- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- ATP-714-174/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00236-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- G. B.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo, kuriuo G. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ str. 3 d., taikant ATPK 30¹ str., 5 000 Lt bauda, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. gegužės 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, kaip įmonės vadovas, neužtikrino, jog įmonės darbuotojams mokamas darbo užmokestis visa apimtimi būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2013 m. lapkričio 25 d. pagalbinio statybos darbininko pareigose dirbusiam J. L., adresu Vytauto 17, Palanga, įmonės darbų vadovė S. V. išmokėjo 320 Lt darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į įmonės apskaitos dokumentus. Tuo G. B. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nuostatas. Tokie G. B. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 41⁴ str. 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu G. B. pripažino kaltu padarius ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas, paskyrė jam 5 000 Lt baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.1.-317-588/2014 ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti, nesant administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties arba pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, numatytam ATPK 35 straipsnyje.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. nurodo, kad 2014-05-16 jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ATPK 41⁴ str. 3 d. pagrindu, t. y. už tai, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neužtikrino, kad visas darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą (b. l. 3–6). 2014-04-16 į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją atvykęs buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas J. L. raštu parodė, jog 2013-11-25 jam buvo išmokėtas 320 Lt dydžio priedas, už kurį nereikėjo pasirašyti dokumentuose, o šį priedą jam esą išmokėjo statybos darbų vadovė S. V.. J. L. nurodė, kad daugiau jam papildomo darbo užmokesčio nebuvo mokama (b. l. 12). Teisme apklausti šio asmens nebuvo galimybės, nes jis 2014-05-19 mirė.
2014-08-26 Palangos miesto apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo nutarė skirti jam, G. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, administracinę nuobaudą – 5 000 Lt baudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ str. 3 d. (tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas).
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, jam inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas nėra įrodytas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamajame nutarime pirmosios instancijos teismas nurodė: „<...> nėra pagrindo abejoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio darbuotojo J. L. rašytiniais paaiškinimais ir operatyvaus patikrinimo pažyma, kurie patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas G. B., sąmoningai, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nuostatas <...>.“ Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi tik vienu įrodymu – buvusio bendrovės darbuotojo J. L. rašytiniu paaiškinimu, duotu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, lakoniškai nurodydamas, kad jo, G. B., ir liudytojos S. V. parodymus vertina kritiškai dėl galimo jų suinteresuotumo.
Šalies argumentai
G. B. teigimu, teismas negalėjo pripažinti jį kaltu padarius ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą, remdamasis asmens, kuris nebuvo apklaustas įstatymo nustatyta tvarka teismo posėdžio metu, rašytiniais paaiškinimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ATPK 41⁴ str. 3 dalyje numatytas pažeidimas privalo būti nustatomas neabejotinais įrodymais. Administracinių teismų praktikoje vertinama, kad darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimo faktą turėtų patvirtinti ne tik liudytojų parodymai, bet ir kiti objektyvūs įrodymai (LVAT administracinės bylos N575-680/2009, N575- 1298/2009 ir kt.). Šioje konkrečioje byloje nebuvo nė vieno objektyvaus įrodymo, kaip jis suprantamas ATPK 256 straipsnio prasme, nes J. L. buvo apklaustas ne kaip liudytojas procesine prasme (prieš duodamas savo rašytinį paaiškinimą jis net nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kaip yra įspėjami liudytojai teisme). LVAT taipogi nurodo, kad byloje privalo būti tiesioginių įrodymų, neginčytinai pagrindžiančių į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimo faktą, pavyzdžiui, neoficialių bendrovės dokumentų ar kitokių svarių įrodymų. Nesant tiesioginių įrodymų apie nelegalaus darbo užmokesčio išmokėjimą, asmuo negali būti pripažintas kaltu padaręs ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, nes teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (LVAT 2009-04-10 nutartis Nr. N575-680/2009).
