Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „G.“ darbų vadovu, išsituokęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. 2025 m. spalio 11 d., apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį F. K., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, o būtent 2025 m. spalio 11 d., 20.38 val., alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0102, nustatytas 2,11 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad įvykio dieną, šeštadienį, atvežė savo kazino dirbančiai draugei pavalgyti. Kai aikštelėje pastatė automobilį, sutiko seną pažįstamą, buvusį bendradarbį. Pasikalbėjo ir jis pasiūlė nueiti pas jį atsigerti kavos. Nuėjus draugas ištraukė butelį konjako, negali pasakyti, kokios talpos buvo butelis, ir kartu gėrė tą alkoholinį gėrimą. Išėjus iš minėto draugo, nuėjo draugei nunešti maisto. Kartu pavalgė, atsigėrė kavos ir išėjo. Jautėsi, kaip ir normaliai, nežino, kodėl kilo mintis sėsti už automobilio vairo. Nuvažiavo gal 100 m ir per veidrodėlį pastebėjo policijos švyturėlius. Iš karto sustojo, priėjusi pareigūnė paklausė, ar vartojo alkoholį, pasakė, kad vartojo maždaug prieš 2-3 valandas. Buvo nustatytas 2,11 promilių girtumas. Prieš įvykį alkoholio nevartojo 3 metus. Teisę vairuoti turi 20 metų, prieš tai analogišką veiką yra padaręs prieš 6 metus. Savo elgesį vertina labai blogai. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju pasirinko labai gerą savo draugą D. N.. Draugauja nuo 1997 m., susitinka kas savaitę, kartu žvejoja, švenčia vienas kito gimtadienius, nėra dienos, kad nesusiskambintų. Jis daro jam įtaką, yra autoritetas nes yra buvęs karininkas, yra šiek tiek vyresnis, turi griežtą žodį,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame

posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. M. 2025 m. spalio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. spalio 11 d., apie 19.18 val., buvo gautas telefoninis pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Maxima“ atvažiavo automobilis Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, kurį atvairavo neblaivus asmuo, vardu V., dabar sėdi automobilyje, galimai nuvažiuos. Nuvykus pranešime nurodytu adresu automobilių stovėjimo vietoje, prie prekybos centro „Maxima“, buvo pastebėtas stovintis automobilis F. K., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viduje nieko nebuvo. Po kurio laiko prie minėto automobilio priėjo vyriškis, įsėdo į vairuotojo vietą ir užsivedęs automobilį, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), kur ties 4 numeriu pažymėtu namu, apie 20.25 val. buvo sustabdytas. Vairuotojo vietoje sėdėjęs vyriškis buvo patikrintas nuotoliniu alkoholio kiekio matuokliu, kuris parodė „X“. Pirmu tikrinimu 20.38 val. vairuotojas įpūtė 2,11 promilių, antru tikrinimu 20.58 val. – 2,37 promilių. Nustatyta, kad automobilį F. K., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 83-85).

2025 m. spalio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu dešinėje kelio pusėje matomas stovintis pilkos spalvos automobilis F. K., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-21).

2025 m. spalio 11 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad V. Š. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0102 20.38 val. nustatytas 2,11 promilių neblaivumas, 20.58 val. – 2,37 promilių neblaivumas (b. l. 27).

2025 m. spalio 11 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu automobilis F. K., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę, esančią Telšių r., Gaudikaičių k., Šiaulių pl. 23 (b. l. 22-24).

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. T. V. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Byloje gauti kaltinamojo V. Š. ir D. N. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį D. N. atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose įtvirtinta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teismo teisė, o ne pareiga. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti dėl jo taikymo. Be to, kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines šio apsisprendimo sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-628/2024, 2K-18-976/2025).

Viena iš būtinų BK 40 straipsnio taikymo sąlygų – teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat yra vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką bei elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-1073/2024, 2K-212-594/2024 ir kt.). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos asmens ankstesni (išnykę) teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat turima informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus. Pažymėtina, kad nei teismų praktika, nei baudžiamieji įstatymai nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo ateityje nebenusikals.

Nors kaltinamasis V. Š. anksčiau neteistas, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 32-34, 39-42), tačiau šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vadovaujantis teismų informacinės sistemos duomenimis Liteko, kaltinamasis Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą. V. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams, transporto priemonės konfiskavimas ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nors sutiktina, kad šis įvykis įvyko prieš kiek daugiau nei šešerius metus, tačiau tai, jog kaltinamasis ir vėl yra baudžiamas už vairavimą esant neblaiviam, leidžia daryti išvadą, kad jis iš savo praeities klaidų nepasimokė. Pažymėtina ir tai, kad V. Š. baustas ir administracine tvarka už įvairius pažeidimus, taro kurių ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią adminsitracinę nuobaudą (b. l. 35-38). Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad V. Š. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis antrą kartą baudžiamas dėl vairavimo esant neblaiviam, konstatuotina, jog praeityje jam taikytos poveikio priemonės nesulaikė jo nuo pakartotinio neteisėto elgesio modelio, dėl ko teismas negali daryti išvados, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, charakterizuojamas tik teigiamai, tačiau šios aplinkybės nepaneigia, kad V. Š. linkęs pažeidinėti teisės normas. Nekonstatavus visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų laidavimui būtinų aplinkybių, teismas nesprendžia galimo laiduotojo tinkamumo, prašymas dėl laidavimo atmestinas ir V. Š. atžvilgiu BK 40 straipsnis netaikytinas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

V. Š. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaip nurodyta prieš tai, jis laikomas neteistu, dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą. V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam V. Š. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 47 straipsnis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę mieste, vakaro metu, taip kėlė pavojų transporto eismo saugumui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, V. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 12 d., kuomet jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (BK 68 straipsnis) (b. l. 58-62).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021; 2K-208-511/2024). Byloje nustatyta, kad automobilis F. K., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam V. Š. (b. l. 25), todėl transporto priemonė konfiskuotina (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios V. Š. paliktinos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikmenos su vaizdo ir garso įrašais (2 vnt.) (vokas prie baudžiamosios bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL dydžio (3000 Eur) (trijų tūkstančių Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL dydžio (2000 Eur) (dviejų tūkstančių Eur) baudą.

Į paskirtą baudos bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. spalio 11 d. 20.40 val. iki 2025 m. spalio 12 d. 13.10 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio (300 Eur) baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuoti V. Š. priklausančią transporto priemonę – F. K., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą policijos saugomų automobilių aikštelėje Telšių r., Gaudikaičių k., Šiaulių pl. 23.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios V. Š. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

K. V. Š. išaiškinti, kad jis privalo sumokėti paskirtą baudą (1700 Eur) į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą (įmokos kodas 6801) per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

K. V. Š. išaiškinti, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.