybinė institucija -> (iii) (duomenys neskelbtini) užtikrina, kad jos institucijose nedirbtų nelojalūs ir valdžios nepalaikantys asmenys -> (iv) tai reiškia, kad pareiškėja darbo laikotarpiu privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir jos valdžiai -> (v) atitinkamai, tai reiškia, kad pareiškėja yra lojali šiandieninei (duomenys neskelbtini) bei jos valdžiai -> (vi) Pareiškėja, būdama lojali, gali būti išnaudota grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui keliantiems veiksmams. Tarp nurodytų argumentų yra tik viena su pareiškėja susijusi gyvenimo aplinkybė – pareiškėjos darbas (duomenys neskelbtini). Visa likusi argumentacija dėl lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai, galimo išnaudojimo grėsmę nacionaliniam saugumui keliantiems veiksmams, yra paremta Migracijos

departamento buvusių darbo santykių pagrindu susikurta „prezumpcijų grandinėle“. Migracijos departamento įžvelgiamas buvusių darbo santykių pagrindu preziumuojamas lojalumas (duomenys neskelbtini) valdžiai bei galima grėsmė nacionaliniam saugumui yra grindžiama bendro pobūdžio pasvarstymais, niekaip neatspindinčiais realios pareiškėjos gyvenimo situacijos.

LVAT praktikoje nurodo, kad bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga VSD išvadoje negali būti laikoma tinkamu pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu atitinkamai ir pagrindu panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi ar atsisakyti jį pakeisti.

Migracijos departamentas Sprendime nepateikia jokių argumentų, suponuojančių buvusių darbo santykių pagrindu preziumuojamos pareiškėjos grėsmės nacionaliniam saugumui pagrįstumą. Migracijos departamentas Sprendime nepateikia jokių duomenų, kad pareiškėja iš tikrųjų būtų lojali šiandieninei (duomenys neskelbtini) valdžiai (ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos buvę darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) pasibaigė seniai, t. y. dar 2007 m., kuomet buvo visai kitokia geopolitinė padėtis ir toks seniai nutrūkusių darbo santykių faktas negali preziumuoti lojalumo šiandieninei (duomenys neskelbtini) valdžiai). Migracijos departamentas Sprendime nepateikia ir jokių duomenų, kad pareiškėja kokiais nors savo veiksmais būtų parodžiusi, jog keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, kad aktyviai reikštų savo politines pažiūras, būtų politiškai aktyvi, palaikytų ryšius su valdžios struktūromis ar kitais grėsmę Lietuvos Respublikai keliančiais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus formalią aplinkybę – buvusius, tik dvejus metus trukusius ir dar 2007 m. pasibaigusius, pareiškėjos darbo santykius su (duomenys neskelbtini) – kurie patvirtintų Sprendime preziumuojamos pareiškėjos grėsmės nacionaliniam saugumui pagrįstumą. Priešingai, pareiškėjos aiškiai deklaruotas požiūris prieš vykstantį karą, Rusijos agresiją ir Ukrainos palaikymą rodo Sprendime daromų prielaidų nepagrįstumą.

Migracijos departamentą saisto pareiga tinkamai motyvuoti priimamus sprendimus, asmens gyvenimo aplinkybių nevertinant formaliai. LVAT buvusių su valdžios institucijomis darbo santykių aplinkybę vertina kaip rizikos veiksnį, tačiau tokios aplinkybės nesuabsoliutina. Pareiškėjos atveju išvadą dėl pareiškėjos grėsmės nacionaliniam saugumui lėmė net ne buvusių darbo santykių (pareiškėjos darbo funkcijų) aplinkybė, o buvusio pareiškėjos darbdavio – (duomenys neskelbtini) – statusas (valstybinė). Nagrinėjamu atveju nei pareiškėjos buvusios funkcijos, nei pati darbovietė (mokesčių inspekcija) neturėjo nieko bendro su Sprendime įžvelgiamomis pareiškėjos galimos grėsmės nacionaliniam saugumui rizikoms ir (ar) jų prielaidoms ir pan. Formalus Migracijos departamento požiūris pareiškėjos atvejo įvertinimui (rėmimasis iš esmės formalia – buvusių darbo santykių, o tiksliau – darbovietės priklausymo (duomenys neskelbtini) valdžiai aplinkybe) sąlygojo nepagrįsto ir neproporcingo Sprendimo priėmimą. Migracijos departamentas privalėjo atlikti

objektyvų visų aplinkybių vertinimą, be kita, ko, planuojamą priimti sprendimą įvertindamas proporcingumo aspektu.

Pažymi, kad pareiškėjos buvę darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) neturi jokio ryšio su šiandienine (duomenys neskelbtini) agresyvia užsienio ir vidaus politika. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) dirbo prieš daugiau nei 16 metų, kuomet buvo visai kita geopolitinė padėtis. 2005-2007 m. laikotarpiu pareiškėja negalėjo įtarti, kad tuometinės (duomenys neskelbtini) pareigos ateityje sukels tokio pobūdžio neigiamas pasekmes ir Pareiškėjos pripažinimą, kaip keliančios grėsmę kažkuriai iš Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniam saugumui. 2005-2007 m. buvusi geopolitinė situacija (duomenys neskelbtini) buvo kardinaliai kitokia. Buvusios pareiškėjos, kaip (duomenys neskelbtini), pareigos negali sąlygoti išvados dėl pareiškėjos lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai ir juo labiau šiandieninei agresyviai (duomenys neskelbtini) valdžiai, kuomet pareiškėjos ryšiai su (duomenys neskelbtini) yra nutraukti dar 2007 m. Taip pat pažymi, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojams nebuvo keliami jokie „lojalumo valdžiai“ reikalavimai. Pareiškėja neturėjo prieigos prie įslaptintų ir valstybės paslaptį sudarančių duomenų. Pareiškėja nuo 2007 m. dirbo privataus verslo sektoriuje ir nuo 2007 m. pareiškėjos nesiejo jokie santykiai su valstybinį statusą turinčiomis institucijomis ir (ar) įmonėmis. Pareiškėja buvo sąžininga, neslėpė ir Migracijos departamentui aiškiai deklaravo buvusius darbo santykius ((duomenys neskelbtini) pareigose) (duomenys neskelbtini). Pareiškėja neturi ir niekada neturėjo kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis ar šiose institucijose dirbančiais (dirbusiais) asmenimis. Pareiškėja aiškiai pasisako dėl nepritarimo karui, agresyviai politikai ir Ukrainos palaikymo. Pareiškėja ir jos sutuoktinis remia Ukrainą ir joje už laisvę kovojančius asmenis. Migracijos departamentas nepagrįstai teigia, esą asmens požiūris, jo asmeninės savybės, demokratinių vertybių puoselėjimas nėra reikšmingos aplinkybės, vertinant VSD išvadoje nurodytą asmens grėsmę nacionaliniam saugumui, kaip pagrindą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Ne formaliai aplinkybei, prieš daugiau nei 16 metų turėtiems darbo santykiams, turi būti teikiamas prioritetas, o asmens gyvenimo aplinkybių ir individualaus atvejo, kaip visumos, vertinimui. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje dalyvauja (duomenys neskelbtini) organizuojamuose taikiuose mitinguose kartu su asmenimis, nepritariančiais šiandieniniam neteisėtai išrinktam (duomenys neskelbtini) prezidentui ir jo vykdomai agresyviai politikai. Šiandieninei (duomenys neskelbtini) valdžiai nepritaria ne tik pareiškėja su sutuoktiniu, bet ir jų artimiausi. Dėl priešinimosi (duomenys neskelbtini) valdžiai, aktyvaus dalyvavimo protestuose pareiškėjos sutuoktinio brolis (duomenys neskelbtini) buvo ne kartą sulaikytas. Pareiškėjos manymu, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjos atvejis buvo įvertintas siaurai ir formaliai, neatsižvelgus į individualias pareiškėjos gyvenimo aplinkybes. Sprendimas ne tik nėra pagrįstas, bet ir savo sukeliamų neigiamų padarinių prasme – neproporcingas.

Migracijos departamentas nepagrįstai teigia, esą aplinkybė, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis gali rasti darbą (duomenys neskelbtini), pagrindžia Sprendimo teisėtumą. Pareiškėja pažymi, kad ji kartu su sutuoktiniu iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką gyventi pasitraukė, būtent, po neteisėtų 2020 m. vykusių (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų. Gyvenimas (duomenys neskelbtini) neatitiko (ir šiai dienai vis dar neatitinka) pareiškėjos ir jos sutuoktinio vertybių. Bėgę dėl politinių priežasčių, pareiškėja ir jos sutuoktinis per 3 gyvenimo Lietuvos Respublikoje metus šioje valstybėje susikūrė saugią sau aplinką. Pareiškėjos sutuoktinis čia turi darbą ypač geromis finansinėmis sąlygomis, šioje valstybėje pareiškėja ir jos sutuoktinis susirado draugų ir bendraminčių, dalyvauja kultūriniuose renginiuose. Siedami savo ateitį su Lietuvos Respublika, pareiškėja ir sutuoktinis yra įsigiję ir gyvenamąjį būstą. Pareiškėja pažymi, kad per visą 3 metus trukusį gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį nepasitvirtino jokie prielaidomis grįsti pareiškėjos grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimai. Pareiškėja, kartu su sutuoktiniu bėgusi nuo žmogaus teises pažeidžiančios (duomenys neskelbtini), atvykusi ir integravusi į demokratines vertybes puoselėjančią Lietuvos Respubliką, susikurtų nepagrįstų prezumpcijų (iš esmės tik buvusios darbovietės ((duomenys neskelbtini)) priklausymo valstybei pagrindu) yra pripažįstama keliančia grėsmę. Tokie prielaidomis grįsto Sprendimo padariniai pareiškėjai laikytini neproporcingais.

Sprendimas naikintinas, kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių Migracijos departamentą, kaip viešojo administravimo subjektą, individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Migracijos departamentas nesiėmė veiksmų visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareiškėjos individualų atvejį. VSD išvada ir jame nurodytų aplinkybių atkartojimas neatitinka Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, keliamų sprendimų motyvavimo standartų. Pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai patvirtina Sprendimo nepagrįstumą bei jo neproporcingumą ir tuo pačiu pagrindžia aplinkybę, kad pareiškėjos atvejis nebuvo įvertintas individualiai. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas panaikinti Sprendimą.

Atsakovas atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2023 m. spalio 9 d. pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeist leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėja, pildydama klausimyną, nurodė, kad 2005-2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini) inspektore. Migracijos departamentas gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėja dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė Sprendimą.

Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas neatliko jos individualaus vertinimo. Mano, kad Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka VAĮ, teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nesutinka su skundo argumentais, kad Sprendimas priimtas neatlikus individualaus tyrimo ir formalus dėl to, kad jo turinyje atsispindi VSD išvada. Pažymi, kad iš Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis Sprendimo pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjos vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjos socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Sprendimas buvo priimtas įvertinus visas su pareiškėja susijusias aplinkybes, atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo: sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjos veiksmus (pareiškėjos klausimyne pateiktus atsakymus), iš atliktų veiksmų (darbinės veiklos) galima spręsti dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui ateityje. Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD išvada, pripažindamas, kad pareiškėja kelia grėsmę nacionaliniam saugumu. Vertinant pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad ilgalaikiai ryšiai su Lietuva jos nesieja, pildydama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, ji nenurodė, kad turėtų ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, jos sutuoktinis turi leidimą laikinai gyventi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas. Pareiškėjos skunde vardijamos aplinkybės (darbo pobūdis, pareigos, darbo laikotarpis, geopolitinė padėtis, išsakytos politinės pažiūros pildant klausimyną, dalyvavimas protestuose, nekilnojamas turtas Lietuvoje, tolimesnis darbas, parama, sutuoktinio brolio sulaikymas ir kt.) nesudaro pagrindo paneigti jos galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus.

Atkreipia dėmesį, kad išvada apie pareiškėjos keliamą grėsmę yra pagrįsta darbu (duomenys neskelbtini) institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėja susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis (jos darbine veikla). Mano, kad reikalavimas, kad užsienietis turi

atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios LVAT praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie

galimą grėsmę valstybės saugumui. Pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) inspektore, t. y. valstybės institucijoje, kurioje, nepaisant vykdomų pareigų ir funkcijų, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini), jos vykdomai politikai.

Pažymi ir tai, kad pareiškėja nuolat vyksta į (duomenys neskelbtini), o tai patvirtina, kad pareiškėja nėra nutraukusi ryšių su (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis (pvz. buvę tarnybos draugai) tokie ryšiai gali bet kada atsinaujinti. Atkreipia dėmesį, kad Sprendimu pareiškėjai nėra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, Europos Sąjungos ar Šengeno zonos valstybių narės, todėl kritiškai vertinami pareiškėjos skundo argumentai, kad Sprendimu yra pažeidžiamos jos teisės į šeimos gyvenimą. Sprendimas buvo priimtas remiantis VSD išvada, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Įvertinus išdėstytų aplinkybių, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Mano, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Mano, kad Sprendimas priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, išvada Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD išvadoje nurodė, kad pareiškėja 2005–2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) (duomenys neskelbtini) kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymi, kad vien faktas, jog pareiškėja nebedirba (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis (duomenys neskelbtini) institucijomis ir tarnybomis yra išnykusi.

Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai atvykti ir gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo atvykti ar gyventi neišdavimo klausimą. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai.

Šalies argumentai

Pareiškėja nepagrįstai mano, kad Sprendimas ir VSD išvada grindžiami bendro pobūdžio informacija, spėlionėmis ir prielaidomis. Kadangi sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas, VSD išvadoje, kuria pagrįstas Sprendimas, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie (duomenys neskelbtini) valdžios ir jos institucijų, įmonių veiklą bei pareiškėjos ryšį su šiomis institucijomis.

VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. spalio 6 d. prašyme prašė pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis, kuris turi leidimą gyventi Lietuvoje (leidimo laikinai gyventi keitimas).

Pareiškėja 2023 m. spalio 9 d. užpildė klausimynas, kuriame nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Pareiškėja 1996 m. baigė (duomenys neskelbtini), įgijo ekonomistės specialybę, 1999 m. baigė (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) ekonomikos ministerijos, 2000 m. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dirbo: 1996 – 1997 m. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buhaltere; 2001 – 2004 m. (duomenys neskelbtini), vaiko auginimo atostogos; 2004 – 2005 m. (duomenys neskelbtini), Skaičiavimo technikos mokslinis-gamybinis susivienijimas, buhaltere; 2005 – 2007 m. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), inspektore; 2007 – 2011 m. (duomenys neskelbtini), Papildomos atsakomybės bendrovė (duomenys neskelbtini), buhaltere; 2011 – 2012 m. (duomenys neskelbtini), Ribotos atsakomybės bendrovė (duomenys neskelbtini), buhaltere; 2012 – 2016 m. (duomenys neskelbtini), Individuali įmonė (duomenys neskelbtini), buhaltere; 2018 – 2021 m. (duomenys neskelbtini), Ribotos atsakomybės bendrovė (duomenys neskelbtini), buhaltere. Pareiškėja į klausimyno 5 klausimą (Ar palaikote ryšius su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose? Jeigu taip, pateikite informaciją apie šiuos asmenis, jų veiklą ir jūsų ryšių pobūdį.) atsakė „Ne“, į klausimyno 10 klausimą (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?) pažymėjo atsakymą „Ne“, į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?) pažymėjo atsakymą „Ukrainai“.

