- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-26
- Bylos Nr.
- A-662-960-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- I. J.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Nerijus Ulčinas
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja I. J. skundu (b. l. 2-7) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) viršininko 2009 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 40-TE-131 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei I. J.“.
Nurodė vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 3 punktą. Pareiškėjos manymu, tarnybinio patikrinimo išvadoje (toliau – ir Išvada) nepagrįstai konstatuota, kad ji pranešimus apie įtarimus baudžiamojoje byloje Nr. 42-1-756-08 surašė ir apie juos pranešė neišsamiai išsiaiškinusi visas nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl pakartotinis šių veiksmų atlikimas be reikiamo tyrimo vertintinas kaip ikiteisminio tyrimo vilkinimas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. liepos 20 d. nutartyje Nr. 2K-602/2007 yra pažymėjęs, jog esminė aplinkybė konstatuoti galimą ikiteisminio tyrimo vilkinimą yra ikiteisminio tyrimo veiksmų intensyvumas. Atkreipė dėmesį, kad pačioje Išvadoje nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 26 d. iki 2009 m. sausio 13 d. buvo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pranešimai apie įtarimus minėtoje byloje buvo rašomi pagal tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tyrimo eiga derinta su prokuroru. Išsiaiškinus papildomas aplinkybes, dėl kurių neteisėta veika turėjo būti perkvalifikuojama, buvo surašomi nauji pranešimai apie įtarimą. Nurodė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2, 176 straipsnius, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 patvirtintų Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant 5.2 punktą ir pažymėjo, kad tyrėjo pareigybei nėra suteikta kontrolės funkcija. Pažymėjo, kad išvadoje nėra nurodyta, kokie konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai baudžiamojoje byloje Nr. 42-1-756-08 neatlikti bei kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-151-08 turėjo būti atlikti papildomai. Atkreipė dėmesį, jog nebuvo įvertinta aplinkybė, kad 2009 m. sausio 26 d. ji išėjo kasmetinių atostogų. Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu nagrinėtos aplinkybės tik dėl 2 ikiteisminių tyrimų, tačiau neatsižvelgta, jog tuo metu jos žinioje buvo dar 39 baudžiamosios bylos. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. A15-1480/2005, nurodė Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalį ir konstatavo, jog subjektyviųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų nustatymas yra būtina sąlyga, kad būtų galima spręsti klausimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareigūnui. Pabrėžė, kad remiantis administracinės justicijos suformuota praktika, formalus kaltės formos nustatymas išvadoje ne tik nepagrindžia jos kaltės dėl teisės aktų reikalavimų nevykdymo, bet ir pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Atkreipė dėmesį, kad kaltė pažeidus BPK 2 straipsnį, 172 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, 176 straipsnio 1 dalį ir Pareigybės aprašymo V skyriaus 7 punktą konstatuota jos net neįrodinėjant.
Pažymėjo, kad nors Institucija 2009 m. kovo 2 d. raštu Nr. 40-S-3290 kreipėsi į Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą (toliau - ir Profesinė sąjunga), tačiau tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta 2008 m. kovo 18 d., t. y. nesulaukus Profesinės sąjungos išankstinio sutikimo. Nurodė Statuto 43 straipsnio 4 dalį, Tvarkos 26 punktą, Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį ir priėjo prie išvados, kad Profesinė sąjunga, gavusi Institucijos 2009 m. kovo 2 d. raštą Nr. 40-S-3290 tik 2009 m. kovo 9 d., savo sprendimą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą galėjo pateikti iki 2009 m. kovo 23 d., t. y. per 14 dienų nuo rašto gavimo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 76-80) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nuodugniai išanalizuota situacija, atsižvelgta į tai, kiek iš viso ikiteisminių tyrimų I. J. atliko, ar ji objektyviai galėjo įvykdyti visus prokurorų nurodymus, ar buvo iš jos pusės gauta kokių nors pastabų ar pageidavimų, pareikštų vadovybei ar tyrimą kontroliuojančiam prokurorui dėl darbo organizavimo ar darbe kylančių problemų. Pabrėžė, kad ši analizė leido prieiti prie išvados, kad I. J., atlikdama ikiteisminius tyrimus ikiteisminio tyrimo bylose Nr. 42-1-756-08 ir Nr. 40-2-151-08, dirbo neintensyviai. Tuo tarpu tyrimo intensyvumas yra esminė aplinkybė konstatuoti galimą ikiteisminio tyrimo vilkinimą.
Paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 42-1-756-08 buvo pradėtas 2008 m. lapkričio 12 d. Pareiškėjai pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą nuo 2008 m. lapkričio 26 d. Terminas, iki kada bylą pateikti prokurorui patikrinti, buvo nustatytas iki 2009 m. sausio 12 d. Tyrimą kontroliuojantis prokuroras 2009 m. sausio 29 d. rašte nurodė, kad 2009 m. sausio 13 d., patikrinęs ikiteisminio tyrimo bylą, nustatė, jog gruodžio mėnesį byla buvo beveik netirta, nors tiriamos nusikalstamos veikos buvo nesudėtingos, įtariamieji buvo nustatyti tyrimo pradžioje, apklausų metu jie savo kaltę pripažino. Prokuroras tai vertino kaip akivaizdų tyrimo vilkinimą, nurodė bylą galutiniam sprendimui priimti pateikti iki 2009 m. sausio 27 d. Tačiau pareiškėja prokuroro nurodymų neįvykdė ir laiku bylos nepateikė.
Paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 40-2-151-08 buvo pradėtas 2008 m. rugpjūčio 7 d. Pareiškėjai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą nuo 2008 m. rugsėjo 11 d. Laikotarpiu, kai ikiteisminio tyrimo byla buvo I. J. žinioje, byla tyrimą kontroliuojančiai prokurorei buvo pateikta patikrinti 2008 m. spalio 21 d. ir 2008 m. gruodžio 17 d. Duodamus prokurorės nurodymus I. J. įvykdė nepilnai. Prokurorė 2009 m. sausio 29 d. rašte nurodė, kad patikrinus bylą 2009 m. sausio 13 d. buvo nustatyta, jog trūksta duomenų procesiniam sprendimui priimti, todėl grąžinant bylą buvo duoti nauji nurodymai pareiškėjai ir skirtas terminas iki 2009 m. sausio 27 d. Prokurorės nurodymų pareiškėja pilnai neįvykdė, bylos iki nurodyto termino prokurorei nepateikė.
Nurodė, kad negalima vertinti BPK įtvirtintų teisės normų atskirai, jos turi būti įvertintos sistemiškai, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso paskirtį, jam keliamus uždavinius. Pažymėjo, kad BPK 172 straipsnyje yra išvardintos ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų teisės ir pareigos. Šio straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas privalo: vykdyti visus prokuroro nurodymus; prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą. Priėjo prie išvados, kad pareiškėja, būdama ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnė, nei vienoje, nei kitoje ikiteisminio tyrimo byloje neįvykdė imperatyvių įstatymo nuostatų. Ikiteisminio tyrimo metu nei kontroliuojantis tyrimą prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovai iš pareiškėjos negavo jokių nusiskundimų dėl problemų, kurios trukdytų tinkamai planuoti, organizuoti ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Paaiškino, kad tyrimo metu buvo konstatuota, jog pareiškėjos darbo krūvis per faktiškai dirbtą laiką atitiko vidutinišką skyriaus tyrėjų darbo krūvį, aptariamose ikiteisminio tyrimo bylose atlikti tyrimo veiksmai buvo įprastiniai, nesudėtingi, nereikalaujantys didelių organizacinių ar laiko sąnaudų.
