Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos nemokumo administratorės (duomenys neskelbtini) atstovo J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. Ž. dėl sutartinės baudos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

20. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą (duomenys neskelbtini), nemokumo administratore paskyrė (duomenys neskelbtini) bei nustatė juridinio asmens valdymo organams terminą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

21. 2018-08-31 ieškovė ir atsakovė sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. 5, kuria šalys įsipareigojo bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu sudarinėti su klientais paslaugų sutartis, o bendrovė įsipareigojo sumokėti partneriui (atsakovei) komisinius už įvykdytas paslaugų sutartis. Partneris (atsakovė) įsipareigojo mokėti abonentinį mokestį bei nuomos mokestį už kitas paslaugas pagal pridedamą sutarties priedą Nr. 1 (Sutarties 3.1 punktas). Iš sutarties matyti, kad bendrovėje buvo įdiegta programinė sistema (verslo valdymo sistema, VVS), skirta automatiniu būdu fiksuoti kliento duomenis, sudaryti paslaugų sutartis, įvertinti partnerio veiklos rezultatus, pateikti informaciją bei vykdyti išvardytų bei kitų procesų kontrolę (Sutarties 1.7 punktas).Sutarties 6.1 punkte partneris įsipareigojo, siekiant skaidriai vykdyti paslaugų sutartis, vengiant klientų pretenzijų bei teisių pažeidimo, užtikrinti esminių dokumentų pildymą, pasirašymą bei perdavimą bendrovei, bei jų įkėlimą į verslo valdymo sistemą VVS, be kitų dokumentų ir finansinės apskaitos dokumentus. Sutarties 6.9 punkte numatyta, kad sutikimo ir sudarytos paslaugų sutarties originalus partneris privalo pateikti bendrovei per 3 darbo dienas nuo jos pasirašymo. Dokumentai bendrovei galėjo būti teikiami pristatant juos į buveinę ar klientų aptarnavimo vietas, atsiųsti elektroniniu paštu, pristatyti į atskiru šalių susitarimu nustatytus pašto skyrius (Sutarties 6.10 punktas).Sutartimi šalys taip pat susitarė, kad bendrovės vardu prieš klientus veikia ir ją atstovauja partneris (Sutarties 8.2 punktas), kuris turi pareigą pateikti klientui bendrovės išrašytą finansinės apskaitos dokumentą bei reikalauti jį apmokėti. Partneris įsipareigojo įteikti klientui bendrovės PVM sąskaitą faktūrą rezervacinės sutarties (avansinės sutarties) ar pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną(Sutarties 8.4 punktas).Sutarties 11.2 punkte šalys numatė, kad partneris privalo bendrovei sumokėti 20 000 Eur dydžio baudą ir atlyginti visus turėtus nuostolius, jeigu nuslėpė faktą apie jam asmeniškai kliento sumokėtą komisinį mokestį arba jeigu jis priėmė iš kliento bet kokio dydžio sumas be įmonės apskaitos dokumentų. Sutarties priedo Nr. 1 3 punkte numatyta, kad komisinį atlyginimą sudaro gautas bendras veiklos rezultatas (kliento mokėjimas už paslaugas), atskaičius taikytiną PVM, skirstomas po 50 procentų partneriui ir bendrovei. Byloje nebuvo nustatyta, kad egzistavo kokie nors kiti apmokėjimo pagal minėtą sutartį rašytiniai susitarimai, kaip sutarties priedai, nė viena iš šalių tokių dokumentų nepateikė, todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė galimai nepateikė visos jungtinės veiklos sutarties priedų, atmestini kaip neįrodyti.

22. Atsakovė pateikė prašymą nutraukti Jungtinės veiklos sutartį nuo 2019-10-11, kuriame nurodė, kad grąžina turimas sutartis, biuro raktus ir telefono kortelę bei nurodė, kad atsiskaitė už visus buvusius sandorius. 2019-10-11 ieškovė pranešė atsakovei, kad 2018-08-31 Jungtinės veiklos sutartis Nr. 5 nutraukiama nuo 2019-10-11.

Dėl 615 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo

23. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-09-06buvo sudaryta trišalė sutartis dėl nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios šalys buvo (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus D. M., partnerė R. Ž. ir klientas R. J. bei kuria susitarta dėl buto, sodo pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo už 55 000 Eur. Sutartis sudaryta trijų mėnesių laikotarpiui. Nepardavus objekto sutartyje numatytu terminu, 2018-12-06 buvo sudaryta nauja sutartis nuo pačiu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to paties nekilnojamojo turto pardavimo už 45 000 Eur. Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad sutarties kaina yra lygi 3 proc.+ PVM nuo faktinės parduodamo turto kainos, bet ne mažiau kaip 1350+PVM, kuris turi būti sumokėtas per tris darbo dienas, po to, kai bendrovė ir/ar partneris suranda turto pirkėją, kuris pasirašo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartis sudaryta 6 mėnesių terminui (2.4 punktas).

24. Iš VĮ „Registrų centras“ NTRDB išrašo duomenų nustatyta, kad 2019-05-16 buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu nuosavybės teisė į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise perėjo D. I., įrašas viešame registre galioja nuo 2019-05-20. Taigi, vėliausiai iki 2019-05-21 R. J. turėjo atsiskaityti pagal sutartį – sumokėti ieškovei ir atsakovei priklausantį komisinį mokestį.

25. Iš ieškovės pateikto nekilnojamojo turto objektų sąrašo pateikto lentelės forma duomenų ir pagal ieškovės atstovo paaiškinimus - išspausdinto iš bendrovės spausdintuvo bei 2019-09-26 elektroninio laiško, siųsto ieškovės darbuotojos I. V. į ieškovės naudojamą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovės realizuoti objektai 2019 m. buvo: 2019-05-16 „(duomenys neskelbtini) 44 000“ ir 2019-08-29 – „(duomenys neskelbtini), butas 42 000“. Vadovaujantis lentelėje nurodyta sandorio kaina ir jungtinės veiklos sutarties priedo Nr. 1 sąlyga dėl komisinio atlyginimo apskaičiavimo būdo, atskaičius taikytiną PVM, mokėtina suma turėjo būti 1320 Eur, t.y. po 660 Eur ieškovei ir atsakovei.

26. Iš ieškovės VVS pateiktos kliento D. I. kortelės duomenų matyti, kad duomenys apie kliento sudarytas sutartis neįvesti, tačiau registruotas susitikimas su klientu 2019-03-14 17.30 val. ir 2019-03-14 17.45 val. registruota preliminari sutartis dėl objekto (duomenys neskelbtini); sistemoje registruoti skambučiai laikotarpiu nuo 2019-03-04 iki 2019-05-30. Duomenys iš VVS apie klientą R. J., kurio vardu ir turėjo būti registruojami sutarties vykdymo įvykiai, pateikti nebuvo.

27. 2019-06-05 atsakovė parengė ieškovei sąskaitą faktūrą Nr. 00002 dėl 50 proc. dydžio -615 Eur komisinio mokesčio išmokėjimo už konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas pagal tarpininkavimo sutartį su klientu R. J.. Pilna paslaugos kaina – 1230 Eur. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei sąskaita buvo pateikta ir apskaityta ieškovės buhalterinėje apskaitoje. Ieškovė neigė gavusi iš atsakovės sąskaitą, atsakovė teigė, kad sąskaitą paliko administratorei ant stalo tuo metu, kai jos biure nebuvo. Vadovaujantis Jungtinės veiklos sutarties 6.10 punktu, atsakovė turėjo teisę pateikti sąskaitą faktūrą ieškovei pristatydama ją į buveinę. Tačiau atsakovei neužtikrinus sąskaitos faktūros įteikimo ieškovės atsakingam asmeniui pasirašytinai ir ieškovei neįtraukus atsakovės išrašytos sąskaitos į apskaitą, atsakovės teiginys, kad ji pateikė apmokėjimui sąskaitą faktūrą Nr. 00002, atmestinas kaip neįrodytas.

