- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- A-2002-492/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00641-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Pareiškėjas
- V. S.
- Kategorijos
- 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. su skundu (b. l. 1–11) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-148-219-15 (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. sausio 14 d. prašymą (reg. Nr. (1.7.)-ATP-148-15 (toliau – ir Prašymas) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu (toliau – ir Įstatymas) priimti naują sprendimą;
3) priteisti 28,96 Eur (100 Lt) materialinės ir 289,62 Eur (1 000 Lt) neturtinės žalos.
Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnybai pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog jam yra būtina teisinė pagalba civilinėje byloje bei prašė skirti advokatę I. I.. Tarnyba ginčijamu sprendimu atsisakė pareiškėjui teikti teisinę pagalbą dėl to, kad pareiškėjas Tarnybai nėra sumokėjęs 1 360,64 Lt sumos. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba neatsižvelgia į faktus dėl Tarnybos advokatės G. R. nekompetencijos ir dokumentų klastojimo, ji pareiškėją apšmeižė ir tuo sukėlė materialinio ir nematerialinio pobūdžio žalą, todėl pareiškėjas yra priverstas nuo 2007 metų ginti savo teises, pažeistas dėl minėtos advokatės kaltės. Pažymėjo, kad Tarnyba nė karto neatsisakydavo skirti pareiškėjui teisinę pagalbą dėl aukščiau nurodytos priežasties. Anksčiau Tarnyba pareiškėjo prašymus nukreipdavo kitoms tarnyboms, motyvuodama interesų konfliktu. Skundžiamas Tarnybos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, juo aptariama tik minimali pareiškėjo kreipimosi dalis, dokumentas nepatvirtintas įstaigos antspaudu. Tarnyba savo veiksmais sistemingai kėlė jam materialinę ir nematerialinę žalą. Pareiškėjas buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė depresiją, buvo psichologiškai traumuojamas, pareiškėjo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, nei numatyta įstatymuose.
Atsiliepimas
Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime skundą (b. l. 30-32) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai, išsamiai ir nuodugniai įvertinus Tarnybos turimus ir pareiškėjo nurodytus duomenis, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Sprendimas priimti remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatomis ir įvertinus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pateiktus duomenis, kad pareiškėjas nėra sumokėjęs Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimu priteistų 394,07 eurų (1 360,64 Lt) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Reikalavimas atlyginti žalą negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas neįrodė nė vienos iš būtinų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (b. l. 60-64) pareiškėjo V. S. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (1.7)-S-148-219-15 ir įpareigojo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iš naujo išnagrinėti V. S. 2015 m. sausio 14 d. prašymą (Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje gautą 2015 m. sausio 15 d., reg. Nr. (17.)ATP-148-15). Likusią skundo dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad ginčijamu sprendimu Tarnyba atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2015 m. sausio 14 d. prašymą, remdamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTP Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatomis, kadangi pareiškėjas nėra apmokėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 iš jo priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (1 360,64 Lt). Minėtas atsisakymo teikti asmeniui antrinę teisinę pagalbą pagrindas sietinas su VGTP Įstatymo 19 straipsniu, reglamentuojančiu atvejus, kai pareiškėjas apmoka nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, t. y. taikomas tik situacijoms, kai pareiškėjas sutiko apmokėti skirtumą, susidariusį tarp galutinės antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos ir konkrečioje byloje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu jam nustatytos valstybės garantuojamos bei apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies (likusią 50 arba 75 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį), tačiau gavęs tarnybos pranešimą tokio įsipareigojimo neįvykdo. Tarnybos 2006 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 957/06 nebuvo numatytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskirstymas tarp pareiškėjo ir valstybės, todėl pastarajai jas prisiėmus visiškai, pareiškėjui nekilo jokių pareigų pagal VGTP Įstatymo 19 straipsnį. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 28 d. sprendimas priimtas atsižvelgiant į tuo metu aktualios redakcijos VGTP Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą bei 24 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl teisinių pasekmių, atsiradusių tarnybai nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą, o ne VGTP Įstatymo 19 straipsnio pagrindu, kai antrinė teisinė pagalba pasibaigia ją realizavus. Teismas konstatavo, kad Tarnyba netinkamai pritaikė VGTP Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą ir nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę gauti valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis patyrė turtinę žalą ir kad jis ją patyrė būtent dėl to, kad Tarnyba priėmė ginčijamą sprendimą, taigi neįrodė žalos ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų priimant ginčijamą sprendimą. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dėl neteisėto Tarnybos Sprendimo jis patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, kad dėl to kilo neištaisomų pasekmių jo teisių gynimo galimybėms ir pan. Todėl pareiškėjo prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą (b. l. 66-68), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kurioje panaikintas Tarnybos 2015 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. (1.7.)-S-148-219-15 bei šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Paaiškina, kad 2006 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 957/06 V. S. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Tarnyba, nustačiusi faktą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės teikiama antrine teisine pagalba, 2007 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. N-(1.9)-3-07 nutraukė pastarosios teikimą, bei kreipėsi į teismą dėl išlaidų atlyginimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 8 d. sprendimu iš V. S. priteisė 1 360,64 Lt antrinės pagalbos išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu. Nurodo, kad Tarnyba ginčijamą sprendimą priėmė vadovaujantis VGTP Įstatymu, savo kompetencijos ribose įvertino aplinkybes bei nustatė, kad pareiškėjui negali būti teikiama antrinė teisinė pagalba. VGTP Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą yra vienas iš nustatytų apribojimų, kad jei ankščiau suteiktos antrinės pagalbos išlaidos nėra apmokėtos, jos negali būti suteiktos kitoje byloje. Vertina, kad teismas VGTP Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą nepagrįstai sieja tik su VGTP Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis. Nepaisant to, ar antrinės pagalbos teikimas baigtas, ar nutraukiamas, jis yra siejamas su asmens pareiga apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įstatymas nenumato išimčių, kad antrinė teisinė pagalba gali būti teikiama asmenims, nesumokėjusiems minėtų išlaidų arba jų dalies. VGTP Įstatymo 19 straipsnyje numatytos išlaidos, kai asmuo turi sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (50 arba 75 procentus). Kadangi antrinės teisinės pagalbos išlaidos susidarė teikiant teisinę pagalbą kitoje byloje, pareiškėjas išlaidų neatlygino, todėl jam negali būti suteikta antrinė teisinė pagalba.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 72-74) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Paaiškina, kad Tarnybos direktorė A. B. neturėjo teisės priimti ginčijamo sprendimo, kadangi tarp jų yra ilgai besitęsiantis interesų konfliktas. Bylai yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl VGTP Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto taikymo administracinėse bylose tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu, t. y. antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas dėl nesumokėtos 1 360,64 Lt skolos. Dėl atsakovo kaltės jau pusantrų metų negali būti išnagrinėta civilinė byla Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo. Su Sprendimu pareiškėjas sieja ir prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą.
Taigi byloje aktualus Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto aiškinimas ir taikymas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-3610-442/2015 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00141-2015-9), konstatavo, kad teismų praktika dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto aiškinimo ir taikymo pagrindų iš esmės analogiškose bylose išsiskiria, vertino, kad turi būti pateiktas išsamesnis teisės normų aiškinimas, suformuojant vienodą administracinių teismų praktikos kryptį analogiškose bylose. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pasiūlė teismo pirmininkui bylai nagrinėti sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, siekiant teisingo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką atitinkančio bylos išsprendimo, darytina išvada, jog minėtoje administracinėje byloje Nr. A-3610-442/2015 teisėjų kolegijos iškelto klausimo dėl administracinių teismų praktikos aiškinant ir taikant Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą nevienodumo ir poreikio suformuoti vienodą administracinių teismų praktikos kryptį analogiškose bylose išnagrinėjimas turės įtakos ir tikrintinai administracinei bylai, todėl tikslinga palaukti, kol įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3610-442/2015.
Dėl nurodytų priežasčių, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 82 straipsnio 2 dalimi bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka atnaujintinas ir byla stabdytina (ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 20 straipsnio 3 dalimi, 82 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 133 straipsniu teisėjų kolegija,
nutaria:
Atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka.
Sustabdyti administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo, kol įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3610-442/2015 (proceso Nr. 3-63-3-00141-2015-9), nagrinėjamoje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Nutartis neskundžiama.