Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1247-317/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-13
Bylos Nr.
1S-1247-317/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Rimas Švirinas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
B. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1247-317/2016Teisminio proceso Nr. nesuteiktas;Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,

ne teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo B. R. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo B. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 81/04-770 netaikyti nuteistajam B. R. lygtinio paleidimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2004 m. kovo 18 d. nuosprendžiu 15 metų laisvės atėmimo bausme už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymą. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Zarasų rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, nustatyta galutinė 15 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Apeliacinio teismo 2004 m. rugpjūčio 26 d. ir 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2004 m. kovo 18 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria B. R. pripažintas pavojingu recidyvistu. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2003 m. kovo 10 d., pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 10 d.Komisijos 2016 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 81/04-770 priimtas sprendimas nuteistajam B. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atmetė nuteistojo B. R. skundą dėl Komisijos 2016 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 81/04-770 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam B. R..Nuteistasis B. R. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nuteistasis nurodo, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lankė socialinės reabilitacijos programas bei bausmės atlikimo metu buvo aktyvus pataisos proceso dalyvis. Jis nuo pat bausmės atlikimo pradžios dirba, iš gaunamo atlyginimo padengė antstolių reikalavimus, per visą pataisos namuose išbūtą laikotarpį buvo skatintas 18 kartų, o baustas tik šešis kartus ir šios nuobaudos už gerą elgesį jam buvo panaikintos, šiuo metu nebegaliojančios. B. R. nurodo palaikantis socialinius ryšius su artimaisiais, o paleistas iš pataisos įstaigos gyventų jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini).Skundžiamoje nutartyje, pasak nuteistojo, teismas nenurodė motyvų, dėl ko jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas, be to, rėmėsi duomenimis apie ankstesnius teistumus, neatsižvelgdamas ir neįvertindamas esamo pataisos proceso, B. R. darbinės patirties bausmės atlikimo metu, sudarančios galimybę jam įsidarbinti ir laisvėje, bei senyvo amžiaus. Nurodo, kad bausmės paskyrimas ir pakankamai ilgas realaus jos atlikimo laikotarpis leidžia daryti išvadą, kad jis ateityje nenusikals, o savo ir šeimos tikslus įgyvendins teisėtais būdais ir priemonėmis.Nuteistojo B. R. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis B. R. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (61 balas pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.B. R. teistas 7 kartus, paskutinė jo padaryta veika priskiriama labai sunkiems nusikaltimams bei sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Šią nusikalstamą veiką jis padarė lygtinio paleidimo metu, neįvertindamas teismo parodyto pasitikėjimo juo. Nors sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, taip pat ankstesniais teistumais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju B. R. paskutiniojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistajam taikomos socialinės reabilitacijos priemonės daro teigiamą įtaką – nuteistasis pataisos namuose dirba, dalyvauja elgesio pataisos programose, yra 18 kartų skatintas. Tačiau po 2014 m. lapkričio 28 d. Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo nustačius 6 mėnesių pakartotinio kreipimosi terminą, rekomendavus nuteistajam gerai elgtis, nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, stropiai ir sąžiningai dirbti bei lankyti elgesio pataisos programas, be kita ko ir anoniminių alkoholikų programą, jis 2015 m. sausio 20 d. ir 2015 m. balandžio 20 d. buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje, tokiu būdu nesilaikė rekomendacijos nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Pataisos įstaigoje buvo užfiksuoti iš viso trys jo alkoholio vartojimo atvejai. Pažymėtina, kad BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą veiką ir kelias ankstesnes nusikalstamas veikas nuteistasis taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistojo asmens byloje yra duomenų apie smurtinį jo elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu, su tuo sutinka ir pats nuteistasis, ir nors nuobaudos nuteistajam nebegalioja, tačiau, be kita ko ir atsižvelgiant į alkoholio vartojimo reikšmę jo nusikalstamumui, neigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei sudaro prielaidas abejoti nuteistojo teiginiais, jog išėjęs iš pataisos įstaigos jis alkoholio nebevartos.Vertinant visumą B. R. asmenybę apibūdinančių duomenų, dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (61 balas pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. B. R. neigia savo kaltę dėl paskutinės nusikalstamos veikos padarymo, jo nuostatos iš dalies palaiko kriminalinį elgesį, nuteistasis yra linkęs pateisinti kai kuriuos savo nusikaltimus. Socialinio tyrimo išvados dienai B. R. negeba atpažinti visų nusikalstamam elgesiui įtakos turėjusių veiksnių, jo problemų sprendimo įgūdžiai vertinami kaip ganėtinai silpni, išskiriamas kriminogeninis veiksnys – netinkamas elgesio modelio pasirinkimas. Paties nuteistojo teigimu, jo nusikalstamumą iššaukdavo žodiniai konfliktai. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, tačiau anksčiau ši aplinkybė nesustabdė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad socialiniai ryšiai su artimais giminaičiais nuteistojo elgesį paveiks tiek teigiamai, kad jis, išėjęs į laisvę, be kita ko galimai gyvendamas savo namuose, esančiuose toje pačioje vietovėje, kur jis, veikdamas bendrininkų grupe padarė labai sunkų nusikaltimą, laikysis įstatymų ir nebenusikals.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais, pasirenkant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, sprendimo būdus, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl B. R. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo B. R. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasViktoras PreikšasRimas Švirinas