Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovams A. S. ir A. G. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: nuginčyti tėvystę ir pripažinti, kad atsakovas A. S. nėra jos vaiko P. S., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas ir panaikinti įrašą apie jo tėvystę, pripažinti, kad jos dukters P. S. tėvas yra atsakovas A. G. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas A. S. yra buvęs jos sutuoktinis. Po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, tai yra 2024-03-09 jai gimė dukra, kurios gimimo liudijime vaiko tėvu yra įrašytas jos buvęs sutuoktinis, tačiau jis nėra jos dukters tėvas, nes jos dukters biologinis tėvas yra atsakovas A. G.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinys atitinka vaiko interesus.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinį tenkinti visiškai.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.161 straipsnio 2 dalis). Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo įrašas (CK 3.138 straipsnis). Vaikui gimus santuokoje arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 2 dalis), tačiau ši tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta. Esminis ir svarbiausiais vaikų interesas yra pažinti savo tėvus. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svarbiam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir atsakovo A. G. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, teismo turimų duomenų iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė ir atsakovas A. S. yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6021-1112/2023 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2023-08-01. Prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu šalys nurodė, kad daugiau nei metus laiko kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda bei negyvena santuokinio gyvenimo. Iš 2024-03-12 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 107 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusios P. S., motina yra ieškovė, o tėvu įrašytas A. S. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės dukters gimusio (duomenys neskelbtini) tėvu gimimo liudijime atsakovas A. S. yra įrašytas vadovaujantis CK 3.140 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes ieškovei dukra gimė nepraėjusi daugiau kaip trims šimtams dienų nuo santuokos nutraukimo.

Ieškovės ir atsakovo A. G. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad jie faktinėje santuokoje pradėjo gyventi kai ieškovė dar nebuvo nutraukusi santuokos su atsakovu A. S., tai yra nuo 2022 m. gruodžio mėnesio.

Atsakovas A. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis yra ieškovės dukters gimusio (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas ir neprašo skirti DNR ekspertizės, nes yra įsitikinęs, kad jis yra ieškovės vaiko biologinis tėvas. Teismas neturi pagrindo abejoti šalių teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nes juos iš esmės patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Vaiko motina žino tikrąjį savo vaiko tėvą.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl vaiko tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, šalys neprašo skirti DNR ekspertizės, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas A. S. nėra ieškovės dukters P. S., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, neskiriant DNR ekspertizės dėl tėvystės nuginčijimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis), todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo (CK 3.149-3.151 straipsnis).

Nuginčijus tėvystę yra pagrindas panaikinti P. S., gimusios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo akto įraše Nr. 107 žinias apie vaiko tėvą atsakovą A. S. (CK 3.286 straipsnis).

Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nuginčijus tėvystę nebus pažeisti vaiko interesai, nes atsakovas A. S. niekada nepripažino, kad jis yra ieškovės dukters biologinis tėvas, tarp jo ir ieškovės dukters nėra jokio emocinio ryšio, nes nuo pat vaiko gimimo, vaiku rūpinasi ieškovė ir atsakovas A. G., kuris pripažįsta ieškovės dukters tėvystę. Be to, ieškiniu taip pat yra prašoma nustatyti vaiko tėvystę ir vaikas neliks be tėvo. Ieškovės nurodytas jos dukters biologinis tėvas atsakovas A. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad neginčija savo tėvystės ir prašo pripažinti, kad jis yra ieškovės dukters P. S,, gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, neskiriant DNR ekspertizės dėl tėvystės nustatymo, todėl yra pagrindas tenkinti ir ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, tai yra pripažinti, kad ieškovės dukters P. S., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra A. G., pakeičiant vaiko gimimo dokumente įrašą apie tėvą, nurodant, kad tėvas yra A. G. (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, 3.167 straipsnis, CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba apmokant 100 procentų, todėl ieškovė buvo atleistas žyminio mokesčio sumokėjimo. Iš pažymos apie ieškovei suteiktą antrinę teisinės pagalbą nustatyta, kad ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 303,34 Eur.

Įvertinus tai, kad bylą buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, į tai, kad tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, į tai, kad tiek ieškovę, tiek atsakovą A. S. atstovavo atstovai, tačiau atsakovas A. S. neprašė priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais yra pagrindas mažinti iš atsakovo A. G. valstybės naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovo A. G. priteisti 110,00 Eur žyminį mokestį bei 152,00 Eur atstovavimo išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, valstybės naudai (CPK 92-93 straipsniai, 96 straipsnio 1 dalis).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašas ne vėliau kaip per tris dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųstinas civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši išregistruotų tėvystę (Lietuvos Respublikos CPK 399 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko P. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas ir nuginčyti jo tėvystę P. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Panaikinti nepilnamečio P. S., gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos gimimo įraše Nr.107 duomenis apie vaiko tėvą „A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti, kad atsakovas A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), yra vaiko P. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o P. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), dukra.

Įrašyti vaiko P. S. gimimo dokumente įrašą apie tėvą, nurodant, kad tėvas yra atsakovas A. G.

Priteisti iš atsakovo A. G. 152,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmoks kodą -5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo A. G. 110,00 Eur žyminį mokestį, valstybei, ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.