- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-491-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.), Virginija Volskienė
- Ieškovas
- V. Z., V.
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. Z. 2009-04-17 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 3-5), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. L. 4500 Lt skolos pagal 2004-04-17 paskolos sutartį (skolos raštelį) ir 20 000 Lt skolos pagal 2008-04-22 paskolos sutartį (skolos raštelį). Pagal 2004-04-17 paskolos sutartį ieškovė paskaičiavo ir prašo priteisti 1123,77 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2004-04-17 iki 2009-04-15. Pagal 2008-04-22 paskolos sutartį ieškovė paskaičiavo ir prašo priteisti 23 866 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2008-04-22 iki 2009-04-15. Taip pat ieškovė prašo išieškoti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. L. atsiliepimu į ieškinį ir vėlesniu dalies reikalavimų pripažinimu (b.l. 65-67, 108) su ieškiniu sutiko iš dalies: pripažino ieškovės reikalavimus pagal abi paskolos sutartis, tačiau sutiko tik su 1123,77 Lt palūkanomis, paskaičiuotomis pagal 2004-04-17 sutartį, o dėl 23 866 Lt pagal 2008-04-22 sutartį paskaičiuotų palūkanų taip pat sutiko tik iš dalies - tik dėl 1000,71 Lt palūkanų (b.l.108). Teigė, kad ieškovės reikalaujamos sutartinės 23 866 Lt palūkanos yra neprotingai didelės, jos sudaro 120 proc. metinių palūkanų normos. Mano, kad sutartinės palūkanos už naudojimąsi paskola turi būti skaičiuojamos tik iki skolos grąžinimo termino – 2008-05-22, toliau turi būti skaičiuojamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, kurios iš viso sudarytų 1000,71 Lt. Procesines 5 proc. metines palūkanas atsakovas sutiko mokėti tik nuo jo pripažįstamos pagrindinės skolos sumos bei prašė atidėti arba išdėstyti sprendimo vykdymą ne trumpesniam nei 1 (vienerių) metų laikotarpiui.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2009 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovės V. Z. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo V. L. 24 500 Lt skolos pagal abi paskolos sutartis, priteisė pagal abi sutartis 20 989,77 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 45 489,77 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-05-06 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė 1876 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai bei 1165 Lt žyminio mokesčio ir 21,15 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Nesant tarp šalių ginčo dėl pagrindinės skolos pagal abi paskolos sutartis bei atsakovui teismo posėdžio metu raštu patvirtinus, kad sutinka su 1123,77 Lt ieškovės paskaičiuotų 5 proc. metinių palūkanų suma pagal 2004-04-17 sutartį už laikotarpį nuo 2004-04-17 iki 2009-04-15, pirmosios instancijos teismas pripažino šias sumas pagrįstomis ir priteisė ieškovei (CK 6.260 str. 1 d., 6.261 str., 6.872 str. 1 d., 6.874 str.). Atsižvelgęs į tai, kad 2008-04-22 paskolos sutartį, kurioje nurodytos 10 proc. dydžio palūkanos, surašė ir pasirašė pats atsakovas, ne kartą iš ieškovės skolinęs įvairias pinigų sumas ir visada mokėdavęs nemažas palūkanas, ką teismo posėdyje patvirtino pats atsakovas ir liudytoja V. G., teismas pripažino, kad ieškovas savo iniciatyva, aiškiai suvokdamas, savo rizika įsipareigojo pagal 2008-04-22 raštelį mokėti jame nurodyto dydžio palūkanas, todėl laikyti jas neprotingomis ir aiškiai per didelėmis pagrindo nėra. Ieškovei pripažinus faktą, jog atsakovas po 2008-04-22 paskolos sutarties sudarymo sumokėjo palūkanas už 2 mėnesius, kas sudaro 4000 Lt (2000 Lt už vieną mėnesį), teismas pagal 2008-04-22 paskolos sutartį priteistinas palūkanas, skaičiuotinas už laikotarpį nuo 2008-04-22 iki 2009-04-15, sumažino sumokėta 4000 Lt suma ir priteisė ieškovei pagal šią sutartį 19 866 Lt palūkanų. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad 10 proc. dydžio palūkanos turi būti skaičiuojamos tik iki paskolos grąžinimo termino (2008-05-22). Kadangi šalys susitarė dėl tokio palūkanų dydžio (CK 6.189 str., 6.872 str.1 d.), o atsakovas visos skolos sumos negrąžino iki šiol, teismas sprendė, kad palūkanos turi būti mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 str. 2 d.), pabrėždamas, jog sumažinti netesybas yra teismo teisė, o ne pareiga (CK 6.73 str. 2 d.). Atsakovui nepateikus esminių įrodymų apie jo sunkią turtinę padėtį, teismas, įvertinęs jo turimą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, pajamas arba savo rizika prisiimtus kitus įsipareigojimus, konstatavo, jog nėra pagrindo ir atidėti arba išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nes tai prieštarautų protingumo ir proporcingumo principams. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ilgą laiką vengia įvykdyti savo prievolę, todėl skolos mokėjimo išdėstymas pažeistų ieškovės interesus (b.l. 118-120).
Šalies argumentai
Atsakovas V. L. apeliaciniu skundu (b.l. 124-126) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-10-15 sprendimo dalį dėl 20 989,77 Lt palūkanų priteisimo ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinį atmesti. Remdamasis kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamu protingumo kriterijumi, jog palūkanos, kurios yra didesnės už paskolą, yra per didelės, bei būtinumu aiškintis, kokio dydžio palūkanų normos buvo nustatytos bankuose ar kituose kredito įstaigose, sudarant paskolos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-362/2004), bei Lietuvos Banko statistiniais duomenimis, jog 2008 m. balandžio mėn. vidutinė paskolų palūkanų, kurių grąžinimo terminas iki vienerių metų, norma sudarė 7,44 proc., tvirtina, kad 2008-04-22 paskolos sutartyje nurodyta palūkanų norma yra neprotinga ir pažeidžianti CK 1.5 str. nuostatas, kadangi metinės palūkanos sudaro net 120 proc. Todėl skundžiamame teismo sprendime teismo pateiktas argumentas, jog vadovaujantis CK 6.73 str. 2 d., sumažinti netesybas yra teismo teisė, o ne pareiga, turi būti aiškinamas nepažeidžiant protingumo, teisingumo, teisėtų lūkesčių principų. Teismo išvada, kad ieškovo prašomos priteisti 23 866 Lt palūkanos, 3866 Lt viršijančios pačią paskolą, sąžiningos, yra nepagrįsta. Aplinkybė, jog asmuo turi nuolatos skolintis pinigus už neprotingas palūkanas patvirtina, kad toks asmuo dėl susiklosčiusios finansinės padėties buvo priverstas skolintis už tokias nepritingai dideles palūkanas, kuo ieškovė ir pasinaudojo. Tokie ieškovės veiksmai gali būti įvardijami lupikavimu, kas, nors ir nėra uždrausta įstatymu, tačiau nesuderinama su geros moralės principais (CK 1. 137 str. 1 d., 2 d.). Tai, kad jis sumokėjo 4000 Lt palūkanų, įrodo jį esant sąžiningą ir vykdžiusį neprotingai didelę prievolę iki objektyviai finansiškai pajėgė tai atlikti. Tuo tarpu ieškovė, pasinaudojusi jo sunkia materialine padėtimi ir supratusi, jog gali gauti antrą kartą tiek, kiek yra paskolinusi, neatsižvelgė į jo prašymą sumažinti nesąžiningas palūkanas iki įstatymo numatytų.
Atsiliepimas
Ieškovė V. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 130-132) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-10-15 sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad paties apelianto pozicija nėra vienareikšmiška: atsakovas iš vienos pusės pripažįsta turintis pareigą mokėti palūkanas, tačiau mano, kad priteisto palūkanos yra pernelyg didelės, iš kitos pusės – apskritai neigia palūkanų mokėjimo pareigą, iš dalies ginčydamas teismo sprendimą, nors anksčiau dalį jų buvo pripažinęs raštu. Nepagrįstas ir atmestinas yra apelianto reikalavimas naikinti teismo sprendimą dalyje dėl 1123,77 Lt palūkanų pagal 2004-04-17 paskolos sutartį priteisimo, atsakovui pripažinus šį ieškinio reikalavimą ir teismui pagrįstai šį ieškovės reikalavimą patenkinus. Atsakovas, manydamas, kad jo teisės buvo nepagrįstai pažeistos, o paskolos sutarties sąlygos (jos turinys) tikrosios atsakovo valios ar įstatymo nuostatų, turėjo galimybę ginčyti 2008-04-22 paskolos sutartį ar atskiras šios sutarties sąlygas, reikšti reikalavimus pakeisti sutartį, tačiau šia teise nepasinaudojo. Priešingai, teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino ir patvirtino, kad abu skolos raštelius surašė pats, savo iniciatyva ir niekieno neverčiamas. Tai, kad skundžiamu sprendimu priteistų nesumokėtų palūkanų suma yra didelė, nėra pakankamas pagrindas jas mažinti ar teismo sprendimą šioje dalyje naikinti, juolab, kas skola susidarė dėl to, kad atsakovas pažeidė pareigą laiku ir tinkamai vykdyti prisiimtus skolinius įsipareigojimus. Pažymi, jog aplinkybė dėl atsakovo sunkios materialinės padėties bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjama, atsakovas šiuo pagrindu 2008-04-22 paskolos sutarties neginčijo, jos keisti neprašė, todėl nėra teisinio pagrindo skundą grįsti šia aplinkybe. Iš kitos pusės, teisingas atsakovo argumentas, kas asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis bei įgyvendindami savo teises privalo gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, todėl pirmiausia ši nuostata turėtų būti taikoma pačiam atsakovui, nes būtent jo iniciatyva ir jo paties pasiūlytomis sąlygomis buvo sudarytos paskolos sutartys, kurias pats atsakovas ir pažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.), savo iniciatyva apeliacinis teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliaciniame skunde keliamas iš esmės vienintelis klausimas, jog bylą nagrinėjęs apylinkės teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pažeisdamas teisėtų lūkesčių ir protingumo principus, priteisė ieškovei neprotingo dydžio palūkanas, nepagrįstai apelianto prašymu atsisakęs jas sumažinti. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos sprendimo dalies pagrįstumas įvertintinas būtent šiais – palūkanų dydžio nustatymo ir apelianto pareigos apskritai jas ieškovei mokėti buvimo – aspektais.
Palūkanas pagal prievolę, jų nustatymo pagrindus, palūkanų dydžio nustatymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja CK 6.37 str. CK 6.872 str. yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas. Šios teisės normos suteikia teisę šalims pasirinkti palūkanų dydį, nustatyti sutartimi jų mokėjimo tvarką arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, tiek nesąžiningas kreditorius dėl įvairių priežasčių gali pasinaudoti savo pranašesne padėtimi (pvz. pasinaudoti situacija, kuomet skolininkui skubiai reikalinga pasiskolinti vienokią ar kitokią pinigų sumą dėl ekonominių sunkumų ir pan.) ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas, tiek ir neapdairus skolininkas pats gali neįvertinti savo finansinių galimybių ir įvairių rinkos veiksnių, įsipareigodamas mokėti pernelyg dideles, neprotingo dydžio palūkanas, aiškiai neatitinkančias rinkoje nustatytų palūkanų. Todėl kilus ginčui dėl palūkanų dydžio, teismas, vadovaudamasis CK 1.5 str. nuostatomis, turi įvertinti atitinkamas sutarties sąlygas ir spręsti, ar jos nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar sutartis arba jos atskira sąlyga nesuteikia vienai iš jos šalių perdėto pranašumo (CK 6.228 str.), ar atitinkama sąlyga neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.). Teismas spręsdamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardytus principus, individualizuoja konkretų prievolės santykį, atsižvelgia į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, taip pat prievolės sumos santykį su palūkanų dydžiu. Tai savo praktikoje yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. 2005-05-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-257/2005).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių pirmojo 2004-04-17 paskolos sandorio sudarymo atveju (b.l. 41) 4500 Lt paskola buvo suteikta iki 2004-05-10, nesudarius susitarimo dėl palūkanų mokėjimo ir jų dydžio. Antruoju atveju – 2008-04-22 (b.l.42) 20 000 Lt paskola apeliantui buvo suteikta iki 2008-05-22 dienos su 10 proc. (t.y. 2000 Lt) vieno mėnesio palūkanomis, kas reikštų net 120 proc. metines palūkanas. Šalių ginčo dėl to, kad būtent tokias palūkanas pasiūlė pats apeliantas, nėra, tačiau ši aplinkybė, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, teisinės reikšmės šio dvišalio atlygintinio sandorio sudarymo atveju neturi ir pati savaime neapsprendžia to, kad palūkanų dydis vėliau negali būti kvestionuojamas. Savo teisinius argumentus teisėjų kolegija jau išdėstė.
Taigi, nesusitarus dėl palūkanų už pirmąją paskolą, ieškovė skaičiavo jas pagal įstatymu nustatytą palūkanų normą - po 5 proc. metinių (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog palūkanos už naudojimąsi svetimais pinigais turi būti mokamos iki visiško paskolos grąžinimo, tokia teismo išvada visiškai atitinka tuo klausimu įtvirtintą teisinį reglamentavimą (CK 6.872 str. 2 d., 6.874 str. 1 d.). Kadangi apeliantas bylą nagrinėjant teisme neginčijo palūkanų paskaičiavimo už pirmą jam suteiktą paskolą, priešingai, ieškovės 1123,77 Lt palūkanų sumą pripažino pagrįsta (b.l. 108,112), šioje ieškovės reikalavimo dalyje teismas ginčą išsprendė teisingai, jas priteisdamas iš atsakovo (CPK 42 str. 1 d., 268 str. 5 d.). Todėl apeliaciniame skunde išreikštas visiškas apelianto nesutikimas su palūkanų mokėjimu (taip pat ir antruoju paskolos atveju, nors ir pagal šią sutartį palūkanų mokėjimo pareigos, kaip tokios, jis neginčijo), prašant teismo sprendimą panaikinti visų priteistų palūkanų dalyje, vertintinas kaip CPK 306 str. 2 d. nustatytų apribojimų apeliacinį skundą grįsti nenurodytomis pirmosios instancijos teismui aplinkybėmis pažeidimas bei naujų reikalavimų CPK 312 str. prasme iškėlimas, kas savaime suponuoja šios apeliacinio skundo prašymo netenkinimą.
Tačiau teisėjų kolegija iš dalies pagrįstu pripažįsta apelianto reikalavimus, susijusius su palūkanų už antrosios paskolos suteikimą dydžiu. Susitarimas mokėti palūkanas už paskolintus pinigus užtikrina palūkanų, kaip atlyginimo kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais, mokėjimą, tačiau dėl ieškovės reikalaujamos priteisti palūkanų normos dydžio (120 proc. per metus), dėl jų paskaičiuotos sumos už vienerius metus dydžio, viršijančio net pačią paskolos sumą, yra pagrindas daryti išvadą, kad šalių susitarimas dėl palūkanų šiuo konkrečiu atveju neatitinka sąžiningo susitarimo kriterijų. Ieškovė, reikalaudama priteisti tokią ženklią palūkanų sumą, įvardijo aplinkybes, susijusias su palūkanų, atliekančių tiek mokėjimo, tiek ir kompensacinę funkciją, vertinimu. Pasak ieškovės, apeliantui (skolininkui) praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, ji patiria nuostolius negautomis pajamomis, nes buvo paskolintas iš banko, nutraukus sutartį, susigrąžintas indėlis, pati ieškovė priversta dabar skolintis ir mokėti palūkanas. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes priėmė domėn ir palūkanų nemažino, atsižvelgdamas ir į ankstesnę tarp šalių nusistovėjusią bendradarbiavimo praktiką dėl didelių palūkanų.
Apeliantas, remdamasis kasacinio teismo praktika ir pateiktais į bylą duomenimis apie vidutinę palūkanų normą banko ir kitose kredito įstaigose (b.l. 68-69), skunde tvirtina, kad teismas privalėjo mažinti palūkanas pagal komercinių bankų vidutinę palūkanų normą paskoloms, suteiktoms iki vienerių metų. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose, susijusiose su pagal sutartis priteisiamų palūkanų dydžio nustatymu, taip pat į ieškovės reikalaujamą priteisti palūkanų sumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas prievolės šalių interesų pusiausvyrą, turėjo pagrindą ieškovei priteistinų palūkanų dydį peržiūrėti ex officio, ir juo labiau, esant tokiam apelianto (atsakovo) prašymui, kadangi susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu - nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarauja viešajai tvarkai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartį c.b. Nr. 3K-3-908/2001). Neprotingai didelės palūkanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją. Tokiu atveju palūkanos faktiškai tampa skolininko nubaudimo priemone. Be to, vadovaudamasis CK 1.5 str., teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas šalių palūkanas kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, tiek palūkanų kaip netesybų dydį. Ši teismo teisė susijusi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtinta teismo pareiga vykdyti teisingumą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-11 nutartis c.b.Nr. 3 K-3-258/2005; 2001-10-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-908/2001). Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad vien pagrindinės prievolės ir prašomų priteisti palūkanų dydžio santykis (reikalaujamų palūkanų sumai ženkliai viršijant paskolos dydį) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstamas pakankamu pagrindu teismui sumažinti priteistinų palūkanų sumą vadovaujantis CK 1.5 str. ir CK 6.37 str. 4 d.(pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-258/2005).