VSD išvadoje nurodyta, kad pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė, 2023 m. spalio 9 d. pildydama Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2005–2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, į šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjos, (duomenys neskelbtini) pilietės, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Jeigu, įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsienietei neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, prašo įrašyti ją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos 2024 m. vasario 8 d. duomenimis užfiksuoti pareiškėjos Lietuvos Respublikos sienos kirtimai laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 7 d.

Sprendime nurodoma, kad pareiškėja 2005-2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini). Darbas (duomenys neskelbtini) reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, kartu tai reiškia, kad ji ir ateityje, gavusi leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė šeimos susijungimo pagrindu (Lietuvoje gyvena sutuoktinis, kuris turi leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatytu pagrindu, Lietuvoje dirba aukštos profesinės kvalifikacijos darbą (inžinierius programuotojas). Atsakydama į Klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 2005-2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini) inspektore. Vertinant pareiškėjos socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėja turėjo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. sausio 7 d. bei leidimą laikinai gyventi, galiojusį nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2024 m. sausio 7 d. Pareiškėja nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. dirbo Lietuvos įmonėje. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) pilietis S. Y., turintis iki 2026 m. spalio 23 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas. VSD pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija Klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jos buvusiais darbiniais santykiais. Aplinkybė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) dirbo 2005-2007 m. nepaneigia grėsmės valstybės saugumui. VSD surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Vertinant pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad ilgalaikiai ryšiai su Lietuva jos nesieja, pildydama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėja nenurodė, kad turėtų ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, jos sutuoktinis turi leidimą laikinai gyventi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas. Pažymėta, jog pareiškėjos sutuoktinis, turėdamas aukštą profesinę kvalifikaciją, įgytą (duomenys neskelbtini) valstybiniame universitete, gali dirbti ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir savo kilmės valstybėje - (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog Migracijos departamentui, priėmus sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, pareiškėja gali grįžti gyventi į kilmės valstybę - (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktiniu bei išsaugoti teisę į šeimos susijungimą. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

Byloje taip pat yra pareiškėjos (duomenys neskelbtini) paso, santuokos liudijimo, sutuoktinio darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjos paraiškos dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjos sutuoktinio Europos Sąjungos Mėlynosios kortelės, galiojusios iki 2024 m. sausio 7 d., pareiškėjos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusio iki 2024 m. sausio 7 d., Nekilnojamojo turto registro išrašo, pareiškėjos sutuoktiniui išduoto pažymėjimo apie baigtus lietuvių kalbos kursus, pareiškėjos mokėjimo UAB „KALBA.LT“ už lietuvių kalbos kursus, komunikacijos su UAB „KALBA.LT“ atstove dėl kursų, pareiškėjos sutuoktinio Europos Sąjungos mėlynosios kortelės, galiojančios iki 2026 m. spalio 23 d., kopijos, E. V. nuomonė ir paaiškinimai dėl pareiškėjos įrodymų apie paramą Ukrainai.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o pagal to paties straipsnio 7 dalį, VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

Nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose neapibrėžta sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A- 858- 1810/2010 ir kt.). LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Taigi šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas padaryti išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjos darbą (duomenys neskelbtini), jos galimą lojalumą (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnyboms bei tikimybę būti išnaudotai (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra institucija, įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėja savo teises, susijusias su jai nepalankiu Sprendimu, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai Sprendimo priėmimo aspektai, tiek ir Sprendimo turinys. Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų.

