Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, paskutinį kartą teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, galutine 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas; vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtas turto konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Č. 2025 m. birželio 14 d., apie 15.50 val., reguliuojamoje Pilaitės pr. - V. Pociūno g. sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,15 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais V. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminiame tyrime 2025 m. birželio 15 d. apklaustas įtariamasis V. Č. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. 2020 m. buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, kai jam buvo nustatytas virš 1,5 promilių girtumas, buvo paskirta bauda, kurią yra sumokėjęs, bei buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau teisės vairuoti transporto priemones neatgavo iki šiol. 2025 m. birželio 14 d., apie 14 val., būdamas sodyboje, (duomenys neskelbtini), vienas pradėjo gerti alų. Jis išgėrė gal 5 butelius po 0,5 l. talpos alaus, „Utenos“ 5 laipsnių stiprumo. Baigęs gerti alų, nežino kiek buvo valandų, nutarė nuvažiuoti iš Vilniaus raj. Mažosios Riešės į Vilnių į Pilaitę, kur jų bute buvo paliktos trys katės ir jas reikėjo pašerti. Jis žinodamas, jog yra neblaivus, nutarė mamai priklausančiu automobiliu „Opel Zafita“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiuoti į Vilnių. Šį automobilį „Opel Zafira“ jis kartais paremontuoja, bet tai yra mamos automobilis. Kai sėdo už automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, namuose mamos nebuvo ir ji to nematė. Užvedimo raktelis buvo pačiame automobilyje paliktas, todėl jis, sėdęs už automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, iš Mažosios Riešės nuvažiavo į Vilnių. Jam automobiliu „Opel Zafira“ važiuojant Pilaitės prospektu, ties nauju prekybos centru, reguliuojamoje sankryžoje automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams pasiteiravus ar yra gėręs alkoholį, jis iš karto prisipažino, sutiko pasitikrinti blaivumą alkotesteriu ir buvo nustatytas 3,15 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu sutinka. Buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta pilnai, kad būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,15 promilių girtumas, jis vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 96 – 99).

Motyvuojamoji dalis

Be V. Č. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys:

Ikiteisminiame tyrime 2025 m. birželio 14 d. liudytoja E. Z. parodė, kad 2025 m. birželio 14 d., apie 15.30 val., vairuodama jai priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. (duomenys neskelbtini) važiavo kartu su dukra R. Z. Vilniuje, aplinkkeliu. Įsukdama į Pašilaičių „Maxima“, Pavilnionių g. 55, įkalnėje pastebėjo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas labai keistai vairavo, vinguriavo po visą kelią, automobilyje buvo tik vienas asmuo - vairuotojas. Tuo metu pamanė, kad vairuotojas naudojasi telefonu ir dėl šių priežasčių pavojingai manevravo kelyje. Minėto automobilio vairuotojas įsuko į Pašilaičių „Maxima“ Pavilnionių g. 55, Vilniuje, ir ji taip pat atvažiavo į „Maxima“. Ji įsidėmėjo, kad vairuotojas atrodė keistai, bet negali atsakyti ar tuo metu jis buvo neblaivus, kadangi nesvirduliavo, požymiai: apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) m. ūgio, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo su šortais ir languotais raudonos spalvos marškinėliais, daugiau požymių neįsidėmėjo ir vyras nuėjo į kiemus Perkūnkiemio link. Joms su dukra apsipirkus minėtoje parduotuvėje, ji pastebėjo prie parduotuvės minėtą asmenį, kuris tuo metu prie parduotuvės kartu su draugu, kurio požymiai: apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) m. ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, vilkėjo raudonos spalvos džemperį, tamsios spalvos liemenę, mėlynos spalvos džinsus, gėrė kartu alų ir nuėjo link „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilio vairuotojas atsisėdo už vairo, o jo draugas į keleivio vietą ir pradėjo važiuoti Pavilnionių g. link. Gineitiškių g. Ji, įtardama, kad vairuotojas yra neblaivus, nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“ ir apie įvykį pranešė policijai. Pokalbio metu su policija, ji telefonu koordinavo kur tuo metu yra minėtas automobilis ir kuria kryptimi jis juda. Privažiavus Pavilnionių g. - Gineitiškių g. reguliuojamą sankryžą, jai užsidegė raudonos spalvos signalas, o minėtam automobilio vairuotojui užsidegė žalia papildoma sekcija į kairę ir minėto automobilio vairuotojas nuvažiavo į Vakarinį aplinkkelį link Pilaitės pr. Tada jų keliai išsiskyrė, apie visas įvykio aplinkybes telefonu paaiškino policijai (el. b. t. 1, b. l. 63 - 66).

Ikiteisminiame tyrime 2025 m. birželio 18 d. liudytoja R. Č. parodė, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Juo ji naudojosi, o kadangi nusipirko naują automobilį, šitą žadėjo šiek tiek pataisyti ir parduoti. Automobilis buvo paliktas tvarkymui kaime, tačiau nežino kokiomis aplinkybėmis sūnus paėmė jos automobilį ir su juo važinėjosi. Ji žino, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad jis vairavo automobilį neblaivus. Ji jam neleido vairuoti jos automobilio, jis tai padarė savavališkai. Prašo grąžinti jai priklausantį automobilį (el. b. t. 1, b. l. 162 – 164).

Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. K. 2025 m. birželio 14 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. birželio 14 d., apie 15.50 val., Pilaitės pr. - V. Pociūno g. reguliuojamoje sankryžoje, Vilniuje, V. Č., pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo R. Č. priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 14 d., 15.59 val., patikrinus vairuotojo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA0039, buvo nustatytas 3,15 prom. neblaivumas, 16.17 val. atlikus antrą pūtimą, buvo nustatytas 3,30 prom. neblaivumas, vairuotojas su pažeidimu sutiko. „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Vilniaus m., Minsko pl. 21. (V. Č. vairavo automobilį, kai teisė yra atimta vairuoti tos kategorijos transporto priemonę) (el. b. t. 1, b. l. 1 – 9).

2025 m. birželio 14 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad V. Č. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Tiesia linija eiti negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Tikrinant alkotesteriu 2025 m. birželio 14 d. 15.59 val. įpūtė 3,15 ‰, 16.17 val. - 3,30 ‰ (el. b. t. 1, b. l. 51).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ parodymai, iš kurių matyti, kad V. Č. 2025 m. birželio 14 d. 15.59 val. įpūtė 3,15 ‰, 16.17 val. - 3,30 ‰ (el. b. t. 1, b. l. 75 – 76).

VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. Č. (el. b. t. 1, b. l. 67).

VšĮ ,,Emprekis“ duomenys, kuriuose nurodyta, kad 2008 m. laidos automobilio ,,Opel Zafira 1.7 CDTI“ vertė su PVM - 2 280 Eur (el. b. t. 1, b. l. 144).

Ikiteisminiame tyrime surinkti ir šiame baudžiamajame įsakyme aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Nurodė, jog 2025 m. birželio 14 d., apie 14 val., būdamas sodyboje, (duomenys neskelbtini), išgėrė apie 5 butelius po 0,5 l. talpos alaus „Utenos“, 5 laipsnių stiprumo. Baigęs gerti alų nutarė nuvažiuoti iš Vilniaus raj. Mažosios Riešės į Vilnių, Pilaitę, kur jų bute buvo paliktos trys katės, kurias reikėjo pašerti. Jį važiuojant Pilaitės prospektu, ties nauju prekybos centru, reguliuojamoje sankryžoje, sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams pasiteiravus ar yra gėręs alkoholį, jis iš karto prisipažino, sutiko pasitikrinti blaivumą alkotesteriu ir buvo nustatytas 3,15 promilių girtumas. V. Č. kaltę pagrindžia ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir tarnybinis pranešimas, liudytojų E. Z. ir R. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamojo neblaivumą patvirtina neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rodmenys.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodamas, kad yra išgėręs alkoholio, vis tiek vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 3,15 promilių girtumas). Darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. Č. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi ir BK 61 straipsnyje numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. Č. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su transporto eismo saugumu. V. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Č. nedirbantis (el. b. t. 1, b. l. 120 – 121), teistas (el. b. t. 1, b. l. 132 – 136), per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas, paskirtos baudos sumokėtos (el. b. t. 1, b. l. 122 – 131). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. Č. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi V. Č. skirtina 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudos bausmė. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyta bausmė atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. Č. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. birželio 14 d. 16.00 val. iki 2025 m. birželio 15 d. 08.45 val. (el. b. t. 1, b. l. 21 – 25; 30 – 32) (vieną dieną). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės dydį įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnis). Taigi bausmė už nusikalstamos veikos padarymą neišvengiamai sukuria nepatogumų, nėra ir negali būti patogi bei priimtina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. V. Č. prašo leisti jam skirtiną baudą sumokėti dalimis. Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, bei jo paties nurodytas aplinkybes. V. Č. yra nedirbantis, nevedęs, nagrinėjamu atveju jam taip pat skirtinas turto konfiskavimas, todėl teismas atsižvelgdamas į kaltinamajam paskirtos baudos dydį ir kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad BVK 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas baudai savarankiškai sumokėti yra per trumpas dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį, už įstatyme nustatytą, kaltinamajam skirtinos bausmės baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – 6 mėnesių terminą ir suteikti galimybę kaltinamajam tinkamai savanoriškai sumokėti paskirtą baudą. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. V. Č. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3.15 promilių etilo alkoholio koncentracija, taigi nustatytas 3.15 promilių neblaivumas stipriai viršijo ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas), jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Be to, V. Č. vairavo automobilį dieną Vilniaus mieste, kur eismas gana intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Prokurorė prašo uždrausti V. Č. naudotis specialia teise 3 metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad V. Č. anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, spręstina, kad V. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo, t. y. nuo 2025 m. birželio 15 d. (el. b. t. 1, b. l. 108 – 111).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad fiziniam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju V. Č. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nepriklausė kaltinamajam. Byloje nustatyta, kad automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. Č. (el. b. t. 1, b. l. 67). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2 280 Eur. Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo pagrįstumo. V. Č. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (2 280,00 Eur) išieškojimas iš V. Č. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. Č. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl privalomai skiriama pažeidėjui.

Kaltinamasis V. Č. prašė sumažinti konfiskuotino automobilio vertę. Pažymėtina, kad kaltinamasis nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, galinčių pagrįsti kitokią – mažesnę – automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę (pvz., nepriklausomo vertinimo ar ekspertizės akto). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo prašymas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Dėl kardomųjų priemonių

V. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. t. 1, b. l. 100 – 103, 108 – 111). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. Č. 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti V. Č. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 15 d. Apie tai informuoti VĮ ,,Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. Č. išieškoti automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 280 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų) valstybės naudai.

V. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį - e1-2822-859/2025), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas” (buvęs AB „Medicinos bankas“), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.