Siekiant individualizuoti šiuos konkrečius teisinius santykius, kartu įtakojančius ir teisingo, abiejų šalių interesų pusiausvyrą atitinkančio palūkanų dydžio nustatymą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes: paskolos sandorių sudarymu komerciškai buvo suinteresuotos abi ginčo šalys, t.y. viena jų (atsakovas) siekė patenkinti savo ekonominį interesą ir skubiai investuoti į verslą, kadangi negavo kredito banke (šalių paaiškinimai teismo posėdžiuose, b.l. 113-114), kita (ieškovė) siekė per trumpą laiką, vieną mėnesį, gauti ženklų atlygį už pasinaudojimą jos pinigais, kaip yra ne kartą atsitikę ankstesnių paskolų atvejais (šalių paaiškinimai, b.l. 113-114, liudytojos V. G. parodymai, b.l.114). Atsakovas sąžiningai, kol leido finansinės galimybės, siekė prievolę vykdyti ir du kartus sumokėjo po 2000 Lt palūkanų, tą taip pat abi šalys pripažįsta. Tačiau palūkanas nustatyti pagal vidutinę Lietuvos banko apskaičiuotą palūkanų normą, kuri šiuo atveju galėtų būti prilyginta vartojimo paskoloms suteikimo fiziniam asmeniui teisiniams santykiams (jiems paskolos sudarymo metu 2008 m. balandžio mėn. nustatyta vidutinė palūkanų norma buvo 10,73 proc., b.l. 69) nebūtų teisinga ir proporcinga. Viena vertus, ieškovės rizika, atsižvelgiant į paskolos be jokio užstato sumą, buvusi didesnė, nei banko, kuris tokio dydžio paskolą be įkeitimo ar hipotekos suteiktų tik esant labai stabilioms ir ženklioms pajamoms, arba nustatydamas aukštesnės palūkanas. Kaip minėta, apeliantas pats pripažįsta paskolos banke nė negavęs. Antra vertus, įvertintinas ir paskolos suteikimo skubumas bei toks apelianto poreikis. Greitųjų kreditų suteikimo atveju, kaip matyti iš viešai prieinamų internete duomenų analizės, palūkanos, pažymėtina, nedidelėms skolinamoms sumoms, taip pat dažnai būna ženkliai aukštesnės, nei nustatytos kredito įstaigose. Trečia, ieškovei, kaip matyti iš bylos, pačiai yra būtinos paskolintos lėšos, kadangi ji jokio turto, išskyrus įgytą už skolintas lėšas gyvenamąjį būstą, neturi, esama duomenų apie jos laikiną nedarbingumą (įregistravimą Darbo biržoje), socialinės pašalpos tam tikru laikotarpiu gavima, skolas (b.l. 22-24, 32-33, 104-106).
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad 15 proc. metinės palūkanos pakankamai užtikrintų ieškovės ekonominį interesą, kartu nepažeistų apelianto teisių bei iš dalies skatintų jį kuo greičiau ieškoti galimybių atsiskaityti su ieškove. Teismo sprendimas priteistų palūkanų dalyje pakeistinas (CPK 330 str.), jų sumą pirmosios paskolos atveju sumažinant iki 1123,77 Lt sumos, dėl kurios nebuvo kilęs ginčas pirmosios instancijos teisme, bei iki 2500 Lt už 10 mėnesių naudojimosi 20 000 Lt paskola ( 20 000 Lt x 15 proc.= 3000 Lt; 3000 Lt : 12 mėn. x 10 mėn. = 2500 Lt), t.y. už laikotarpį nuo 2008-06-22 iki ieškinio pareiškimo už 2009 m. balandžio mėnesį imtinai, kadangi apeliantas, pripažindamas pareigą mokėti 10 proc. dydžio palūkanas, už du mėnesius jas yra sumokėjęs ieškovei. Iš viso palūkanų dalyje priteistina ieškovei suma sumažintina iki 3623,77 Lt.
