Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-26 · Byla Nr. ATP-313-365/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-26
Bylos Nr.
ATP-313-365/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05845-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Pažeidėjas
E. M.
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-313-365/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05845-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.4; 45.4.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., ir nubaustas 579 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. – 5 eurų dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos, griežčiausia apimant švelnesnę, ir galutinė nuobauda E. M. paskirta – 579 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. teismo nubaustas už tai, kad jis 2014-05-18, apie 10.20 val., Baltupio 89, Vilniuje, vairavo automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamas neblaivus, policijos pareigūno reikalavimu atsisakė leistis tikrinamas ar nėra neblaivus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo. Šiais savo veiksmais E. M., pažeisdamas KET 18,16 punktus (KET redakcija galiojusi iki 2014-10-11), padarė pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Prašo šią administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad 2014-05-18 alkoholio nevartojo, tą dieną savo automobiliu „Honda CR-V“ važiavo iš sodo, esančio Dvarčionyse, į miestą. Kai važiavo, matė iš paskos važiuojantį policijos automobilį, kuris tai priartėdavo, tai nutoldavo, toks policininkų elgesys jam pasirodė keistas. Pastatęs automobilį prie namų, išjungė degimą ir tik tada išgirdo liepimą sustoti. Priėjęs pareigūnas liepė pateikti dokumentus, tvirtindamas, jog jis (apeliantas) yra išgėręs. Į tai apeliantas atsakė, kad negėrė ir prašė, jog būtų patikrintas blaivumas. Matė, kad kitas policijos pareigūnas kalbėjosi per raciją ir suprato, kad alkoholio matuoklio jie neturi, galimai dėl to prašė atvykti kito ekipažo. Belaukiant kito ekipažo, policijos pareigūnams pateikė automobilio techninį pasą ir ieškojo vairuotojo pažymėjimo, nes šiuos dokumentus laiko ne vienoje vietoje. Atvykę kelių policijos pareigūnai taip pat nesiūlė pūsti į alkotesterį, o liepė sėstis į tarnybinį automobilį. Ieškoti vairuotojo pažymėjimo policininkai toliau neleido ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teigia, kad pasitikrinti blaivumo, t.y. pūsti į alkotesterį jis sąmoningai neatsisakė, tačiau to padaryti negalėjo, nes pirmasis policijos ekipažas neturėjo alkotesterio, o vairuotojo pažymėjimo paieškas nutraukė kitas ekipažas – kelių policijos patruliai D. Masalskis ir A. Stūglys. Darytina išvada, kad nėra patikimai nustatyta, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Apeliantas nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencijoje išreikšta pozicija, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Mano, kad ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas jam prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Skundžiamas nutarimas neatitinka ATPK 248, 257 ir 284 str. reikalavimų, nes būtina nustatyti konkretų ir nekeliantį abejonių neblaivumo patikrinimo vengimo faktą. Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nesilaikė įstatymuose nurodytų reikalavimų ir objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių ir įrodymų, todėl nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Liudytojų J. Achramovičiaus, V. Makutunovič, D. Masalskio, A. Stūglio, A. Katino apklausų metu bei įrodymų vertinimo metu kilusios abejonės ir neaiškumai turėjo būti vertinami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso įtvirtintomis nuostatomis. Taip pat buvo būtina vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai turėjo būti aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog E. M. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

Apeliantas, nesutikdamas su jo nubaudimu dėl kitų jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, tvirtina, kad pasitikrinti blaivumo, t.y. pūsti į alkotesterį jis sąmoningai neatsisakė, tačiau to padaryti negalėjo, nes pirmasis policijos ekipažas neturėjo alkotesterio, o vairuotojo pažymėjimo paieškas nutraukė kitas ekipažas – kelių policijos patruliai D. Masalskis ir A. Stūglys.

Byloje nustatyta, kad E. M. 2014-05-18 Baltupio g. 89, Vilniuje, buvo sulaikytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, nes reikėjo patikrinti jo dokumentus bei surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl jo atsisakymo leisti patikrinti, ar nėra neblaivus, dėl vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo nepateikimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo jokių abejonių, kad policijos pareigūnai J. Achramovičius ir V. Makutunovič turėjo teisinį pagrindą sulaikyti E. M. dokumentų ir blaivumo patikrinimui. Apeliantas skunde nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių, nepateikia jokių naujų objektyvių duomenų (dokumentų), skunde išdėsto tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus dėl neva jo neteisėto nubaudimo, todėl naujai vertinti byloje esančius įrodymus pagal apeliacinio skundo argumentus pagrindo nėra.

Kaip matyti iš liudytoju apklausto policijos pareigūno J. Achramovičiaus parodymų teisme, jis paaiškino, kad 2014-05-18 patruliavo kartu su V. Makutunovič. Gavo pranešimą iš budinčios dalies, jog automobilio Honda vairuotojas važiuoja Žvalgų g., manevruoja, įtariamai neblaivus. Automobilį aptiko važiuojant Baltupių gatve ir sukant į kiemus. Privažiavo prie jo ir pasakė per garsiakalbį, kad sustotų. Vairuotojas nesustojo ir važiavo link tos vietos, kur, matyt, gyvena. Matė, kaip vairuotojas išlipo iš savo automobilio. Vairuotojas buvo žemo ūgio, truputį svirduliavo, kalba buvo nerišli, jautėsi alkoholio kvapas.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. Makutunovič patvirtino J. Achramovičiaus parodymus ir iš esmės davė analogiškus parodymus. Taigi, iš šių policijos pareigūnų parodymų matyti, kad jie vienodai aiškino įvykio aplinkybes dėl E. M. sustabdymo, jų parodymai neprieštarauja ne tik tarpusavyje, bet ir faktinėms bylos aplinkybėms.

Teisme apklausti liudytojais policijos pareigūnai D. Masalskis ir A. Stūglys parodė, kad vairuotojas, t.y. E. M. atsisakė leistis patikrinamas, ar yra blaivus. Pažeidėjui atsisakius tikrintis blaivumą, policijos pareigūnai neturėjo pareigos imtis konkrečių veiksmų jį patikrinti. Pažymėtina, kad ATPK 126 str. 4 d. numatyta atsakomybė už vieną iš alternatyvių veikų – blaivumo patikrinimo vengimą. Šioje įstatymo normoje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Pagal teismų praktiką vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Apelianto teigimu, atvykę kelių policijos pareigūnai nesiūlė jam pūsti į alkotesterį, o liepė sėstis į tarnybinį automobilį, ieškoti vairuotojo pažymėjimo policininkai toliau neleido ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, E. M. tokių aplinkybių nenurodė ir nuo pasiaiškinimo atsisakė. Pažymėtina, kad vairuotojai privalo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams ir pasitikrinti neblaivumą. Abejodami gautų rezultatų objektyvumu, vairuotojai vėliau gali patys imtis veiksmų tam, kad būtų gautas, jų nuomone, teisingas ir objektyvus jų blaivumo patikrinimo rezultatas – priduoti kraujo mėginį etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatymui, tačiau prieš tai asmuo privalo paklusti policijos pareigūnų reikalavimams ir pasitikrinti neblaivumą. Tai, kad apeliantas skunde nurodo, jog protokole jo parašo nėra, nes pareigūnams pasakė, jog nepasirašys, nes jie surašė netiesą, vertintina kaip deklaratyvus apelianto siekis išvengti administracinės atsakomybės, kuris paneigtinas byloje surinktų įrodymų visetu.

Apeliacinio instancijos teismo vertinimu, priimdamas skundžiamą nutarimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto paaiškinimus įvertino kaip neįtikinamus ir niekuo nepagrįstus, o apelianto kaltę iš esmės grindė policijos pareigūnų J. Achramovičiaus, V. Makutunovič, D. Masalskio, A. Stūglio parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių minėti liudytojai policijos pareigūnai būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti E. M., jų parodymai tarpusavyje neprieštarauja ir yra nuoseklūs, todėl jie laikytini patikimais. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentai dėl jo nepagrįsto nubaudimo padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus atmetami kaip prieštaraujantys patikimiems policijos pareigūnų J. Achramovičiaus, V. Makutunovič, D. Masalskio, A. Stūglio parodymams. Byloje surinktų įrodymų visumos analizė nesudaro pagrindo abejoti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumu nagrinėjamo įvykio metu.

Be to, nors apeliantas nurodo, jog ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas jam prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui nuobaudą, įvertino tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau baustas už kitus KET pažeidimus, ir įvertinęs tai, paskyrė jam ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str.7 d. sankcijose numatytas minimalias nuobaudas su ATPK 126 str. 4 d. numatytu teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu minimaliam laikotarpiui. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėto veikimo rezultatas. Reikšminga yra tai, kad, skirdamas nuobaudą, teismas pakankamai įvertino pažeidėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, paskirdamas minimalias nuobaudas, todėl jokių aplinkybių, leidžiančių dar labiau švelninti apeliantui paskirtas nuobaudas nebuvo nustatyta, tokių duomenų nepateikta ir apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis