Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-823-594/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-05
Bylos Nr.
1S-823-594/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis, Algirdas Jaliniauskas, Daiva Jankauskienė
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-823-594/2018Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Jaliniausko ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. M. (toliau – M. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 61-47 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. M. Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), 25 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus. Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį M. M. paskirtos bausmės buvo subendrintos, paskiriant jam subendrintą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, M. M. paskirtos bausmės subendrintos su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, paskiriant M. M. galutinę subendrintą 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo M. M. buvo pakeista: pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (A. M. turto plėšimas) M. M. buvo paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (R. S. turto plėšimas) – 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (R. S. turto plėšimas) ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, paskiriant M. M. subendrintą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, M. M. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (A. M. turto plėšimas), BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (R. S. turto plėšimas) ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktus paskirtos bausmės bei Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmė buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant švelnesnes, paskiriant M. M. galutinę subendrintą 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

1.2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2005 m. spalio 31 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 31 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2018 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos nutarimu Nr. 61-47 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam M. M., tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis M. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

3.1. Nuteistojo teigimu, atsisakydamas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai esminę reikšmę suteikė jo praeityje padarytų veiksmų sunkumui, neatsižvelgdamas į Komisijos nutarime išdėstytas, jo asmenybę labiau teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Pasak M. M., paleistas lygtinai jis bus įdarbintas UAB „Kurklių karjerai“, jis nėra konfliktiškas, jo socialiniai ryšiai su šeima yra tvirti – laivėje jo laukia mylimoji ir vaikai. Skundu prašoma įvertinti sunkią nuteistojo sugyventinės sveikatos būklę – ji serga sunkiomis ligomis. Be to, M. M., jo paties teigimu, yra darbštus, užsiima tapymu bei drožyba, kitu dekoratyviniu menu, o jo darbai, atlikti reabilitacijos metu, buvo eksponuojami ne tik Lietuvoje.

3.2. Skundu pabrėžiama, kad nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų, už kurių įvykdymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, veikų pobūdis ir sunkumas jau buvo įvertintas, paskiriant jam galutinę 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, todėl vien tik šios aplinkybės, pasak nuteistojo, negali iš jo atimti teisės prašyti taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiame kontekste pabrėžiama, kad M. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino iš esmės, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams jas atskleisti. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 51 iki 31 balo ir šiuo metu vertinama kaip žema.

Atsiliepimas

4. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. M. pateikė atsiliepimą į nuteistojo M. M. skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir nuteistojo skundą atmesti.

4.1. Prokuroro teigimu, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išsamiai aptarė visas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas aplinkybes ir atlikęs jų vertinimą pagrįstai konstatavo, kad vertinamu atveju nėra pagrindo lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Prokuroro įsitikinimu, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtina įvertinti jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį, kadangi analizuojamu atveju jis buvo nuteistas už kelių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo, padarymą, jam likusi bausmės dalis yra pakankamai didelė, o teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai vis dar stebimi trumpą laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien tik šių formalių pagrindų, priešingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Kaip nustatyta aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo M. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 31 balą, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir M. M. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

7.1. Šių duomenų kontekste atsakant į pateikto skundo argumentus atkreiptinas M. M. dėmesys, kad atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, priešingai nei tai teigiama M. M. skundu, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja. Tokiu būdu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė kitokias išvadas, nei jos buvo nustatytos Komisijos nutarimu, teisinio pagrindo abejoti skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu nesudaro.

8. Šios išvados kontekste įvertinus M. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie taip akcentuojami pateiktu skundu, teisėjų kolegijai nekyla. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. M. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį buvo ne kartą skatintas už gerą elgesį, dirba Kauno tardymo izoliatoriaus Ūkio aptarnavimo būryje tvarkytoju, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju, yra atlyginęs dalį iš jo priteistos žalos, likusios žalos dydis siekia vos 197,51 eurus, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. M. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kurios metu nuteisto asmens atžvilgiu ir toliau taikomi tam tikri ribojimai, kurių nuoseklus laikymasis yra būtinas tinkamam bausmės tikslų įgyvendinimui.

9. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis visų pirma pažymėtina, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę M. M. atlieka už kelių skirtingų nusikalstamų veikų padarymą, kurių pobūdis, kiekis ir įvykdymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu M. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (Sunkus sveikatos sutrikdymas), o Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, be kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, ir pagal BK 129 straipsnio (Nužudymas) 2 dalies 2, 6 ir 9 punktus, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog vienas iš nusikaltimų, už kurių padarymą M. M. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra jam būdingo nusikaltimų modelio – smurtinio pobūdžio veiksmai, dalis. Tuo tarpu užsiėmimų, susijusių su smurtinio elgesio mažinimu, pataisos įstaigoje nuteistasis pastaruoju metu nelankė, pats teigia, jog pasižymi kantrybe, atpažįsta situacijas, kurios jį erzina ir geba su jomis susidoroti, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, akivaizdžiai prieštarauja jo smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybėms (BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas buvo įvykdytas M. M. naktiniame klube tyčia sužalojus nukentėjusįjį po nereikšmingo apsistumdymo) ir leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu suvaldyti savo agresiją susiklosčius nepalankioms aplinkybėms.

9.1. Nors nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, kaip teisingai pažymima ir M. M. skundu, jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, dėl ko, jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia M. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia.

10. Abejonių tinkamu M. M. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir jo elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. laisvės atėmimo bausmę M. M. atlikinėjo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, kur už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, tame tarpe ir itin šiurkščius – mobilaus ryšio telefono laikymą, reikalavimą iš kito nuteistojo atlikti neteisėtus veiksmus, teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą, apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, buvo baustas net 9 kartus. Paskutinį kartą jis buvo baustas 2013 m. birželio 19 d., kas įvertinus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (nuo 2005 m. spalio 31 d.) aukštesniajam teismui leidžia ne tik abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui, bet ir pagrįstai manyti, jog nuteistojo savybės, turėjusios įtakos jo nusikalstamam elgesiui – siekis, kad kiti asmenys jam paklustų bei nustatytos tvarkos nesilaikymas, vis dar išlieka aktualios, ką neabejotinai patvirtina ir šioje bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriamas nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintis paskatinti kriminogeninis rizikos veiksnys – nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai.

10.1. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje M. M. aktyviai dalyvavo organizuotos grupės, suburtos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų vykdymui, veikloje, jo vaidmuo nebuvo antraeilis – jis buvo nusikalstamų veikų vykdytojas, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ne tik didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir formuoja jo saugaus gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę. Tuo tarpu, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumos, M. M. nėra socialiai atsiskyręs, turi pažįstamų bei draugų ir nors teigia šiuo metu nuo jų atsiribojęs, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, jų kontekste įvertinus nuteistojo komunikabilumą ir draugų poreikį, teigti, kad tinkamas nuteistojo draugų pasirinkimas šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje yra nebeaktualus, nėra pagrindo. Juo labiau, jog remiantis 2018 m. rugpjūčio 14 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis tiek nusikaltimų darymo laikotarpiu, tiek ir bausmės atlikimo pradžioje laikėsi kriminalinio elgesio subkultūros.

11. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad tolimesniam bausmės atlikimui perkeltas į Kauno tardymo izoliatorių M. M. drausmine tvarka baustas nebuvo, priešingai, už gerą elgesį paskatintas 6 kartus, kadangi ši aplinkybė, įvertinus praeityje buvusį M. M. elgesį, tik parodo, jog šiuo metu jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo jo elgesį vertinti išimtinai teigiamai ir daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu jis jau yra pasirengęs savo tikslų laisvės siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarbu paminėti ir tai, kad nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką atitinka 31 balą, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau iš jų tik 20 balų yra statiniai, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog M. M. elgesys vis dar gali būti koreguojamas teigiama linkme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. M. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo vos 20 balų, t. y. nuo 51 iki 31 balo, kas įvertinus 4 (ketverių) metų nuteistojo korekcijos laikotarpį nelaikytina pakankama jo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras, būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

14. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo skundo teiginiai, susiję su prasta jo sugyventinės sveikatos būkle. Ši aplinkybė, sprendžiant M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, jokios reikšmės neturi. Įvertinus nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje charakterizuojančias aplinkybes, jų visumoje pagrįstai sprendžiant, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, aplinkybės, susijusios su nuteistojo artimųjų gerove, nelaikytinos pakankamu pagrindu jo lygtiniam paleidimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisAlgirdas JaliniauskasDaiva Jankauskienė