- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-11
- Bylos Nr.
- ATP-1023-290/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00723-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Z. apeliacinį skundą, dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo patrulio 2012-08-24 nutarimu V. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. - 1000 Lt. bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 13 d. apie 11 val. 40 min. Jurbarke, Kauno gatvėje vairavo automobilį „BMW 520“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 28 str. reikalavimus, tai yra be priežasties manevravo automobiliu, tuo sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams - tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartimi pažeidėjo V. Z. skundo dėl minėto nutarimo netenkino. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pažeidėjo kaltė pilnai įrodyta byloje surinkta medžiaga, kad bausmė paskirta teisingai.
Šalies argumentai
V. Z. skundu prašo rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, jog ištyrus byloje esančius įrodymus, akivaizdžiai matyti, jog priešingai nei nurodė teismas, byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio jo kaltę dėl ATPK 124² str. 2 d. pažeidimo padarymo, t.y. dėl chuliganiško vairavimo. Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. - chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas tik tada, kai: 1) nustatytos chuliganiškos paskatos; 2) padaroma keletas KET pažeidimų; 3) vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Aplinkybės, kad sauso asfalto granulės buvo paskleistos ir ant įvažiavimo į ,,Mašimos“ aikštelę, kad V. Z. vairuojamas automobilis buvo techniškai netvarkingas (variklis nedirbo ant tuščių apsisukimų, todėl reikėjo nuolat koja akseleratoriaus pedalu sukelti apsisukimus), ką patvirtino ir automobilio savininkas A. G., leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog automobilio slydimą lėmė netvarkinga kelio danga, patirties stoka, o ne chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos aiškintinos kaip tyčinės, vidinės asmens paskatos ar motyvai, kurie lemia tai, jog asmuo vairuoja pavojingai, šiurkščiai pažeisdamas KET, rodydamas nepagarbą eismo dalyviams, siekdamas juos įžeisti, išprovokuoti ir tai pats supranta, dėl to kyla realus pavojus eismo saugumui ir eismo dalyviams. Jo vairuojamą automobilį sumėtė dėl nesaugios kelio dangos, techniškai netvarkingos transporto priemonės ir vairuotojo nepatyrimo vairuojant transporto priemones galiniais varomais ratais. Byloje nenustatyta jo paaiškinimus paneigiančių duomenų bei patvirtinančių, kad jis be priežasties, iš chuliganiškų paskatų manevravo transporto priemonę, keldamas grėsmę eismo ir kitų dalyvių saugumui. Iš bylos duomenų matyti, jog jo veiksmuose nebuvo ir kitos, chuliganiško vairavimo kvalifikavimui būtinos sąlygos - ne vieno, bet kelių KET pažeidimų dėl chuliganiško vairavimo padarymo. Apelianto nuomone, jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. pažeidimo sudėties elemento - subjektyviosios pusės požymio kaltės, kurios forma gali būti tik tyčia, todėl byla turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, su apelianto dėstomais teiginiais nesutinka ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikęs teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad įrodyta, jog apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., ir kad jo veika kvalifikuota tinkamai.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. nurodyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Teismas visiškai pagrįstai pažeidėjo V. Z. teisme duotų parodymų nelaikė teisingais, o jo išsakytą įvykio versiją, kad automobilio ratai prasisuko ne dėl jo kaltės, vertino kritiškai kaip siekimą išvengti atsakomybės. Jo kaltę chuliganiškai vairavus patvirtina iš dalies ir jo paties bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai.
Liudytojas A. G. patvirtino, kad automobilio „BMW“, kurį jis buvo paskolinęs V. Z., variklis esant įjungtai laisvai pavarai, gesdavo, jeigu nebuvo stipriau spaudžiamas greičio pedalas. Pats V. Z. nurodė, jog kai užvedė automobilio variklį kiek stipriau spustelėjo greičio pedalą, kad neužgestų variklis, tuomet galėjo kiek „prasikasti“ ratai. M. S., kuris taip pat tuo metu buvo automobilyje nurodė, kad nejuto, kad automobilio ratai būtų „prasisukę“ ar kad automobilis būtų slydęs.
Tačiau liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. B., parodė, kad matė, kaip automobiliui „BMW“ sukant į aikštelę, prasisuko automobilio galiniai ratai ir automobilis keletą metrų slydo šonu, tuo sukeldamas grėsmę automobilių stovėjimo aikštelėje buvusiems automobiliams ir ten vaikštinėjusiems žmonėms. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šio liudytojų parodymus laikė patikimais ir teisingais, nes liudytojas M. B. V. Z. anksčiau nepažinojo, todėl apkalbėti apeliantą jam nebuvo jokio pagrindo. Ta aplinkybė, kad automobilio variklis užgesdavo, jei nepakankamai paspaustas greičio pedalas, nors ir nėra paneigta, tačiau niekaip nepateisina V. Z. elgesio ir nepaneigia jo kaltės dėl padaryto pažeidimo. V. Z. pripažino žinojęs, kad vairuojamas automobilis nėra visiškai techniškai tvarkingas, todėl tai, kad jis spaudė greičio pedalą automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“, kur būna daug automobilių ir pėsčiųjų, teismui pagrįstai leido daryti išvadą, jog toks jo elgesys, dėl kurio kilo pavojus ir kitų žmonių saugumui, nebuvo daromas esant rimtai, tokius veiksmus pateisinamai priežasčiai, t.y. jis automobilį pavojingai vairavo be priežasties - chuliganiškai. V. Z. veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatytus požymius.
Apeliacinio skundo argumentas dėl jo veiksmuose chuliganiškam vairavimui kvalifikuoti būtinos sąlygos – kelių KET pažeidimų, nebuvimo, aukštesnysis teismas nepasisako, nes šis argumentas išsamiai aptartas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, nagrinėjant V. Z. skundą, kuriame jis nurodė analogišką skundo motyvą.
Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn asmuo patrauktas teisingai ir teisėtai, jo veika kvalifikuota teisingai, kad jam skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutarė:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.