- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-19
- Bylos Nr.
- T-XX-62-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-554-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- D. S. B.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- V. V. Š., L. S., M. P.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos D. S. B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. V. Š., L. S., M. P. ir M. P., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) pripažinti ją buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininkės E. Š. šeimos nare laikotarpiu nuo 1967 iki 1971 metų; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę paskaičiuoti ir išmokėti už patalpas III-7 (18,45 kv. m), III-9 (23,60 kv. m), III-4 (3,90 kv. m) bei ½ dalį bendrojo naudojimo patalpų III-1 (6,30 kv. m), III-2 (3,02 kv. m), III-6 (1,15 kv. m), III-3 (6,24 kv. m), III-5 (5,56 kv. m), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, valstybės garantiją.
Pareiškėja nurodė, kad 1964 m. spalio 3 d. susituokė su V. K. Š. ir nuo 1967 m. sausio 14 d. apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio pagrindinė nuomininkė buvo sutuoktinio motina E. Š.. 1971 m. liepos 15 d. pareiškėja ir V. K. Š. išsituokė, tačiau ji ir toliau liko gyventi minėtame bute bei gyvena jame iki šiol. Vadovaujantis galiojusio Butų kodekso 54 straipsnio 4 dalies, 55, 83 ir 84 straipsnių nuostatomis, nuo 1994 m. gegužės 17 d. galiojusiomis 1964 m. Civilinio kodekso ir šiuo metu galiojančiomis 2000 m. Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis gyvenamosios patalpos nuomą, pareiškėja laikotarpiu nuo 1967 iki 1971 metų buvo pagrindinės buto nuomininkės E. Š. šeimos narė, o po santuokos nutraukimo, nors ji šeimos nare nebegalėjo būti laikoma, tačiau, toliau gyvendama minėtame bute, išsaugojo visas su nuoma susijusias teises ir pareigas. Pareiškėja nurodė, kad Kauno miesto valdybos 1992 m. spalio 20 d. potvarkiu Nr. 1006-v E. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1/3 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Po E. Š. mirties šis jos turtas atiteko V. V. Š.. Pareiškėja nurodė, kad ji, kaip buto (duomenys neskelbtini), Kaune nuomininkė, turi teisę į valstybės garantiją pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnį.
Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad antrasis pareiškėjos skundo reikalavimas yra susijęs su administracinio pobūdžio nuosavybės teisių atkūrimo santykiais, todėl teismingas administraciniam teismui. Tačiau pirmasis skundo reikalavimas yra civilinio pobūdžio, nes juo prašoma pripažinti pareiškėją nuomininko šeimos nare (Civilinio kodekso 6.588 straipsnis). Visumoje vertinant keliamą ginčą, matyti, kad antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, nes, tik išsprendus klausimą dėl pareiškėjos pripažinimo nuomininko šeimos nare, bus galima spręsti klausimą dėl valstybės garantijos. Dėl šių aplinkybių kyla abejonė, ar ši byla gali būti nagrinėjama administraciniame teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Valstybės ir savivaldybių institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo veikla, kuri vykdoma pagal specialius įstatymus ir kitus teisės aktus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantijų sugrąžintų natūra gyvenamųjų namų nuomininkams ir savininkams išdavimas bei įvykdymas yra sudedamoji nuosavybės teisių atkūrimo proceso dalis, kurią reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas ir kiti specialūs viešosios teisės aktai.
Pareiškėja aptariamu atveju būtent ir kelia ginčą dėl valstybės garantijos nuosavybės teisių atkūrimo procese išdavimo bei vykdymo. Byloje paduoto skundo turinys nesudaro pagrindo atskirai suformuluoto reikalavimo pripažinti pareiškėją buto nuomininko šeimos nare laikyti civiliniu teisiniu reikalavimu. Šiuo atveju pareiškėja nekelia ginčo tarp gyvenamosios patalpos nuomotojo ir nuomininkų dėl jų tarpusavio teisių ar pareigų nuomos santykiuose, o tik siekia nustatyti tam tikros sąlygos valstybės garantijai nuosavybės teisių atkūrimo procese gauti buvimą (priklausymą buvusiems savininkams grąžinamų patalpų nuomininkų kategorijai).
Taigi aptariamas ginčas kyla viešojo administravimo srityje ir jos ribų neperžengia, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas; Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta byloje M. Ž. prieš Varėnos rajono savivaldybės administraciją ir Varėnos rajono savivaldybę; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta byloje A. R., S. R. prieš Kauno miesto savivaldybę; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta byloje G. S. prieš Kauno miesto savivaldybę).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjos D. S. B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. V. Š., L. S., M. P. ir M. P., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasJanina StripeikienėRomanas KlišauskasLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasČeslovas JokūbauskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys