- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-22
- Bylos Nr.
- A-143-614-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno regiono pataisos inspekcijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno regiono pataisos inspekcijos Jonavos rajono pataisos inspekcijai
- Advokatai
- Edvardas Algirdas Žalnerauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Mariui Vainauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno regiono pataisos inspekcijos Jonavos rajono pataisos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno regiono pataisos inspekcijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. P. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 2–6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno regiono pataisos inspekcijos Jonavos rajono pataisos inspekcijos (toliau – atsakovas, Jonavos rajono pataisos inspekcija) 2009 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. J5a-18, kuriuo atsisakyta duoti jam sutikimą išvykti iš gyvenamosios vietos vienam mėnesiui į Vokietiją pas brolį D. P., adresu: (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno regiono pataisos inspekcijos (toliau – Kauno regiono pataisos inspekcija) 2009 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 5A-17, kuriuo paliktas galioti skundžiamas Jonavos rajono pataisos inspekcijos 2009 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. J5a-18; 3) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2009 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 2S-2369, kuriuo palikti galioti ikiteismine tvarka skundžiami Jonavos rajono pataisos inspekcijos ir Kauno regiono pataisos inspekcijos sprendimai; 4) įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ar per kitą teismo nustatytą terminą iš esmės išspręsti jo prašymą dėl leidimo išvykti iš gyvenamosios vietos vienam mėnesiui į Vokietiją pas brolį D. P.
Pareiškėjas nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-813/2009 nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, ir teismo jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir 6 mėnesiams. Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 72¹ straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams, įpareigojo be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; taip pat nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas viso bausmės vykdymo atidėjimo metu prisiartinti prie nukentėjusiųjų J. P. ir A. N., uždraudžiant su jais bendrauti, ieškoti ryšių, lankytis nukentėjusiosios J. P. gyvenamojoje vietoje ir nukentėjusiojo A. N. gyvenamojoje vietoje. Teismas nuosprendyje nurodė, kad draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios J. P. jam netaikomas įgyvendinant Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku teisę. Nuosprendis įsiteisėjęs. Baudžiamosios bylos proceso metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas be teismo leidimo neišvykti iš laikino buvimo vietos, kuri tuo metu buvo adresu: (duomenys neskelbtini), o, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikinta. Nuosprendyje nurodyta jo tuometinė gyvenamoji vieta, adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyveno pas savo brolį D. P. Pažymėjo, jog 2009 m. birželio 22 d. rašytiniu prašymu jis kreipėsi į atsakovo vyresniąją inspektorę, prašydamas leisti jam išvykti vienam mėnesiui į Vokietiją, kur tuo metu gyvens ir dirbs, adresu: (duomenys neskelbtini). Iš Jonavos pataisos inspekcijos gavo 2009 m. birželio 29 d. informacinį raštą Nr. J5a-18, kuriuo pranešta, kad atsakovas negali duoti sutikimo jam išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Atsakovo vyresniosios inspektorės 2009 m. birželio 29 d. atsisakymą jis skundė aukštesnei institucijos įstaigai – Kauno regiono pataisos inspekcijai. Kauno regiono pataisos inspekcijos direktorius 2009 m. liepos 20 d. raštu Nr. 5A-17 informavo, kad jo skundas nepatenkintas. Jonavos rajono pataisos inspekcijos atsisakymą leisti jam išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms į Vokietiją pas ten gyvenantį brolį ir Kauno regiono pataisos inspekcijos pritarimą atsisakymui skundė Kalėjimų departamento direktoriui. Į pastarąjį skundą gavo Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo pasirašytą 2009 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. 2S-2369, kuriuo informuotas, jog Jonavos rajono pataisos inspekcijos vyresnioji inspektorė teisėtai ir pagrįstai nepatenkino jo prašymo leisti išvykti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 72–74) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad 2009 m. birželio 22 d. gavo prižiūrimojo – pareiškėjo – prašymą leisti išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, t. y. vienam mėnesiui išvykti į Vokietiją. 