Migracijos departamentas vadovavosi VSD išvadoje pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi (duomenys neskelbtini)s žvalgybos ir saugumo tarnybos gali pareiškėją, kaip lojalų ir patikimą (duomenys neskelbtini) valdžiai asmenį, dirbusį (duomenys neskelbtini), išnaudoti (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti. VSD išvados neišduoti ar panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindas – pareiškėjos darbas (duomenys neskelbtini), lemianti lojaluma režimui ir objektyviai patvirtinanti pareiškėjos lojalumą nedraugiškai Lietuvai (duomenys neskelbtini) bei sudaranti grėsmę būti išnaudotai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti, kas laikoma grėsme valstybės saugumui.

Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimą, nes VSD išvadoje nurodyta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjos gyvenimas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu, nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime byloje Nr. 19-A/2021 nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Be to, pareiškėjos sutuoktiniui išduota Europos Sąjungos mėlynoji kortelė nėra dokumentas, pagal kurį asmuo yra priverstas gyventi Lietuvos Respublikoje – jis turi teisę, bet ne pareigą laikinai gyventi Lietuvoje.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, kaip ir šiuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus pirmiau aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Nors pareiškėja nurodo, kad neturi ir niekada neturėjo kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis ar šiose institucijose dirbančiais (dirbusiais) asmenimis, kad nori gyventi ir dirbti demokratiškoje Europos Sąjungos valstybėje, kad mokosi lietuvių kalbos, jau sparčiai integruojasi į Lietuvos visuomenę, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja į Lietuvą atvyko tik po neteisėtų 2020 m. (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų, pareiškėja nuolat vyksta į (duomenys neskelbtini), o tai patvirtina, kad pareiškėja nėra nutraukusi ryšių su (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis (pvz. buvę tarnybos draugai) ar tokie ryšiai gali bet kada atsinaujinti, ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad dvejų metų darbas (duomenys neskelbtini) gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realia tikimybe, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Pareiškėja skundą grindžia ir aplinkybe, jog Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė vertinti aiškiai pareiškėjos užpildytame klausimyne išreikštą poziciją dėl nepritarimo karui ir vykdomai agresyviai užsienio ir vidaus politikai, kas tik patvirtina faktą, kad pareiškėja nebuvo ir nėra lojali (duomenys neskelbtini) valdžiai. Teismas nesutinka su šiais pareiškėjos teiginiais, kadangi Sprendime Migracijos departamentas aiškiai šias aplinkybes įvertino nurodydamas, kad šiuo atveju pareiškėjos grėsmė valstybės saugumui kyla ne iš pareiškėjos požiūrio į susiklosčiusią situaciją, bet dėl jos darbo santykių (duomenys neskelbtini).

Taigi, tiek VSD surinkti, tiek byloje esantys įrodymai suteikia pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėja privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, todėl pagrįsta laikytina išvada apie pareiškėjos galimus ryšius su atitinkamomis (duomenys neskelbtini) tarnybomis. Pažymėtina ir tai, kad šiuo aspektu neturi reikšmės pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog darbą (duomenys neskelbtini) ji baigė daugiau nei 16 metų.

Teismas pažymi, kad pareiškėjos požiūris, išreikštas atsakant į klausimyno 10 ir 11 klausimus, siekis toliau dirbti Lietuvos Respublikos įmonėje, savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti Sprendimo neproporcingumą. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, kai asmuo atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019 ir kt.). Aplinkybė, kad pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad ji turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jai šis leidimas turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Respublika neturi pareigos leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Sprendimas, kuriuo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyta pakeisti pareiškėjai leidimas laikinai gyventi, priimtas pagrįstai ir tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais argumentais. Tai, kad pareiškėja subjektyviai nesutinka su Sprendimo turiniu, nedaro jo nemotyvuotu, neteisėtu ar negaliojančiu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Nustačius, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo jai priteisti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133-134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos L. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinikienėVioleta PetkevičienėEglė Žulytė-Janulionienė