Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. J. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir jam paskirta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. birželio 9 d., pabaiga – 2027 m. birželio 9 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. J. skundas atmetamas.

6. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakcija, tačiau lygtinį paleidimą reglamentuojančios nuostatos iš esmės nepasikeitė. Pagrindai, kuriems egzistuojant asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, įtvirtinti 82 straipsnyje, kas iš esmės atitinka BVK 157 straipsnio nuostatas. Komisijos nutarimas buvo priimtas galiojant senajai BVK redakcijai, todėl vadovaujamasi įstatymo nuostatomis, galiojusiomis Komisijos nutarimo priėmimo metu. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo argumentais, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis T. J. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, priešingai negu tai nurodoma apelianto skunde. Apygardos teismas, daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo.

8. Byloje nustatyta, kad T. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, t. y. vadovaujantis BVK 157 straipsnio 4 dalimi (redakcija galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio kodekso 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2017 m. dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu nedirba, 2017 m. baigė 12 klasių, o 2021 m. įgijo plytelių klojėjo padėjėjo specialybę. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, 4 kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis dalyvavo užimtumo programose, nuo 2022 m. lapkričio 9 d. lanko „Kompiuterinio mokymo pradmenys“ programą, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, jog tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybes, tačiau visa nuteistąjį kaip asmenybę charakterizuojanti duomenų visuma. Susipažinus su skundžiama nutartimi, nėra pagrindo teigti, jog apylinkės teismas nepateikė jokių argumentų ar duomenis analizavo neišsamiai, ar tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo resocializacijos pastangas.

9. Sutiktina su skunde nurodytu teiginiu, jog nuteistajam T. J. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kas patvirtinta 2022 m. gruodžio 7 d. Socialinio tyrimo išvadoje. Nustatyta, kad nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti per bausmės atlikimo laikotarpį vertinta 3 kartus: 2016 m. gegužės 18 d., 2022 m. balandžio 4 d. ir 2022 m. gruodžio 6 d. Pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vėliau buvo stebima rizikos mažėjimo dinamika. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Nors skunde teigiama, jog apylinkės teismas klaidingai vertino jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, kadangi jau jie buvo įvertinti nustatant jam žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tokie nuteistojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog bet kokia vis dar galima nuteistojo elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pagal „OASys“ metodiką nustatytą nuteistojo žemą pakartotinio nusikalstamumo riziką, įvertino ir išlikusius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančius kriminogeninius veiksnius. Vertinamu atveju socialinio tyrimo išvadoje yra išskirti trys kriminogeniniai veiksniai: alkoholio vartojimas; ieškiniai; gyvenimo stilius ir draugai. Nuteistasis skunde nesutinka su jam nustatytu kriminogeniniu veiksniu – alkoholio vartojimu, teigdamas, jog alkoholio nevartojo nuo pat 2014 metų, o pataisos įstaigoje lanko užsiėmimus sprendžiant alkoholio vartojimo problemas. Visgi, nagrinėjamu atveju, svarbu atkreipti dėmesį, jog nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, o ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis pripažino, jog laisvėje leisdamas laiką su kompanija vartodavo alkoholinius gėrimus, o nusikaltimo aplinkybių, teigia net neprisimenantis. Ir visgi, nors nuteistasis teigia, neturintis problemų su alkoholio vartojimu, lanko užsiėmimus, tačiau pastebėtina, jog aktyvesnis resocializacijos procesas dėl priklausomybės ligų, pastebėtas tik nuo 2022 m., lankant programas: „KITOKS“, „Aplankyk kalinį“, „Elgesys-Pokalbis-pasikeitimas“, „Anoniminiai alkoholikai“, t. y. tuomet kai jau artėjo atliktos bausmės dalis, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Kriminogeninių veiksnių, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu egzistavimas ir su tuo susijusiu nusikalstamu elgesiu, rodo, kad dalyvavimas tikslinėse programos reikšmingos įtakos pozityviems pokyčiams pakartotinį nusikalstamą elgesį sąlygojančiose srityse, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, dar neturėjo, su šiomis sritimis susiję kriminogeniniai veiksniai šiuo metu dar nėra efektyviai valdomi. Pažymėtina, kad socialinės reabilitacijos tikslas, be kita ko, yra mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką. Siekiant socialinės reabilitacijos tikslų, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą, sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas. Atsižvelgiant į tai, kad akivaizdi pažanga nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo procese bei kriminogeninių veiksnių valdyme dar nėra pasiekta, nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje siekiant įtvirtinti nuteistojo gebėjimus efektyviai valdyti jam nustatytas problemines sritis, galinčias lemti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį.

10. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia manyti, jog resocializacijos tikslai vis dar nėra pasiekti, kadangi nuo aktyvesnio įsitraukimo į šį procesą praėjo dar nepakankamai laiko, jog būtų galima spręsti, jog nuteistasis būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių. Juolab, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuo nuteistojo gebėjimo spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą laisvėje, galimai priklausys ir jo nusikalstamo elgesio pasireiškimas ateityje. Taigi, pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių vertinimas.

11. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sprendžiant lygtinio paleidimo taikymą ar netaikymą, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą. Visgi, tai neturi būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, ką nurodo ir pats nuteistasis. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, jog padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis buvo įvertintas nuosprendį priėmusio teismo, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kaip tai nurodo nuteistasis savo skunde. Nagrinėjamu atveju, nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės. Be to, teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas. Nagrinėjamu atveju yra itin svarbu įvertinti tai, kad T. J. bausmę atlieka už labai sunkų nusikalimą žmogaus gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nužudymą. Nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo impulsyviam ir neapgalvotam elgesiui. Taigi, tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, dėl ko sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė laikytina kaip itin svarbia, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo.

12. Sutiktina su nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog T. J. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, t. y. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kuomet su nuteistojo sutikimu gali būti taikomas lygtinis paleidimas taikant intensyvią priežiūrą. Visgi, nesutiktina su skunde nurodytu motyvu, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas vertindamas neatliktos bausmės dalį, netinkamai aiškino lygtinio paleidimo nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad neatliktos bausmės dalis, kas šiuo atveju Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo 4 metai 5 mėnesiai 25 dienos, taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Vienas iš bausmės tikslų yra ir kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą. Teismo vertinimu, per trumpas bausmės atlikimas gali T. J. ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už labai sunkų nusikaltimą ir tai viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog vertinant nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, manytina, jog atlikta bausmės dalis vis dar nėra pakankama, jog nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis per bausmės laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas 8 kartus, o 7 kartus už režimo reikalavimų pažeidimą pravesti auklėjamojo pobūdžio pokalbiai. Nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, yra 4 kartus skatintas, tačiau dar 2022 m. fiksuoti du režimo reikalavimų pažeidimai, dėl jo T. J. buvo pravesti pokalbiai. Aptarti duomenys leidžia manyti, jog nuteistasis vis dar nėra padaręs tinkamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio, negeba ilgesnį laiką laikytis net pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesys yra nenuoseklus ir vis dar nepakankamai disciplinuotas. Todėl nuteistasis vis dar privalo savo elgesį koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

13. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo motyvais, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgiama į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Sutiktina su nuteistojo skunde aptartomis jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, t. y., jog įžvelgiamas nuteistojo teigiamas požiūris į darbą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir kuomet dirbdavo, gaudavo atlyginimą, iš kurio būdavo dengiami įsiskolinimai. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tačiau vertinant jas kaip pakankamas lygtinio paleidimo taikymui vis tik nėra pagrindo, šių aplinkybių kontekste naikinti skundžiamą nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nėra pagrindo. Nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, dalyvavimas elgesio pataisos programose, tamprūs ryšiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos ar darbo turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Kaip jau minėta, negali būti sumenkinami duomenys ir tai, jog nuteistasis vis dar negeba ilgesnį laiką laikytis nustatytų reikalavimų, o tai yra itin svarbu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi lygtinis paleidimas neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų laikymusi.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad nuteistajam T. J. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, tačiau su tuo susijusioms aplinkybėms išskirtinės reikšmės nesuteikė ir jas vertino kitų, su nuteistojo pataisos procesu, jo socialine reabilitacija susijusių duomenų kontekste, todėl naikinti šią nutartį nėra pagrindo. Nuteistojo skundas atmetamas, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartį paliekant galioti nepakeistą.

15. Nuteistasis kartu su skundu pateikė prašymą netaikyti žyminio mokesčio, o teismui nusprendus, jog toks mokestis visgi reikalingas, prašo atidėti mokėjimą ir atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nustatyti realią mokėtina sumą. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, jog baudžiamajame procese žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą, kuriuo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, nenustatytas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 12 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.