Nurodė, kad atlikus tarnybinį patikrinimą ir prieš priimant sprendimą skirti tarnybinę nuo-baudą buvo atsižvelgta, kad pareiškėja yra profesinės sąjungos narė. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta 2009 m. kovo 18 d., tai yra praėjus 16 dienų nuo rašto išsiuntimo. Pabrėžė, kad teisės aktuose nėra reglamentuota, nuo kada 14 dienų terminas pradedamas skaičiuoti.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga atsiliepimu į skundą (b. l. 85-87) prašė skundą tenkinti bei panaikinti atsakovo įsakymą, kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda.
Nurodė Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnį, Statuto 43 straipsnio 4 dalį, Tvarkos 26 punktą ir akcentavo, kad teisės aktai nenumato, kaip turi būti skaičiuojamas Tvarkos 26 punkte nustatytas terminas. Profesinės sąjungos nuomone, vadovaujantis protingumo principu, 14 dienų terminas skaičiuojamas nuo rašto gavimo dienos. Kitu atveju, skaičiuojant minėtąjį terminą nuo vidaus reikalų įstaigos paklausimo išsiuntimo dienos, nebūtų užtikrinta Statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtina profesinės sąjungos nario veiklos garantija, kadangi yra galimybė, jog užklausimą profesinė sąjunga gaus likus kelioms dienoms iki termino pateikti sutikimą pabaigos ar net pasibaigus 14 dienų terminui. Nurodė, kad Profesinė sąjunga Institucijos 2009 m. kovo 2 d. raštą Nr. 40-S-3290 gavo 2009 m. kovo 9 d., todėl, remiantis protingumo principu bei įstatymo analogija (Viešojo administravimo įstatymo 22 str. 1 d. bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.), galėjo atsakyti iki 2009 m. kovo 23 d., t. y. per 14 dienų nuo rašto gavimo dienos. Kadangi tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta 2008 m. kovo 18 d., t. y. nesulaukus profesinės sąjungos atsakymo, konstatavo, kad tokie atsakovo veiksmai pažeidžia ne tik normas, reglamentuojančias tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą, bet ir pareiškėjos interesus.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 3 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą Tvarkos 6 punkto buvo laikytasi. Neturėjo pagrindo teigti, jog atsakovui skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais numatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, nebuvo įvertintas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareiga atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, jog pareiškėjos darbo krūvis atitiko vidutinišką skyriaus tyrėjų darbo krūvį, aptariamose baudžiamosiose bylose atliekami tyrimo veiksmai buvo įprasti, nesudėtingi ir nereikalaujantys didelių organizacinių ar laiko sąnaudų. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja turėjo visas galimybes laiku įvykdyti prokurorų jai duotus nurodymus, tačiau vengė tai atlikti.
Pažymėjo, kad tiek tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiame S. M., kuris yra tiesioginis pareiškėjos viršininkas, paaiškinime, tiek jo kaip liudytojo apklausoje teismo posėdžio metu nurodyta, jog savaitę iki atostogų pareiškėja atnešė jam tarnybinį prašymą dėl atostogų bei nurodė, jog pareiškėjos žinioje esančias bylas ji pažadėjo perduoti jam, tačiau to nepadarė. Šie faktai, teismo nuomone, rodo, jog pareiškėjai apie atostogas buvo žinoma iš anksto, todėl ji racionaliai ir planingai dirbdama turėjo galimybę laiku atlikti būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir pateikti bylas prokuratūrai.
Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad ji laiku ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikti negalėjo dėl organizacinių kliūčių komisariato darbe, nes apklausiant teismo posėdžio metu liudytojais R. Š., P. Š., S. M. jie nurodė, jog pareiškėja į juos, kaip vadovus, dėl kokių nors organizacinių nesklandumų nesikreipė.