2009 m. birželio 29 d. išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir atsakymą jam išsiuntė registruotu laišku. Rašte dėl prašymo išnagrinėjimo buvo konstatuota, kad Jonavos rajono pataisos inspekcija negali duoti sutikimo išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Toks pataisos inspekcijos sprendimas pagrįstas tuo, kad, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjui išvykus už Lietuvos Respublikos ribų, pataisos inspekcija praranda galimybę vykdyti savo funkcijas, t. y. netenka galimybės prižiūrėti nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą ir paskirtų įpareigojimų.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu (b. l. 92–95) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja BK, BPK ir Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). Pažymėjo, jog pareiškėjas yra Lietuvos pilietis, nuteistas pagal BK Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu, nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant ir skiriant įpareigojimus. BK numato šio kodekso galiojimą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje. BK 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal šį kodeksą. BK 41 straipsnis apibrėžia bausmės sąvoką ir numato paskirtos bausmės paskirtį (bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui; bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą). Pareiškėjui išvykus už Lietuvos teritorijos ribų bausmės tikslai pasiekti nebus. Teismas taip pat pažymėjo, jog BPK 346 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. BPK galiojimo laikas ir teritorija nustatyta BPK 4 straipsnyje. 1970 m. gegužės 28 d. Europos konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo (toliau – Konvencija), kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 1997 m. spalio 16 d., taikoma sankcijoms, kuriomis atimta laisvė, baudoms arba konfiskacijoms, teisės praradimui ar sustabdymui arba veiksnumo praradimui ar apribojimui. Pareiškėjui paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtas ir tarp išvardintų sankcijų nepatenka. Todėl paminėtas nuosprendis gali būti vykdomas tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, BVK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnyje numatytos bendrosios nuteistųjų pareigos (1. Nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių; 2. Nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus; 3. Specialiąsias nuteistųjų pareigas nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys šio Kodekso skyriai). Pareiškėjui paskirtas apribojimas – draudimas išvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo. Šios įstatymo normos paskirtis – užtikrinti pataisos inspekcijai geresnes galimybes vykdyti savo įgaliojimus, laiku gauti pirminę informaciją iš paties nuteistojo asmens apie jo ketinimus išvykti, žinoti, kur jis išvyksta ir kada pagal sutikimo išvykti sąlygas turi sugrįžti, o sutikimo išvykti išdavimas legalizuoja patį išvykimą ir sudaro galimybę jį įforminti pataisos inspekcijos išduodamu dokumentu – sutikimu, patvirtinančiu šio asmens statusą ir jo teisę išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Pataisos inspekcijos viena iš funkcijų – kontroliuoti, kaip nuteistieji vykdo nustatytas pareigas ir laikosi nustatytų draudimų. Pareiškėjas nuteistas pagal BK normas, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus. Pareiškėjui išvykus į kitą valstybę, pataisos inspekcija, kuri privalo kontroliuoti, kaip nuteistieji, esantys inspekcijos įskaitoje, vykdo teismo paskirtus įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones, neturėtų galimybės užtikrinti šių reikalavimų laikymosi kontrolės. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmetamas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 100–102) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad pataisos inspekcijai įstatymo nesuteikta teisė atimti nuteistajam teisę išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be aiškių, skundžiamų motyvų, remiantis vien tuo, jog šiai institucijai gali pasunkėti vykdyti priežiūrinę veiklą. Teismo nuosprendis ir BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas kategoriškai neriboja jo kaip nuteistojo teisės išvykti į užsienį, o tik įpareigoja laikytis specialios sutikimo išvykti gavimo tvarkos. Konstitucija nustato, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Pažymi, jog įstatymų leidėjas draudimą nuteistajam, kuriam atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, laikinai išvykti į kitą valstybę galėtų įrašyti į teismo skiriamą įpareigojimą, ribojantį asmens laisvę, t. y. išspręstų klausimą BK normomis. Nuteistam asmeniui nesugrįžtant iš užsienio, kur jam duotas sutikimas terminuotai išvykti pagal motyvuotą prašymą, pataisos inspekcija turi galimybę prašyti skelbti asmens paiešką pagal Europos arešto orderį. Tai, kad Konvencija nėra taikoma laisvės atėmimo bausmėms, kurių vykdymas atidėtas, tik patvirtina, jog tokio statuso nuteistasis nėra įstatymo suvaržytas nustatyta tvarka atvykti į kitą Europos šalį ir jog jis ten gali būti pagal jam išduotą pataisos inspekcijos sutikimą ir laikydamasis nustatytos tvarkos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 110–112) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą išvykti į Vokietiją (ar kitą valstybę), vengia vykdyti jam 2009 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos vardu paskirtą bausmę ir įpareigojimus. Jeigu pareiškėjui būtų duotas leidimas laisvai migruoti po Europos Sąjungos valstybes, išnyktų BK 41 straipsnyje minimų nuostatų principai. Pažymi, kad pataisos inspekcija nėra įpareigota nuteistam asmeniui į jo prašymus duoti tik teigiamus atsakymus. Vadovaujantis BPK 346 straipsnio 1 dalimi, teismo paskirtas įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms galioja Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno regiono pataisos inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 114–115) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo nepatenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno regiono pataisos inspekcija nurodo, kad pareiškėjas suvokia, jog yra pripažintas kaltu ir nuteistas teismo nuosprendžiu, kuriame yra numatyti ir skirti jam įpareigojimai. Pažymi, jog leidimo nuteistajam išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 107 patvirtinta Pataisos inspekcijų darbo tvarka (toliau – Tvarka). Pagal šio teisės akto nuostatas, leidimas išduodamas išvykti į kitą vietovę Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje veikia atitinkama pataisos inspekcija, privalanti užtikrinti nepertraukiamą nuosprendžio vykdymą. Leidimo išvykti į užsienį išdavimas suponuotų nuosprendžio vykdymo sustabdymą ir prieštarautų Tvarkai. Pabrėžia, kad pareiškėjui išvykus už Lietuvos teritorijos ribų bausmės tikslai nebus pasiekti, taip pat pataisos inspekcija, kuri privalo kontroliuoti, kaip nuteistieji, esantys pataisos inspekcijos įskaitoje, vykdo teismo paskirtus įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones, neturėtų galimybės užtikrinti šių reikalavimų laikymosi kontrolės.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 108–109) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Kalėjimų departamentas nurodo, kad viena iš pataisos inspekcijos funkcijų – kontroliuoti, kaip nuteistieji vykdo nustatytas pareigas ir laikosi nustatytų draudimų. Pareiškėjui išvykus į kitą valstybę, pataisos inspekcija, kuri privalo kontroliuoti, kaip nuteistieji, esantys inspekcijos įskaitoje, vykdo teismo paskirtus įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones, neturėtų galimybės užtikrinti šių reikalavimų laikymosi kontrolės, todėl gali būti nepasiekti bausmės tikslai. Pažymi, jog teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš aukščiau nurodyto Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžio matyti, kad pareiškėjas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams (b. l. 17-26). Šiuo nuosprendžiu, be kita ko, pareiškėjui yra nustatytas įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. nutarties matyti, jog paminėtas nuosprendis teismo buvo patikslintas nurodymu, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta, iš kurios jis negali išvykti be atsakovo sutikimo, laikytina jo gyvenamoji vieta, adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 77-78). Nurodyti baudžiamojo proceso tvarka priimti sprendimai yra įsiteisėję, todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje negali būti kvestionuojami nei fakto nustatymo, nei baudžiamosios teisės taikymo aspektais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d., 58 str. 4 d.).
Kolegija pažymi, kad atsakovas yra bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinti institucija. Tai matyti iš BK 75 straipsnio 2 dalies (bylai aktuali 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 7 punkto, kuriame atskleista ši atsakovo funkcija, Tvarkos VII skyriaus, kuriame nustatyta šios funkcijos atlikimo tvarka. Tai reiškia, kad atsakovas yra įstatymo įpareigotas nuosprendžio nustatytu laikotarpiu (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu) nuolat kontroliuoti nuteistojo elgesį ir, atsiradus atitinkamoms BK 75 straipsnio 4 dalyje numatytoms aplinkybėms, imtis jam pavestų vykdyti atitinkamų priemonių. Pareiškėjo prašymo dėl (nors ir laikino) išvykimo į užsienį tenkinimo atveju tokia kontrolė objektyviai būtų nutraukta. Todėl nagrinėjamoje situacijoje atsakovas turėjo pagrindą nepatenkinti šio pareiškėjo prašymo.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas.
Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.