Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Logotipo projektai“ atstovo advokato P. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei UAB „Logotipo projektai“ dėl įsiskolinimo priteisimo ir atsakovės UAB „Logotipo projektai“ priešieškinį ieškovei D. V. dėl nuomos sutarties pripažinimo nesudaryta ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė iš atsakovės UAB „Logotipo projektai priteisti: (duomenys neskelbtini) Lt nesimokėto nuomos mokesčio; 15 procentų dydžio gyventojų pajamų mokesčio; 0,2 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (duomenys neskelbtini) Lt; 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas iki visiško prievolės įvykdymo. Nurodė, kad 2009-03-25 su atsakove sudarė ieškovei priklausančio 3,50 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,05 ha žemės ploto dalies nuomos sutartį. Atsakovė sutartimi įsipareigojo iki faktinio reklaminio stendo įrengimo mokėti nuomos mokestį (duomenys neskelbtini) Lt, tame tarpe GPM (gyventojų pajamų mokestį), o nuo reklaminio stendo pastatymo dienos –(duomenys neskelbtini) Lt, tame tarpe GPM; šalys susitarė, kad stendą atsakovė pastatys iki 2010-01-01, o jeigu jo nepastatys, tai nuo 2010-01-01 mokės (duomenys neskelbtini) Lt, tame tarpe GPM; Sutarties 2.3 punktu šalys nustatė 0,2 procentų delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Atsakovė sutartinius įsipareigojimus vykdė dalinai, nuomos mokestį pervesdavo vėluodama, o nuo 2010-01-01 mokėjo ne sutartą (duomenys neskelbtini) Lt sumą, o (duomenys neskelbtini) Lt, todėl nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2012-03-15 liko įsiskolinusi (duomenys neskelbtini) Lt nuomos mokesčio, kuriuos ir prašo priteisti.

Atsakovė priešieškiniu prašė: pripažinti 2009-03-25 žemės nuomos sutartį tarp ieškovės ir atsakovės nesudaryta, taikyti restituciją, priteisti iš D. V. (duomenys neskelbtini) Lt be pagrindo sumokėto nuomos mokesčio, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė per visą nuomos laikotarpį ieškovei sumokėjo sulygtą (duomenys neskelbtini) Lt nuomos mokestį ir 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio. Išnuomota žemės sklypo dalis faktiškai nebuvo apibrėžta ir perduota atsakovei, sklype nebuvo įrengtas reklaminis stendas, atsakovė nevaldė, nenaudojo ir negalėjo žemės sklypo naudoti nuomos teise. Pagal nuomos sutarties 1.1 punktą ieškovė turėjo prie sutarties pateikti nuomojamos žemės sklypo dalies bendrame žemės sklype schemą, kuri kaip ir Žemės sklypo planas yra neatskiriama sutarties dalis, schema turėjo būti pasirašyta šalių. Planas nebuvo parengtas, nuomojamas žemės sklypas atsakovei nebuvo perduotas. Kadangi neįmanoma nustatyti išnuomotos žemės sklypo dalies, todėl, atsakovės nuomone, nuomos sutartis nebuvo sudaryta CK 6.477 straipsnio 3 dalies prasme. Kadangi nėra žemės nuomos objekto, suformuoto pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų projektavimo dokumentą ir nesant kitų požymių, leidžiančių identifikuoti sutarties objektu esantį žemės sklypą, atsakovė prašė sudarytą nuomos sutartį pripažinti nesudaryta, taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovės be pagrindo sumokėtą (duomenys neskelbtini) Lt nuomos mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priešieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2009-03-25 sudarė ieškovei priklausančio 3,50 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) 0,05 ha žemės ploto dalies nuomos sutartį 7 - erių metų laikotarpiui, ieškovė 2012-01-09 raštu Nr. 1201-03 pranešė ieškovei, kad nuo 2012-03-15 nutraukia nuomos sutartį, sutarties 2.1 punktu atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti nuomos mokestį kiekvieną mėnesį iki paskutinės einamo mėnesio kalendorinės dienos už einamąjį mėnesį: iki faktinio reklaminio stendo įrengimo (duomenys neskelbtini) Lt tame tarpe GPM; o nuo reklaminio stendo pastatymo dienos – (duomenys neskelbtini) Lt, tame tarpe GPM, šalys susitarė, jog atsakovė ieškovei mokės (duomenys neskelbtini) Lt nuomos mokesčio tuo atveju, jei atsakovė nepastatys reklaminio stendo iki 2010-01-01, sutarties 2.2 punktu šalys nustatė nuomos mokesčio mokėjimo pradžią 2009-04-01, ginčo sklype atsakovė niekada nebuvo pastačiusi reklaminio skydo, o ieškovė neatliko prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutarties 1.2 punktą, pagal kurį ieškovė turėjo prie sutarties pateikti nuomojamos 0,5 ha žemės sklypo dalies bendrame žemės sklype schemą ir Žemės sklypo planą, atsakovė ieškovei laikotarpyje nuo 2009-04-01 iki 2012-03-15 yra sumokėjusi (duomenys neskelbtini) Lt nuomos mokesčio, atsakovė 2012-01-09 raštu Nr. 1201-03 pranešė ieškovei, kad nuo 2012-03-15 nutraukia nuomos sutartį (sutarties 3.5 punktas). Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų teismas darė išvadą, jog abi sutarties šalys, atsisakė sutarties pakeitimo rašytinės formos (sutarties 6.3 punktas) ir žodžiu pakeitė sutarties sąlygą mokėti mažesnį žemės nuomos mokestį nuo 2010-01-01 nei buvo numatyta Sutarties 2.1 punkto antrame papunktyje. Atsižvelgiant į šalių elgesį po Sutarties pasirašymo, teismas konstatavo, kad abi šalys nebuvo pasiruošusios nuo 2010-01-01 vykdyti sutarties sąlygas: ieškovė nepateikė Žemės sklypo plano ir išnuomoto 0,5 ha žemės dalies schemos; atsakovė nereikalavo, jog ieškovė vykdytų įsipareigojimus, kadangi pati neturėjo lėšų reklaminiam stendui įsigyti, tikėjosi žemės sklypą pasilaikyti ateičiai neapibrėžtam laikui. Nurodė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-02-29 nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl mokamo per mažo nuomos mokesčio, pranešimu (pretenzija) į atsakovę kreipėsi tik 2012-02-09, tuomet kai gavo 2012-01-09 pranešimą Nr. 1201-13 apie Žemės nuomos sutartis nutraukimą. Teismas sprendė, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas nuo 2010-01-01 mokėti ir gauti už nuomą (duomenys neskelbtini) Lt mokestį (be GPM, kurį yra sumokėjusi atsakovė) ir nestatyti reklaminio stendo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir nėra pagrindo tenkinti priešieškinį, pripažįstant žemės nuomos sutartį nesudaryta, kadangi sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis), be to, pati atsakovė pripažino, jog sutartis buvo sudaryta, buvo deramasi dėl sutarties sąlygų, jų pakeitimo ir buvo mokamas nuomos mokestis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovės atstovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą dalyje dėl priešieškinio atmetimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, sudarant visus žemės sandorius būtinas žemės sklypo planas, identifikuojantis sandorio objektą ir įgalinantis tiksliai nustatyti žemės sklypo ribas. Nesant sutarties/sandorio objekto, apskritai negali atsirasti kokios nors teisės ir pareigos šalims iš tokios sutarties. Taip pat tokios sutarties negalima pripažinti ar ją patvirtinti. Nes tokia nuomos sutartis, remiantis CK 6.477 straipsnio 3 dalį, laikoma nesudaryta. „Nesudarytos sutarties" negalima nei pripažinti, nei jos patvirtinti, taip pat jos nereikia ginčyti CK pirmoje knygoje numatytais pagrindais, tokia sutartis gali būti pripažįstama (arba ne) tik nesudaryta. Nuomos sutartį pripažinus nesudaryta, šalys privalo grąžinti viena kitai visą, ką yra gavusios, t.y. turi būti taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Nes „nuomos mokesčio" mokėjimas pagal sutartį, kuri yra pripažinta nesudaryta negali būti laikomas teisėtu, turtas įgytas pagal tokį sandorį negali būti pripažįstamas įgytas teisėtai, todėl turi būti grąžintas. Ieškovės gauti (duomenys neskelbtini) Lt galėtų būti vertinami kaip nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas (CK 1.36 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.237 straipsnis ar 6.240 straipsnis).Todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) Lt. buvo teisėtas ir pagrįstas. Mano, kad priešieškinis dėl sutarties pripažinimo nesudaryta buvo įrodytas visiškai, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir taikė materialines teisės normas ir be pagrindo netaikė santykiui CK 6.477 straipsnio 3 dalį, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą priešieškinio atžvilgiu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Mano, kad apelianto argumentas, kad nebuvo sandorio objekto, todėl negali iš sutarties atsirasti nei teisės, nei pareigos, yra atmestinas. Nenuginčytinai įrodyta, kad žemės nuomos sandoris tarp šalių buvo sudarytas. Kad sandoris buvo sudarytas, pripažino ir pats apeliantas. Jis iki priešieškinio pateikimo neginčijo sutarties sudarymo negaliojimo, jos buvimą pripažino, dalinai mokėjo nuomos mokestį pats savo