Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2024-07-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-99-620/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-18
Bylos Nr.
2YT-99-620/2024
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00936-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Kukelkienė
Pareiškėjas
L. B.
Suinteresuotas asmuo
I. B., Skemų socialinės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-99-620/2024Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00936-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.2; 3.4.6.19.;3.2.6.5 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 18 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. B., Skemų socialinės globos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ,kad jis po motinos A. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti kaip savo.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė mama A. B., gim. (duomenys neskelbtini) Po jos mirties liko 0,30 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini). Pas notarę po mamos mirties nenuėjo, nes yra baigęs tik aštuonias klases, gyvena vienas ir niekas jam nepaaiškino, kad reikia eiti pas notarę, o pats nesusiprato.

Nors laiku į notarę nesikreipė, mano, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą kaip savo. Jis ir mama A. B. gyveno atskirai. Mama gyveno savo namuose, o jis krikšto tėvo A. R. sodyboje. Šios sodybos yra netoli viena nuo kitos. Jis su mama taip buvo sutarę, jiems taip gyventi buvo patogu. Tuo labiau, kad krikšto tėvas A. R. savo sodyboje negyveno, jis gyveno (duomenys neskelbtini) ir jis tuo pačiu prižiūrėjo jo sodybą, bet su mama bendravo, ateidavo pas ją ir padėdavo ūkio darbuose. Po mamos mirties patikrino elektros skaitiklio rodmenis ir (duomenys neskelbtini) sumokėjo už sunaudotą elektros energiją. Daugiau už elektrą nemokėjo, nes ten negyveno, tačiau apleidęs motinos namų nebuvo, juos prižiūrėjo, rūpinosi. Prie namo yra nedidelis sodas, auga obelys. Visada, ir dabar, surenka obuolių derlių, nušienauja žolę aplink namus.

Mama buvo išsinuomojusi iš Valstybės du žemės sklypus 2,8800 ha ir 0,1800 ha (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties ten sodino bulves. (Duomenys neskelbtini) sumokėjo 134,28 euro žemės nuomos mokesčio. Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta dvidešimt penkeriems metams, ji dar nenutraukta.

Be to be jau paminėtos valstybinės žemės nuomos sutarties, pas jį yra ir valdo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo (duomenys neskelbtini) sutartį ir kitus motinai priklausančius dokumentus.

2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta byla dėl suinteresuoto asmens (su savarankiškais reikalavimais) I. B. pripažinimo neveiksniu, globos jam nustatymo ir globėjo paskyrimo ir įsiteisės joje priimti teismo procesiniai dokumentai.

Teismas priėmė ir suinteresuoto asmens I. B. atstovo pareiškimą su savarankiškais reikalavimais byloje, kuriais jis prašo atnaujinti jam įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po palikėjos A. B. mirties (duomenys neskelbtini). Atstovas nurodė, jog iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas L. B. po jo ir suinteresuoto asmens mamos A. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti kaip savo, t.y. sumokėjo mokesčius už elektrą, o vėliau rūpinosi motinos turtu, taip pat turi ir valdo motinai priklausiusius nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Nepaisant to teigia, kad ir jis yra lygiavertis A. B. turto pirmos eilės įpėdinis, kaip ir pareiškėjas, nes buvo jos sūnus. Jis yra neįgalus, gyvena (duomenys neskelbtini) ir jam nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, jo darbingumas tesudaro 30 procentų. Atstovas teigė, kad I. B. sveikatos būklė, jo negalia , kuri nepriklauso nuo pareiškėjo valios, sutrukdė jam kreiptis į notarą po mamos mirties, o tai sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Atsiliepimas

Teismas yra gavęs pareiškėjo atsiliepimą, kuriame jis nurodė, jog su pareiškimu dėl termino priimti palikimą atnaujinimo jis susipažino ir neprieštarauja, kad būtų atnaujintas suinteresuotam asmeniui I. B. terminas palikimui po mamos A. B. mirties priimti.

2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta byla dėl suinteresuoto asmens (su savarankiškais reikalavimais) I. B. pripažinimo neveiksniu, globos jam nustatymo ir globėjo paskyrimo ir įsiteisės joje priimti teismo procesiniai dokumentai. 2024 m. birželio 28 d. teismo nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.

Pareiškimas dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens pareiškimas dėl termino priimti palikimą atnaujinimo tenkintini.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notaro biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo L. B. mama A. B. (b.l.4). Pateiktas Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad A. B. deklaruota gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.8).

Byloje pateikti pareiškėjo ir suinteresuoto asmens I. B. gimimo liudijimai patvirtina, kad jie yra mirusios A. B. sūnūs, todėl jie yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint A. B. turtą po jos mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pateiktas byloje Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjo, A. B. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų (b.l.11). Iš valstybės įmonės Registrų centras duomenų matyti, kad A. B. (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklausė 0,3000 ha žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.14-16). Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens mama A. B. (duomenys neskelbtini) sutartimis buvo išsinuomojusi 2,88000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.23).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad motinos palikimą priėmė faktiniu valdymu. Jis su mama gyveno atskirai. Jis gyveno savo krikšto tėvo sodyboje, kuri yra netoli nuo mamos. Jie taip su mama buvo sutarę, bet su mama bendravo, ateidavo pas ją ir padėdavo ūkio darbuose. Teigė, jog mamos mirties patikrino elektros skaitiklio duomenis ir pateikė įrodymus, kad (duomenys neskelbtini) sumokėjo už sunaudotą elektros energiją (b.l.18-20). Teigia, kad daugiau už elektrą nemokėjo, nes ten negyveno, tačiau apleidęs motinos namų nebuvo, juos prižiūrėjo, rūpinosi aplinką, nušienaudavo žolę, surinkdavo sode nukritusius obuolius. Pareiškėjas yra pateikęs įrodymus, kas mama buvo išsinuomojusi žemės sklypą, teigė, kad ten po mamos mirties sodino bulves bei pateikė įrodymus, kad (duomenys neskelbtini) sumokėjo 134,28 euro žemės nuomos mokesčio (b.l.21-22). Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta dvidešimt penkeriems metams, ji dar nenutraukta. Jis taip pat pateikė įrodymus, kad valdo motinai priklausiusius dokumentus, t.y. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartį ,valstybinės žemės pirkimo-pardavimo (duomenys neskelbtini) sutartį (b.l.23-24).

Nustatytos aplinkybės bei pateikti įrodymai byloje, teismo vertinimu pakankami ir patvirtina faktą, kad pareiškėjas L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos A. B., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti kaip savo, todėl pareiškėjo pateiktas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai (CPK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėjas negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Šis faktas nustatytini siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo I. B. pateikė teismui pareiškimą , kuriuo teismo prašo atnaujinti jam įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po palikėjos A. B. mirties (duomenys neskelbtini).

Teismas yra gavęs pareiškėjo atsiliepimą, kuriame jis nurodė, jog su pareiškimu dėl termino priimti palikimą atnaujinimo jis susipažino ir neprieštarauja, kad būtų atnaujintas suinteresuotam asmeniui I. B. terminas palikimui po mamos A. B. mirties (b.l.43).

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta byla dėl suinteresuoto asmens (su savarankiškais reikalavimais) I. B. pripažinimo neveiksniu, globos jam nustatymo ir globėjo paskyrimo ir įsiteisės joje priimti teismo procesiniai dokumentai.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai civilinėje byloje 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. e2YT-142-762/2024 nusprendė pripažinti I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe ir šiose srityse: nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas ir kt.).Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. birželio 20 d.(b.l.46-51).Teismas tuo pačiu sprendimu nusprendė nustatyti nuolatinę globą pripažintam neveiksniu I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo globėju bei turto administratoriumi paskirti biudžetinę įstaigą (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis nesikreipė į notarą per teismo nustatytą terminą dėl mamos palikimo priėmimo, nes jam sukliudė negalia, t.y. objektyvi nuo pareiškėjo valios nepriklausanti aplinkybė.

Byloje nustatytais duomenimis, I. B. yra mirusiosios A. B. sūnus, todėl yra įstatyminis pirmosios eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas priimti po jo motinos mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi (duomenys neskelbtini) ir yra praleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad I. B. jau nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, jo darbingumas tik 30 proc. (b.l.31-33), gyvena (duomenys neskelbtini), o atstovui pateikus pareiškimą, jis buvo pripažintas neveiksniu ir nustatyta, kad jis be atstovo (globėjo) pagalbos negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų paveldėjimo teisinių santykių srityje, o jo globa nustatyta ir globėjas buvo paskirtas pasibaigus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui. Iš to seka, kad pats I. B. negalėjo ir negebėjo imtis veiksmų įgyvendindamas savo teisę į palikimą. Šios savo teisės jis be globėjo ,ar atstovo pagalbos negebėtų įgyvendinti ir šiuo metu.

Teismo išdėstytos aplinkybės rodo, kad I. B. praleido CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą priimti palikimą dėl pateisinamų ir svarbių priežasčių (negebėjimo įgyvendinti savo teisių, neveiksnumo sričių nustatymo, globėjo paskyrimui reikalingo teismo proceso trukmės), todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – atnaujintinas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas I. B. priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos A. B. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448,578,579-582 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. B. pareiškimą ir suinteresuoto asmens I. B. pareiškimą su savarankišku reikalavimu tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimui gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos A. B., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Atnaujinti suinteresuotam asmeniui I. B., a.k(duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po palikėjos A. B., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.

Teisėja Loreta Kukelkienė