Apeliacinės instancijos teisme pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas šiuo sprendimu nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.), atsižvelgiant į teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį. Pakeitus iš atsakovo priteistinų palūkanų dydį, teismo sprendimu tenkinami ieškovės reikalavimai (skola ir palūkanos, iš viso 28 123,77 Lt), sudaro 56,83 proc. pareikštų ieškinio reikalavimų sumos (56,83 proc. nuo pradinės 49 489,77 Lt reikalavimo sumos). Mokėtinas už pareikštus reikalavimus žyminis mokestis byloje – 1484,69 Lt (49 489,77 x 3 proc.). Ieškovė sumokėjo 200 Lt, šio mokesčio, likusios dalies sumokėjimas pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo atidėtas iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. Ieškovės patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų santykis sudaro prielaidas visiškai kompensuoti jai žyminio mokesčio išlaidas (b.l. 1), taip pat priteisti iš atsakovo visą 316 Lt sumą, sumokėtą už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimą vykdyti antstoliui (b.l. 81-82), kadangi šios sumos sumokėjimas nuo turto arešto masto nepriklauso, o atstovavimo pirmosios instancijos teisme patirtas 1360 Lt išlaidas (b.l. 2) kompensuoti tik iš dalies, priteisiant 773 Lt už advokato pagalbą (1360 Lt x 56,83 proc.) (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Iš viso iš atsakovo V. L. ieškovės V. Z. naudai priteista 1876 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų suma sumažintina iki 1289 Lt.
Žyminio mokesčio nuo patenkintų reikalavimų dalies, atėmus ieškovei priteistiną 200 Lt sumą, valstybei naudai priteistina iš apelianto, iš viso 643,71 Lt žyminio mokesčio ( [28 123,77 Lt x 3 proc.] – 200 Lt). Iš apelianto priteistinos ir pašto pirmosios instancijos teisme 21,15 Lt išlaidos. Ieškovės pagrindinis reikalavimas buvo visiškai patenkintas, taip pat iš esmės pagrįstu pripažintas ir išvestinis reikalavimas - palūkanų priteisimas, nepaisant ginčo dėl jų dydžio.
Ieškovė dėl nutartyje jau aptartų motyvų, susijusių su jos turtine padėtimi, nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies, kurios mokėjimas jai buvo atidėtas teismo nutartimi (b.l. 48), bei apskaičiuotos proporcingai atmestų jos reikalavimų dydžiui, t.y. nuo 640,98 Lt sumokėjimo (1484,69 Lt – 200 Lt - 643,71 Lt) atleistina (CPK 83 str. 3 d.).
Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, pripažįstant pagrįstais 82,74 proc. jo turtinių reikalavimų, apskaičiuotų nuo apeliacinės instancijos teisme ginčijamos sumos (3623,77 Lt x 100 proc. : 20 989,77 Lt.), bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme tarp šalių paskirstytinos tokiu būdu: ieškovei iš atsakovo priteistina proporcingai atmestų reikalavimų daliai 215,75 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (1250 Lt x 17,26 proc.) (CPK 93 str. 2 d., 98 str.), atsakovui iš ieškovės priteistina 521 Lt (b.l. 123) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų (629,70 Lt x 82,74 proc.) (CPK 93 str. 3 d.).
Esant tokiam apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatui bei vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. nuostatoms, procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) 8,40 Lt išlaidos (b.l.135) valstybės naudai priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. L. 24 500 Lt skolos, 3623,77 Lt palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 28 123,77 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2009-05-06 dienos iki sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo V. Z. naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. L. 1289 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. Z. naudai.
Priteisti iš atsakovo V. L. 21,15 Lt pašto išlaidų ir 643,71 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.
Ieškovę V. Z. nuo 640,98 Lt valstybei mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo atleisti.“
Priteisti iš ieškovės V. Z. 521 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovo V. L. naudai.
Priteisti iš ieškovės V. Z. 8,40 pašto išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo V. L. 215,75 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovės V. Z. naudai