Nustatė, kad atsakovas į Profesinę sąjungą raštu Nr. 4-S-3290 kreipėsi 2009 m. kovo 2 d., tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo skirta atsakovo 2009 m. kovo 18 d. įsakymu, t. y. praėjus nuo kreipimosi 16 dienų. Konstatavo, kad konkrečius terminus nustatantis teisinis reglamentavimas reikalingas siekiant, kad nebūtų nepagrįstai užvilkintas tarnybinės nuobaudos skyrimas, nes priešingu atveju gali susidaryti situacija, kad susiklosčius vienoms ar kitoms aplinkybėms profesinės sąjungos kreipimąsi gali gauti ir daug vėliau – po kelių savaičių ar mėnesio, todėl yra numatytas 14 d. terminas, kuris turėtų būti skaičiuojamas ne nuo rašto gavimo profesinėje sąjungoje, o nuo jo išsiuntimo iš atitinkamos įstaigos. Kitoks termino pradžios skaičiavimas, teismo teigimu, akivaizdžiai pažeistų darbdavio galimybę operatyviai ir veiksmingai taikyti tarnybinę atsakomybę bei užtikrinti drausmę. Atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tretysis suinteresuotas asmuo būtų pateikęs kokį nors atsakymą į atsakovo išankstinį paklausimą.
III.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu (b. l. 138-143) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos viršininko 2009 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 40-TE-131 ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo Tvarkos 26 punktą ir pažymi, kad skundžiamas teismo sprendimas turi neigiamos įtakos Profesinės sąjungos statusui, nes jame konstatuota tvarka, kaip turi būti skaičiuojamas 14 dienų terminas, apriboja profesinių sąjungų veiklos garantijas. Pabrėžia, kad nei Statuto 43 straipsnio 4 dalis, nei Tvarkos 26 punktas nenumato, nuo kada turėtų būti skaičiuojamas 14 dienų terminas. Mano, kad turi būti vadovaujamasi įstatymo analogija (Viešojo administravimo įstatymo 22 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d., 30 str. 1 d., 149 str. 3 d., Civilinio proceso kodekso 335 str., BPK 364 str. 3 d.). Teigia, kad skaičiuojant terminą nuo vidaus reikalų įstaigos paklausimo išsiuntimo dienos nebūtų užtikrinta Statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta profesinės sąjungos nariui garantija, iškyla grėsmė, jog asmeniui gali būti skirta tarnybinė nuobauda be profesinės sąjungos sutikimo, nors buvo pagrindas nesutikimui pareikšti. Pažymi, kad Institucija, siekdama tinkamai įvykdyti pareigą ir užtikrinti nuobaudų skyrimo procedūros objektyvumą bei teisėtumą, galėjo Profesinei sąjungai paklausimo kopiją pirmiausia išsiųsti kitu operatyvų informacijos perdavimą užtikrinančiu būdu. Mano, kad atsakovui jau paskyrus tarnybinę nuobaudą, sutikimo arba nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pateikimas netenka teisinės reikšmės, nes nesukelia teisinių pasekmių. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. A3-170/2004.
Pareiškėja I. J. pareiškimu prisideda prie apeliacinio skundo ir prašo apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 152-153) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Profesinė sąjunga žinojo apie paskirtą tarnybinę nuobaudą pareiškėjai, žinojo terminus, per kuriuos privalo pateikti atsakymą – sutikimą, tačiau delsė atsakyti į prašymą. Mano, kad dėl pavėluoto korespondencijos gavimo kalta pati Profesinė sąjunga. Atkreipia dėmesį, kad nėra įrodymų, jog Profesinė sąjunga prašymą gavo būtent 2009 m. kovo 9 d. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis Nr. A438-418/2009, Nr. A261-322/2009.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 40-TE-131, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda. Tretysis suinteresuotas asmuo Profesinė sąjunga bei pareiškėja reikalavimą panaikinti ginčijamą įsakymą grindžia tuo, kad tarnybinė nuobauda I. J. paskirta negavus Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos sutikimo.
Vidaus reikalų statutinėse įstaigose teisė spręsti tarnybinės atsakomybės klausimus, tarp jų, ar vidaus reikalų įstaigos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ar yra dėl to kaltas, ar galimas tarnybinės nuobaudos skyrimas dėl įstatymu nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų, kokia konkreti nuobauda turi būti skiriama, įstatymų leidėjo suteikta vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 8 d.). Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies nuostata, jog skiriant tarnybinę nuobaudą yra reikalingas išankstinis renkamojo profesinės sąjungos organo sutikimas, yra taikoma iki Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 8 dalyje nurodyto lygmens vadovas priima individualų teisės aktą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kuris sukelia pareigūnui teisines pasekmes. Vertinti tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumą bei teisėtumą gali tik teismas (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 11 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str.).
Administracinių teismų praktikoje aiškinant bei taikant minėtas teisės normas yra nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje ir tarnybos teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų atitinkamose normose (nagrinėjamos bylos atveju – Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 d.) įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas turi būti suprantamas tik kaip garantija profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai bylose Nr. A146-1590/2008, Nr. A14-355/2007; Nr. A3-170/2004). Šių įstatymo aiškinimo nuostatų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tuo aspektu, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės ar jo veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindamas ar įrodytas pažeidimo faktas ir nespręsdamas kaip kvalifikuotina pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui. Profesinės sąjungos tuo pačiu metu turi pareigą savo teisėmis naudotis protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos darbdavys (atsakovas) 2009 m. kovo 2 d. raštu Nr. 40-S-3290 kreipdamasis į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą I. J. prie prašymo pateikė tarnybinio patikrinimo išvadą (b. l. 19). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad Profesinė sąjunga turėjo pakankamai informacijos, reikalingos įvertinti, ar pareiškėjai ketinama skirti nuobauda nėra susijusi su jos priklausymu Profesinei sąjungai ir veikla joje – Profesinei sąjungai pateikta tarnybinio patikrinimo išvada yra pakankamai išsami, joje išdėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai ir pateiktas teisinis tikrinamos pareigūnės veikos įvertinimas, kurių pagrindu būtent ir buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai.
Nagrinėjamu atveju Institucija, kreipusis į Profesinę sąjungą 2009 m. kovo 2 d. (kitą darbo dieną po Išvados patvirtinimo, kaip tai ir numato Tvarkos 26 punkto reikalavimai) ir per Tvarkos 26 punkte numatytą 14 dienų terminą negavusi galutinio Profesinės sąjungos renkamojo organo atsakymo raštu, tarnybinę nuobaudą pareiškėjai paskyrė 2009 m. kovo 18 d. (b. l. 9). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks terminas laikytinas protingu ir pakankamu, kad Profesinė sąjunga galėtų pateikti savo atsakymą dėl sutikimo (ar nesutikimo) skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai, net ir įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nurodomus vėlavimus, siunčiant dokumentus paštu. Pažymėtina ir tai, jog 2009 m. kovo 2 d. raštu Institucija atkreipė Profesinės sąjungos dėmesį į tai, kad jeigu per numatytą terminą profesinės sąjungos renkamasis organas nepateiks atsakymo dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, darbdavys turės teisę skirti tarnybinę nuobaudą (b. l. 20). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad atsakymas iš Profesinės sąjungos dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnei I. J. nebuvo gautas per Tvarkos 26 punkte nurodytą 14 dienų terminą, 2009 m. kovo 18 d. turėjo teisę skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog Profesinė sąjunga nors ir pavėluotai būtų pateikusi Institucijai raštą su savo sutikimu ar nesutikimu dėl tarnybinės nuobaudos I. J. paskyrimo. Apeliantas taip pat patvirtina, kad tokio rašto nėra. Be to, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nei kartu su apeliaciniu skundu Profesinė sąjunga nepateikė įrodymų, kada buvo gautas Institucijos 2009 m. kovo 2 d. raštas.
Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, kurie duotų pagrįstą pagrindą manyti, jog tarnybinę nuobaudą buvo ketinta skirti dėl pareiškėjos veiklos Profesinėje sąjungoje, tokių įrodymų teismui nepateikė nei tretysis suinteresuotas asmuo, nei kitos bylos šalys. Iš šios išvados seka, kad pagrindo pripažinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 40-TE-131, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, nepagrįstu, nėra.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.