28. Atsakovė paaiškino, kad ji atvyko į ieškovės biurą 2019 m. birželio 3-4d., tikslaus laiko nepamena, ir biure buvęs D. M. padavė jai 615 Eur, o ji po to išrašė ieškovei minėtą sąskaitą faktūrą. Tačiau liudytojas D. M. parodė, kad jis pinigų iš V. J., nei iš R. J. negavo ir jų neperdavė atsakovei, o laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2019-06-09 buvo išvykęs iš Lietuvos. Liudytojo parodymus patvirtina ieškovės pateikti liudytojo D. M. Revolut banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad 2019-06-04 D. M. atsiskaitė Švedijos kronomis, 2019-06-05 išgrynino iš kortelės pinigines lėšas Norvegijos kronomis, 2019-06-07 atsiskaitė Norvegijos kronomis, Revolut atsiskaitymo vietovės internetiniai duomenys, 2019-06-06 liudytojo įkelta fotografija Instagram tinkle (2022-05-17 Nr. DOK-65768). Apklaustas liudytoju V. J. parodė, kad apie rastą tėvo turto pirkėją pranešė atsakovė, su direktoriumi D. M. sudarant pirkimo–pardavimo sandorį nebendravo, kiek pamena, atsiskaitė po sandorio iš turto pardavimo metu gautų lėšų, sumokėjo grynais pinigais, vėliau teigė, kad tiksliai nepamena atsiskaitymo būdo ir laiko. Liudytojas parodė, kad su D. M. bendravo po sandorio sudarymo ir klausė ar gali mokėti paslaugos mokestį grynais pinigais be PVM sąskaitos, taigi ir be PVM mokesčio, ir D. M. sutiko, pinigus padavė D. M. susitikęs mieste, kada tiksliai - neprisiminė, kaip buvo atsiskaityta su brokere, nežinojo. Tačiau po minėto liudytojo apklausos ieškovė pateikė kliento R. J. 2019-06-04 mokėjimo nurodymą Nr. 64 atsakovei R. Ž., kuris patvirtina, kad R. J. pervedė atsakovei 1230 Eur. Minėtas įrodymas paneigia atsakovės paaiškinimus apie jos gautą 615 Eur grynais pinigais komisinį mokestį iš ieškovės direktoriaus D. M. bei liudytojo V. J. parodymus, kad jis atsiskaitė pagal tėvo sudarytą sutartį su ieškove sumokėdamas grynus pinigus ieškovės direktoriui, tačiau patvirtina liudytojo parodymus, kad su ieškovės direktoriumi D. M. buvo susitarta dėl nuolaidos sutartimi nustatyto komisinio mokesčio dydžiui, kuris atitinka atsakovės išrašytoje 2019-06-05 sąskaitoje faktūroje Nr. 00002 nurodytos sumos – 1230 Eur – dydį. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu sumažino reikalavimą iki pusės faktiškai sumokėtos sumos dydžio, kas taip pat patvirtina, kad ieškovė pripažįsta, jog tokio susitarimo pagrindu sumokėtas mažesnis, nei numatytas sutartyje, komisinis mokestis nepažeidžia ieškovės teisių.

29. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė (atstovės paaiškinimai) pripažino gavusi pinigines lėšas iš R. J. tik po to, kai ieškovė pateikė tai patvirtinantį rašytinį dokumentą. Iš atsakovės pateiktos banko sąskaitos išrašo duomenų matyti, kad gavusi pinigines lėšas iš R. J., atsakovė 2019-06-05 nuėmė grynus pinigus 650 Eur. Nors vėliau atsakovės atstovė teigė, kad minėti pinigai buvo nuimti ir perduoti ieškovės direktoriui, tokios atsakovės nurodytos aplinkybės bylos įrodymai nepatvirtina. D. M. neigė gavęs iš atsakovės pinigines lėšas, be to, nustatyta, kad pinigų nuėmimo iš sąskaitos laiku bei sąskaitos faktūros išrašymo laiku ieškovės direktoriaus nebuvo Lietuvoje, todėl ir pinigų perdavimas įvykti objektyviai negalėjo ir neįvyko.

30. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė gavo pagal įvykdytą 2018-12-06 nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį komisinį atlyginimą iš kliento, nepranešė apie sutarties įvykdymą ieškovei Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka, neužtikrino, kad būtų parengta PVM sąskaita-faktūra ir įteikta ieškovės klientui (Jungtinės veiklos sutarties 8.4 punktas), priėmė iš kliento komisinį atlyginimą be apskaitos dokumentų, tokiais veiksmais sukėlė ieškovei nuostolius, kurių dydis – negauta ½ dalis kliento sumokėto komisinio mokesčio. Vadovaujantis išdėstytu, ieškinio reikalavimas dėl 615 Eur komisinio mokesčio priteisimo ieškovei tenkintinas.

Dėl sutartinės baudos priteisimo

31. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 20 000 Eur sutartinę baudą už nuslėptą faktą apie kliento asmeniškai sumokėtą komisinį mokestį, priimtą iš kliento be apskaitos dokumentų. Atsakovė prašo taikyti pareikštam reikalavimui ieškinio senatį. Ieškovė nurodo, kad apie nuslėptą sandorį sužinojo tik 2021 m. gegužės mėn., todėl ieškinio senaties termino nepraleido.

32. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK1.124 straipsnis). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).CK127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-06 nutartis Nr. e3K-3-142-916/2020).

33. Nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė ieškovės nemokumo administratorė, kuri prašo priteisti administruojamai (duomenys neskelbtini) netesybas, išreikštas baudos forma už nuslėptą faktą apie kliento asmeniškai sumokėtą komisinį mokestį, priimtą iš kliento be apskaitos dokumentų. Tokio pobūdžio bauda, kaip netesybų forma, yra konkreti, vienkartinio pobūdžio suma, mokama prievolės pažeidimo atveju. Baudos taikymas yra susijęs su tuo, kad kita šalis konkrečiu vienkartiniu veiksmu ar veiksmais atliko sutartį pažeidžiantį veiksmą. Sutartyje nustatytos baudos tikslas yra siekis užkirsti kelią jungtinės veiklos dalyviui nuslėpti nuo kito dalyvio pajamas. Iš sutarties formuluotės matyti, kad gautų pajamų nuslėpimu sukelti nuostoliai atlyginami atskirai, bauda numatyta kaip sankcija už įvykdytą neteisėtą veiksmą.

34. Reikalavimas pareikštas dėl sutartinių netesybų baudos forma priteisimo, todėl tokiam reikalavimui, nepriklausomai nuo fakto, kad reikalavimą reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, nei Civilinis kodeksas, nei LR juridinių asmenų nemokumo įstatymas nenumato išimčių ir yra taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės (2016-11-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-485-421/2016). Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios ir pabaigos momento, termino atnaujinimo teismas atsižvelgia į sekančias bylos aplinkybes.

35. Kaip nurodyta, bankroto byla ieškovei iškelta 2020-10-19, nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2020-10-28, todėl teismo nustatytas nutartimi 10 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą, juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, suėjo 2020-11-10. Ieškovė nesirėmė aplinkybe, kad nemokumo admnistratorei nebuvo perduoti duomenys, turtas, įskaitant ieškovės naudotą VVS (ar jos išrašus), kurioje buvo registruota atsakovės sudaryta sutartis su klientu R. J. ir duomenys apie preliminarios sutarties sudarymą, pakankami patikrinti sandorių būseną ir apsispręsti dėl ieškinio pateikimo teismui dėl sutartinės atsakomybės taikymo. Ieškinys teisme dėl sutartinės baudos priteisimo pareikštas 2021-10-18.