iniciatyva, remiantis sutarties sąlygomis pranešė, kad sutartį dėl ekonominių sunkumų nutraukia. Todėl teismas neturėjo įstatyminio pagrindo tenkinti priešieškinio ir pripažinti akivaizdžiai tikrovės neatitinkantį faktą, kad apelianto iniciatyva sudaryta ir tolesniais veiksmais pripažinta nuomos sutartis nebuvo sudaryta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės nuomos sutarties galiojimo ir vykdymo. Ieškovė teigia, kad su atsakove sudarė žemės sklypo dalies, esančio (duomenys neskelbtini) terminuotą nuomos sutartį, o atsakovė nurodo, kad nepridėjus prie nuomos sutarties nuomojamojo žemės sklypo plano, nėra pagrindo laikyti, kad buvo sudaryta nuomos sutartis, nes nesant minėto plano, nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė D. V. ir atsakovė UAB „Logotipo projektai“ 2009 m. kovo 25 d. pasirašė Žemės nuomos sutartį (t. 1, b. l. 6-7). Nuomos sutartis yra konsensualinė, ji įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos, todėl sutartį pasirašius, jos šalims atsiranda teisės ir pareigos, kurias šalys privalo tinkamai ir laiku vykdyti (LR CK 6.256 straipsnis). Nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti nuomininkui turtą laikinai valdyti ir naudoti už mokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (LR CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į LR CK 6.477 straipsnio 1 dalyje pateiktą nuomos sutarties sampratą, darytina išvada, kad esminės tokios sutarties sąlygos yra konkretus nuomojamas turtas ir nuomos mokestis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinė nuomotojo (ieškovės) pareiga yra perduoti nuomininkui (atsakovei) sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą (LR CK 6.483 straipsnio 1 dalis), o nuomininko (atsakovės) pareiga – mokėti nuomos mokestį (LR CK 6.487 straipsnio 1 dalis), naudotis daiktu pagal paskirtį (LR CK 6.489 straipsnio 1 dalis), grąžinti jį savininkui pasibaigus nuomos santykiams (LR CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog iš sutarties turinio negalima identifikuoti nuomos sutarties dalyko, t. y. neaiškus nuomos objektas, prie sutarties nėra pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas (CK 6.547 straipsnio 3 dalis), todėl teigia, kad dėl šių priežasčių tarp šalių neatsirado nuomos teisiniai santykiai.

Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

LR CK 6.477 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Tačiau minėtoje teisės normoje taip pat nurodyta, jog nuomos sutartis laikoma nesudaryta tik tuomet, jei nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti, remiantis kitais požymiais.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pasirašydamos nuomos sutartį, šalys nurodė nuomojamojo daikto unikalų numerį, jo buvimo adresą, sutartyje įvardijo, kad nuomos objektas dalis šio žemės sklypo, sukonkretintas jo plotas, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuomos dalyku buvo būtent įstatymo nustatyta tvarka suformuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , dalis. Šioje byloje nustatytos aplinkybės įgalina spręsti, kad sutarties galiojimo metu tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl nuomos objekto, taip pat ir dėl sutarties nutraukimo pagrindo. Atsakovė sutartį sudarė turėdama tikslą ieškovei priklausančio sklypo dalyje įrengti reklaminį stendą, nuomos mokesčio dydis buvo siejamas su reklaminio stendo įrengimo terminais. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju nustatyta svarbi aplinkybė, jog atsakovė sutarties galiojimo metu neatliko jokių veiksmų, būtinų reklaminio stendo įrengimui, atsisakė ketinimų dėl stendo įrengimo ir pasinaudojo sutartyje numatytais pagrindais nutraukti sutartį, ne dėl to, jog nebuvo aiškus sutarties dalykas, ar dėl to, jog ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, bet dėl ekonominių sąlygų pasikeitimo. Darytina išvada, kad sutarties sudarymo metu aptarus nuomojamo daikto plotą, išsamiau identifikuoti nuomojamą daiktą šalims poreikis nekilo, kadangi siekiant pastatyti stendą buvo privaloma atlikti suderinimo darbus, kuriuos pagal sutarties sąlygas turėjo atlikti atsakovė (Sutarties 4.3 punktas), pasirinkimo teisė dėl konkrečios stendo statybos vietos buvo suteikta atsakovei, todėl ir schema, identifikuojanti konkrečią sklypo dalį, turėjo būti parengta sutarties vykdymo metu.

Kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai įgalina spręsti, kad atsakovei buvo žinomas nuomos objektas, žinomas jo dydis, nors ir nebuvo prie sutarties pridėta žemės sklypo schema, kurioje turėjo būti nurodyta stendo įrengimo vieta. Kadangi šalių sutarties galiojimo laikotarpiu ginčas dėl nuomojamos žemės sklypo dalies tarp šalių nekilo, apeliantė savo valia, dėl ekonominių priežasčių atsisakė ketinimų įrengti reklaminį stendą ieškovei priklausančio sklypo dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, neprieštarauja LR CK 6.193 straipsnio 5 dalies nuostatoms, reglamentuojančioms, jog aiškinat sutartį, taip pat turi būti atsižvelgta ir į šalių tarpusavio santykių praktiką.

Nuomos sutarties sudarymo metu ieškovei priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas įstatymo nustatyta tvarka, byloje pateiktas šio žemės sklypo planas, todėl nustačius, kad atsakovei nebuvo sudarytos kliūtys faktiškai naudotis sutarties dalyku, aplinkybė, kad sudarius sutartį nebuvo pridėta žemės sklypo schema, kurioje turėjo būti nurodyta nuomojamo žemės sklypo dalis, nagrinėjamos bylos atveju, nesudaro pagrindo nuomos sutartį pripažinti nesudaryta (CK 6.477 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog pareiga laiku mokėti nuomos mokestį išlieka ir tuo atveju, jeigu nuomininkas faktiškai nesinaudoja perduotu daiktu. Iš šalių sudarytos sutarties turinio spręstina, kad nuomos mokestį atsakovė įsipareigojo mokėti net ir neįrengusi reklaminio skydo. Nuomos mokesčio mokėjimo pareiga išlieka ir tuo atveju, kai vėliau paaiškėja perduoto naudotis daikto trūkumai arba iš esmės pablogėja daikto būklė ar kitos sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos (CK 6.485 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodė, jog nebuvo pridėta žemės sklypo schema, tačiau įrodymų, jog dėl minėtos schemos nepridėjimo prie sutarties ji negalėjo naudotis išsinuomotu daiktu, nepateikė (LR CK 6.483 straipsnio 3 dalis). Dėl išdėstyto, nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliaciniame skunde išsakytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, jog nepagrįstai nepripažino sutartį nesudaryta CK 6.477 straipsnio 3 dalies pagrindu. Apeliantės nurodyta kasacinio teismo praktika vadovautis nėra pagrindo, kadangi nurodytoje byloje faktinės aplinkybės yra skirtingos, nes nurodytoje byloje Nr. 3K-3-284/2011 kilus ginčui tarp šalių dėl konkrečios panaudos pagrindu naudojamos sklypo dalies, buvo sprendžiamas klausimas dėl šio sandorio pripažinimo niekiniu, o nagrinėjamojoje byloje, po sutarties nutraukimo nuomininkas įrodinėja, jog sutartis nebuvo sudaryta.

Nustačius, kad šalių sudaryta 2009 m. kovo 25 d. Žemės nuomos sutartis iki jos nutraukimo buvo teisėta ir galiojanti, todėl turėjo jos šalims įstatymo galią (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalį), teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą pagal sutartį grąžinti atsakovės sumokėtas sumas.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės UAB „Logotipo projektai“ priteistinos ieškovei D. V. turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos - 1210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Ieškovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, davė savo paaiškinimus ir teikė įrodymus dėl visų bylos aplinkybių. Pati ieškovė visus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo galėjo išdėstyti savo atsiliepime į apeliacinį skundą. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. V. iš atsakovės UAB „ Logotipo projektai“ 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų.