- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2S-835-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03264-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- M. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-8555-1126/2024, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. M. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M. gyvenamosios vietos deklaravimo, adresu (duomenys neskelbtini), data yra 2022 m. gruodžio 1 d.
2. Nurodė, kad nuo 2022 m. gruodžio 1 d. apsigyveno įsigytame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis V. M. 2022 m. gruodžio 1 d. pakeitė savo ir nepilnamečių vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą nauju adresu, o pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys per neapsižiūrėjimą liko nepakeisti dėl būtino atskiro prisijungimo prie sistemos. Nuo 2022 m. gruodžio 1 d. pareiškėja gyveno, manydama, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Juridinio fakto nustatymas turėtų esminės reikšmės 2022 m. lapkričio 18 d. parduoto nekilnojamojo turto – 1/2 dalies turto, adresu: (duomenys neskelbtini), neapmokestinimo lengvatos taikymui, nes dėl žmogiškos klaidos laiku neatlikto formalaus gyvenamosios vietos deklaravimo veiksmo, pareiškėja būtų priversta sumokėti 9 825 Eur pajamų mokestį už parduotą nekilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
4. Teismas nurodė, kad iš esmės juridinę reikšmę turinčiu faktu siekiama deklaruoti pareiškėjos gyvenamąją vietą atgaline data. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nenumatyta, kad gyvenamosios vietos deklaravimas gali būti įgyvendindamas teismine tvarka, o, tuo labiau, nustatomas tokio turinio juridinę reikšmę turintis faktas, leidžiantis iš esmės nesilaikyti teisės normų reikalavimų. Galiojančio Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnyje yra pateiktas baigtinis deklaravimo įstaigų sąrašas. Teismo šiame sąraše nėra.
5. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjamas CPK V dalies XXVI skyriaus (ypatingosios teisenos) tvarka, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 1 dalimi, todėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde pareiškėja M. M. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo siekia atgaline data teismine tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Pareiškimo esmė ir tikslas yra pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. M. tikrosios valios deklaruoti savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), tam tikru konkrečiu laiku – 2022 m. gruodžio 1 d. atskleidimas ir jos teisinis įtvirtinimas, konstatuojant juridinę reikšmę turintį faktą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepažeistų Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatų, kadangi teismo sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja tik įgytų teisę kreiptis į deklaravimo įstaigą dėl gyvenamosios vietos deklaravimų duomenų pakeitimo, o galutinį sprendimą dėl gyvenamosios vietos duomenų pakeitimo priimtų ne teismas, o deklaravimo įstaiga įstatymo nustatyta tvarka. Tai, kad pagrindas deklaravimo duomenų pakeitimui gali būti teismo priimtas sprendimas, patvirtina Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių 67.4. punktas, numatantis, kad deklaravimo duomenys gali būti taisomi ar keičiami, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų keitimo, ištaisymo ar atstatymo. Prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turėtų esminės reikšmės 2022 m. lapkričio 18 d. parduoto nekilnojamojo turto – 1/2 dalies turto, adresu: (duomenys neskelbtini), neapmokestinimo lengvatos taikymui. Šiuo atveju dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos valią 2022 m. gruodžio 1 d. deklaruoti gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), nėra. Kitokia, nei teismo, tvarka nustatyti jos tikrosios valios dėl gyvenamosios vietos deklaravimo minėtoje gyvenamojoje vietoje ir laiku, galimybės nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
9. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.
11. Pareiškėja, siekdama deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitimo nuo 2022 m. gruodžio 1 d. mokestinės lengvatos tikslu, pateikė teismui prašymą dėl tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
12. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444 str., 445 str.).
13. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
14. Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymą nustato Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas (toliau – GVDĮ), Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24 patvirtintos Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės (toliau – Taisyklės).
15. Deklaravimo duomenų taisymas, keitimas ir naikinimas reglamentuotas GVDĮ 8 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad prašymą ištaisyti neteisingus deklaravimo duomenis ar juos pakeisti nagrinėja ir sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo ir keitimo priima deklaravimo įstaiga. Taisyklių 70 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ar naikinimo priima deklaravimo įstaigos vadovas. Tuo tarpu, Registrų centras įrašo asmens duomenis arba padaro reikiamus pakeitimus ar papildymus Registre tais atvejais, kai iš deklaravimo įstaigos gauna prašymą įrašyti ar ištaisyti asmens gyvenamosios vietos deklaravimo ar kitus duomenis Gyventojų registre bei pridėtas apskaitos ar kitų dokumentų kopijas (Taisyklių 62 p.).
16. Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad seniūnija tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, išduoda seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat įstatymuose numatytus kitus faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus. GVDĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymas – gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų rinkimas, įrašymas, kaupimas, apdorojimas, klasifikavimas, grupavimas, saugojimas, teikimas, naudojimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), paskelbimas, paieška, skleidimas, naikinimas, loginės ir (ar) aritmetinės operacijos ar kitokie veiksmai arba veiksmų rinkinys.
17. Nustatyta, kad pareiškėjos M. M. gyvenamoji vieta nuo 2024 m. sausio 26 d. deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2024 m. vasario 22 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją, prašydama pakeisti M. M. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenis, nurodant, kad M. M., gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 2022 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) seniūnija 2024 m. vasario 26 d. rašte Dėl deklaravimo duomenų Nr. RASD-50 pareiškėjai pagrįstai nurodė, kad, vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus įsakymu Nr. v-24 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo“ 35 punktu, deklaracijos galioja nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Gyventojų registrą dienos, todėl pakeisti gyvenamosios vietos deklaravimo datos ankstesne negali.
18. Deklaravimo įstaigų sprendimai, priimti pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Minėtame seniūnijos rašte buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka. Šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas atskirojo skundo argumentas, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių 67.4. punktas, numato, kad deklaravimo duomenys gali būti taisomi ar keičiami, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų keitimo, ištaisymo ar atstatymo, kadangi pareiškėja nesinaudojo teise 2024 m. vasario 26 d. seniūnijos raštą Dėl deklaravimo duomenų Nr. RASD-50 skųsti Regionų apygardos administraciniam teismui.
19. Taigi, gyvenamosios vietos deklaravimas yra administracinė procedūra. Gyvenamosios vietos deklaravimui įstatymas nustato konkrečią tvarką ir sąlygas (CPK 444 str. 2 d. 9 p.), kurios negalima apeiti, naudojantis CPK XXVI skyriuje numatytu juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo institutu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.