36. Be to, nustatyta, kad 2018-12-06 sutartis dėl nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos (duomenys neskelbtini) buvo trišalė, sudaryta trimis egzemplioriais, po vieną kiekvienai iš šalių (2.8 punktas). Sutartis pasirašyta ieškovės direktoriaus, todėl ieškovė turėjo savo sutarties egzempliorių. Teigti kitaip nėra pagrindo. Iš ieškovės pateiktos VVS kliento D. I. kortelės duomenų nustatyta, kad 2019-03-14 17.45 val. registruota preliminari sutartis dėl objekto (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimais, liudytojų D. M., I. V., A. M. parodymais, rašytine jungtinės veiklos sutartimi nustatyta, kad ieškovės veikla buvo apskaitoma per įdiegtą verslo valdymo sistemą (VVS), kurioje fiksuojami visi nekilnojamojo turto brokerių atliekami veiksmai, sudarytos sutartys, susitikimai su klientais ir skambučiai. Atsakovės, liudytojų I. V., A. M. parodymais nustatyta, kad minėtą sistemą bendrovėje įdiegė ir ją valdė bei kontroliavo bendrovės akcininkas ir direktorius D. M., kuris turėjo pilną prieigą prie sistemos, o atskiri darbuotojai – pagal jiems pavestas funkcijas. Trečiasis asmuo D. M. ir kliento R. J. sūnus V. J. – buvo asmeniškai pažįstami asmenys bei nustatyta, kad po sandorio buvo susitarta dėl mažesnio dydžio komisinio mokesčio sumokėjimo pagal 2018-12-06 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra abejonės, kad trečiajam asmeniui D. M. buvo žinoma apie įvykusį sandorį. Iš VĮ Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad 2019-05-16 sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2-4317 dėl minėto objekto viešame registre registruota nedelsiant – įrašas matomas nuo 2019-05-20. Iš pačios ieškovės pateikto išspausdinto 2019-09-26 elektroninio laiško ir jo priedo – sandorių lentelės duomenų nustatyta, kad į lentelę įtrauktas ir atsakovės vykdyto turto pardavimo sandoris bei nurodyta jo sudarymo data ir kaina. Minėta lentelė siųsta netrukus iki ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo. Jungtinės veiklos sutartis nutraukta 2020-10-11, ieškovės direktorius pranešė atsakovei, kad pretenzijų neturi.

37. 2020-01-07, 2020-04-09 2020-05-26 ieškovė elektroniniais laiškais reikalavo, kad atsakovė pateiktų visas sutartis dėl nekilnojamojo turto pardavimo ar nuomos paslaugos, sudarytas bendradarbiavimo su ieškove laikotarpiu. Ieškovė teigia, kad atsakovė reikalautų dokumentų nepateikė. Liudytoju apklaustas buvęs ieškovės direktorius D. M. taip pat parodė, kad atsakovei neteikiant reikalaujamų dokumentų, bendrovė negalėjo išrašyti sąskaitos klientui. Ieškovė nurodė, kad apie minėtą sutartį ieškovės (duomenys neskelbtini) vadovas D. M. sužinojo bendraudamas telefonu su turto pardavėjais 2021 m. gegužės mėnesį. Minėti ieškovės argumentai ir liudytojo D. M. parodymai, įvertinus nustatytas bylos aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti. Be kita ko, D. M. nebuvo ir negalėjo būti (duomenys neskelbtini) vadovu bei veikti bendrovės vardu 2021 m. gegužės mėnesį, nes (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla.

38. Vadovaujantis išdėstytu pripažintina, kad vėliausiai iki 2019-10-11 pranešimo atsakovei pasirašymo apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą ieškovė turėjo sužinoti apie jos teisių pažeidimą. Ši data laikytina senaties termino pradžios data, senaties termino pabaiga 2020-04-11. Ieškinys pareikštas 2021-10-18, praleidus ieškinio senaties terminą.