G. B. teigimu, šioje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Tiek jo, tiek liudytojos S. V. parodymai sutapo: teismui buvo paaiškinta ir dokumentais pagrįsta, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams mokami tik per banką (b. l. 15–44). Be to, apeliantas pažymi, kad byloje nebuvo nustatytas bendrovės į apskaitą neįtrauktų pajamų, iš kurių būtų galima mokėti bendrovės darbuotojams darbo užmokestį ir kitas išmokas, gavimas. Visi bendrovės buhalteriniai dokumentai, kurie buvo tikrinti operatyvaus patikrinimo metu už laikotarpį nuo 2014-04-16 iki 2014-05-05, buvo visapusiškai tvarkingi – Klaipėdos AVMI neužfiksavo jokių kitų buhalterinės apskaitos pažeidimų. Iš daugybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusių ar esamų darbuotojų niekas kitas daugiau nenurodė gavęs darbo užmokestį, kuris nebūtų įtrauktas į apskaitą. J. L. parodymai kelia abejonių dar ir tuo požiūriu, kad 2014-04-16 apklaustas jis tiksliai prisiminė, kad prieš pusę metų tariamai gavo darbo priedą, kuris nebuvo įtrauktas į apskaitą. Be to, J. L. nurodė gavęs priedą tik vieną kartą, kai išdirbo bendrovėje ištisus penkis mėnesius (paprastai įmonėse, kur mokamas į apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis, tai daroma reguliariai). Visų šių aplinkybių teismas kritiškai nevertino. Taigi skundžiamą nutarimą pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstai, tinkamai neįvertinęs byloje surinktų įrodymų visumos, nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Dėl išvardytų aplinkybių, apelianto G. B. nuomone, jis negalėjo būti pripažintas kaltu padaręs ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Be to, apelianto nuomone, teismui priimant skundžiamą nutarimą buvo pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. nurodo, jog jis prašė teismo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o teismui netenkinus šio prašymo – nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, numatytam ATPK 35 str. 1 d. Vadovaujantis J. L. rašytiniu paaiškinimu, į apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis jam neva buvo išmokėtas 2013-11-25 (tokiu būdu šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminas pasibaigė 2014-05-25). Klaipėdos AVMI atstovė bylos nagrinėjimo metu prašė teismo pratęsti praleistą nuobaudos skyrimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamajame nutarime pirmosios instancijos teismas nurodė: „ <...> nuobaudos skyrimo terminas G. B. nėra suėjęs, nes pažeidimas paaiškėjo tik 2014-05-05 ištyrus ir įvertinus įmonės apskaitos dokumentus.“ Su šia teismo išvada apeliantas nesutinka.
ATPK 35 str. 1 d. nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. LVAT, formuodamas teismų praktiką nagrinėjant analogiškus pažeidimus, yra ne kartą yra pabrėžęs, kad darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas nėra trunkamasis pažeidimas, nes jis padaromas vienkartine veika – darbo užmokesčio neišmokėjimu, taigi pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus (LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. N575- 1196/2011; 2007-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. N16-965/2007). Darytina išvada, kad pagal ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda už ATPK 41⁴ str. 3 d. įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tada, kai buvo įvykdytas konkretus darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas (LVAT 2012-02-24 nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-308/2012). Pastarojoje byloje LVAT sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžią nustatė operatyvaus patikrinimo pavedimo surašymo dieną.
Vadovaujantis ATPK 35 str. 3 d., šio straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal LVAT suformuotą praktiką termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 str. nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LVAT 2010 m. birželio 4 d. nutarimas byloje Nr. N575-761/2010).
Šalies argumentai
G. B. teigimu, nagrinėjamoje byloje administracinė nuobauda jam galėjo būti paskirta iki 2014-05-25 (šeši mėnesiai nuo tariamo teisės pažeidimo – 2013-11-25). Iki šio laiko nebuvo paskirta nei administracinė nuobauda, nei buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Nors Klaipėdos AVMI atstovė 2014-06-25 teismo posėdyje žodžiu išreiškė prašymą pratęsti praleistą administracinės nuobaudos skyrimo terminą, tačiau praleistas terminas negali būti pratęstas, o ATPK nenumato galimybės praleistą terminą atnaujinti.
Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 str. numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-406-106/2012). Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 str. numatytų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (LVAT nutartis byloje Nr. N16-1491/2007).
Taigi nagrinėjamoje byloje yra aiškus pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą skundžiamą nutarimą bent tuo pagrindu, kad jis buvo priimtas praleidus ATPK 35 str. 1 d. numatytą šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus. Tokiu būdu administracinio teisės pažeidimo byla G. B. atžvilgiu yra nutrauktina (LR ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p.).
Esant išdėstytų aplinkybių visumai, vadovaudamasis LR ATPK 7 str. 1 d., 35 str. 1 d., 302² - 302¹² straipsniais, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Gediminas B. Klaipėdos apygardos
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą ir apelianto G. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo netinkamai taikydamas administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojančias teisės normas.
ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso 12 skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 35 str. 3 d. yra numatyta galimybė, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, šį ATPK 35 str. 1 d. numatytą terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos.
G. B. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 41⁴ str. 3 d. nepatenka tarp ATPK 12 skirsnyje nurodytų pažeidimų, taip pat tarp 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ str. numatytų pažeidimų, o taip pat, kaip teisingai nurodoma G. B. apeliaciniame skunde, jis nėra priskiriamas trunkamiesiems teisės pažeidimams (pagal teismų praktiką nagrinėjant analogiškus pažeidimus (ATPK 41⁴ str. 3 d.), darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas nėra trunkamasis pažeidimas, nes jis padaromas vienkartine veika – darbo užmokesčio neišmokėjimu, taigi pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus), todėl administracinė nuobauda G. B. galėjo būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ATPK 41⁴ str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymo dienos (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo J. L. 2014-04-16 Klaipėdos AVMI pateiktame rašytiniame paaiškinime (b. l. 12) nurodyta, kad 2013-11-25 statybos objekte, esančiame Palangos gintaro muziejuje, jam buvo išmokėtas 320 Lt priedas, už kurį nereikėjo pasirašyti bendrovės apskaitos dokumentuose, taigi pažeidimas buvo padarytas 2013-11-25), t. y. iki 2014-05-25, nepaisant to, kad G. B. inkriminuoto pažeidimo aplinkybės paaiškėjo tik 2014-05-05 ištyrus ir įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus. Arba iki 2014-05-25 nuobaudos skyrimo terminas turėjo būti pratęstas, vadovaujantis ATPK 35 str. 3 d. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuobauda G. B. iki 2014-05-25 nebuvo paskirta, terminas jai skirti taip pat nebuvo pratęstas.
Šiuo atveju apylinkės teismas neteisingai konstatavo, kad G. B. nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo 2014-05-05, kai buvo ištirti ir įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, nes, kaip minėta, G. B. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas nėra priskiriamas trunkamiesiems teisės pažeidimams, kai nuobauda turi būti paskirta per 6 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 str. numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 str. numatytų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (LVAT nutartys administracinėse bylose N16-1491/2007, Nr. N502-767/2008, N575-741/2012 ir kt.). Taigi, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 str. 1 d. nustatytą 6 mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.
Iš bylos medžiagos (b. l. 2) matyti, jog G. B. administracinio teisės pažeidimo byla apylinkės teisme buvo gauta 2014-05-26, t. y. jau pasibaigus 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui ir šio termino nepratęsus, todėl Palangos miesto apylinkės teismas galėjo priimti tik vienintelį sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. B. nutraukti, o ne spręsti apelianto kaltės klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. priimdamas skundžiamą nutarimą, kuriuo G. B. nubaudė administracine nuobauda už 2013-11-25 galbūt padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ str. 3 d., netinkamai taikė administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojančias teisės normas. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. B. nutraukiama suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 250 str. 7 p.).
Kadangi administracinė teisena nutraukiama ne ATPK 250 str. 1 p., o 250 str. 7 p. numatytu pagrindu, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos apylinkės teismo išvados dėl G. B. kaltės.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą ir G. B. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.