39. Sprendžiant ar yra pagrindas ieškovės nemokumo administratorei atnaujinti praleistą terminą reikalavimui dėl sutartinės baudos reikšti, atsižvelgiama į jau nustatytas aplinkybes, kad nemokumo administratorė turėjo gauti teismo nutartyje nurodytus duomenis, turtą ir dokumentus,įskaitant ieškovės naudotą VVS (kurioje buvo registruota atsakovės sudaryta sutartis su klientu R. J. ir duomenys apie preliminarios sutarties sudarymą, pakankami patikrinti sandorių būseną ir apsispręsti dėl ieškinio pateikimo teismui dėl sutartinės atsakomybės taikymo) iš ieškovės atsakingų asmenų per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, iki 2020-11-10. Ieškovės nemokumo administratorė nepateikė įrodymų ir nesirėmė aplinkybe, kad reikalingų duomenų negavo, todėl nežinojo apie tai, kad galimai pažeistos ieškovės teisės bei nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti svarbios svarstant atnaujinimo klausimą. Ieškinys teisme dėl sutartinės baudos priteisimo pareikštas 2021-10-18, beveik po metų laiko. Todėl konstatuojama, kad nėra pagrindų ieškinio senaties termino atnaujinimui. Ieškovės delsimas pateikti atsakovei ieškinį – neprotingai ilgas ir nepagrįstas objektyvia būtinybe. Ieškinio senaties taikymas yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą. Vadovaujantis išdėstytu reikalavimas dėl 20 000 Eur baudos priteisimo iš atsakovės atmetamas.

40. Kartu teismas pasisako ir dėl paties reikalavimo pagrįstumo. CK 6.73 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja. Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Tokia pati norma įtvirtinta ir CK 6.258 straipsnio 2 dalyje. Kaip nustatyta, ieškovė byloje reikalauja ir nuostolių atlyginimo, ir netesybų, kurios nėra siejamos su prievolės įvykdymo termino praleidimu, tačiau turi baudžiamąjį pobūdį – tai sankcija už sutarties pažeidimą, todėl toks susitarimas CK 6.73 straipsnio 1 dalies ir CK 6.258 straipsnio 2 dalies prasme negalioja. Kadangi buvo pareikštas reikalavimas dėl patirtų 615 Eur nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius ir atskirai negali būti priteisiamos. Taigi, net ir netaikius ieškinio senaties termino, ieškovės reikalavimas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

41. Šalys teikė byloje rašytinius įrodymus apie tai, kad vyko teisminiai procesai tarp ieškovės ir atsakovės, liudytojos I. V. dėl skolų priteisimo. Teismas pateiktų įrodymų nevertina ir dėl jų nepasisako, nes įrodymai nėra susiję su pareikštu reikalavimu.

42. Teismas taip pat neturi pagrindo vertinti, kad ieškovės vardu nemokumo administratorės ieškinys pareikštas siekiant atsakovę nubausti, įbauginti, o atsakovė, teikdama paaiškinimus sąmoningai melavo. Pareigą pagrįsti ieškinio ir nesutikimo su ieškiniu aplinkybes įrodymais turi abi šalys (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovei neteikiant jos nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, atsakovė neturi pareigos pati teikti įrodymų ir pripažinti sau nenaudingas aplinkybes. Vadovaujantis išdėstytu, teismas netenkina ieškovės bei atsakovės pareikštų prašymų bausti priešingą šalį už piktnaudžiavimą procesu vadovaujantis CPK 95 straipsniu.

43. Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 6,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, 15 Eur mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), 2300 Eur ieškovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (2022-03-23 Nr. DOK-38024), 350 Eur atsakovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (2021-11-23 Nr. DOK-149573). Ieškovė pateikė 2022-05-09 PVM sąskaitą faktūrą dėl 40 Eur apmokėjimo, tačiau nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys sąskaitos apmokėjimą, todėl reikalavimas dėl 40 Eur vertimo išlaidų apmokėjimo netenkinamas (2022-05-17 Nr. DOK-65768).

44. Ieškinys tenkinamas iš dalies (3 procentai), todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: ieškovei priteisiama iš atsakovės 69 Eur, atsakovei priteisiama iš ieškovės 339,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalių mokėtinų sumų įskaitymą, galutinai atsakovei priteisiama iš ieškovės 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės priteisiama 6,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas. Išlaidos iš ieškovės priteisiamos iš bankroto administravimui skirtų lėšų. Iš atsakovės priteisiama 15 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 615 Eur (šešių šimtų penkiolikos eurų) nuostolių atlyginimą.

Priteisti atsakovei R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), bankroto administravimui skirtų lėšų 270,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti į valstybės biudžeto pajamas iš ieškovės (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), bankroto administravimui skirtų lėšų 6,15 Eur (šešis eurus 15 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5662.

Priteisti į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovės R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.