Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. M. gynėjo advokato Artūro Jucevičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarties, kuria R. M. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. spalio 2 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje ir 308 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis laikotarpiu nuo XXXX m. rugsėjo X d. iki XXXX m. birželio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos dalyvaudamas organizuota grupe kartu su D. M., V. S., A. M. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji L. B. yra 16 metų (nepilnametė), pasinaudojo jos pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, bei panaudojęs apgaulę, užverbavo ją vykti į Ispaniją ir nugabenęs nukentėjusiąją į Vokietijos Federacinę Respubliką, adresu (duomenys neskelbtini), miestas, R. M. atėmė iš L. B. asmens dokumentus, bei panaudamas psichinę prievartą ir grasinimus jos atžvilgiu, tokiu būdu atėmė galimybę priešintis, siekdamas pasipelnyti iš jos prostitucijos, panaudojo fizinį smurtą, laikė ją nelaisvėje nuomojamame name, kur ji buvo verčiama dirbti prostitute nuo XXXX m. rugsėjo X d. iki XXXX m. birželio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, tokiu būdu įtraukė ją į prostituciją bei pelnėsi iš jos prostitucijos.

Taip pat, R. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje, t. y. XXXX m. rugsėjo X d. ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini) miestas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, panaudodamas fizinį smurtą ir pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, išžagino nepilnametę – L. B.

Taip pat, R. M. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 157 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje, t. y. laikotarpiu nuo XXXX m. rugpjūčio XX d. iki XXXX m. rugsėjo X d., XX val. XX min. dalyvaudamas organizuota grupe kartu V. S., J. N., T. M. ir dviem asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais, (duomenys neskelbtini), rajone, (duomenys neskelbtini), XXXX m. rugpjūčio XX d. kartu su V. S. pasinaudodamas nukentėjusiosios L. B. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi ir panaudodamas psichologinį smurtą, žinodamas, kad L. B. yra nepilnametė (17 metų), tokiu būdu palaužė jos valią priešintis, užverbavo ją vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitute, o atgabenęs ją iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę Leeds miestą, adresu (duomenys neskelbtini), T. M. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, pasitikus nukentėjusiąją, panaudojo psichinę prievartą ir grasinimus jos atžvilgiu, tokiu būdu atėmė galimybę priešintis, siekiant pasipelnyti iš L. B. prostitucijos, laikė nukentėjusiąją nelaisvėje nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini), Leeds mieste, kur ji buvo verčiama dirbti prostitute nuo XXXX m. rugpjūčio XX d. iki XXXX m. rugsėjo X d., XX val. XX min., tokiu būdu įtraukė ją į prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos.

Taip pat, R. M. įtarimas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje, t. y. laikotarpiu nuo XXXX m. vasario X d. iki XXXX m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, dalyvaudamas organizuota grupe su V. S., A. M., J. N., D. L., T. M. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais, A. M. nurodžius nukentėjusiąsias A. B. ir L. B. kaip merginas galinčias užsiimti prostitucija, XXXX m. vasario X d., apie XX val. Kauno mieste, prie geležinkelio stoties, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su V. S. pasinaudojęs A. B. ir L. B. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, bei panaudojęs apgaulę užverbavo A. B. ir L. B. vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitutėmis, nugabenęs nukentėjusiąsias į Jungtinę Karalystę, laikotarpiu nuo XXXX m. vasario X d. iki XXXX m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos laikė nuomojamame name Leeds mieste, adresu (duomenys neskelbtini), kur jos buvo verčiamos dirbti prostitutėmis, tai yra įtraukė jas į prostituciją ir pelnėsi iš jų prostitucijos, po to, XXXX m. balandžio X d. ir XXXX m. gegužės XX d. V. S. kartu su T. M. pervedė po 500 litų A. M. į Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų sąskaitą, kaip atlygį už A. B. ir L. B.

Taip pat, R. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, t. y. laikotarpiu nuo XXXX m. rugsėjo XX d. iki XXXX m. spalio XX d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. N., bet kokiu būdu siekė paveikti nukentėjusiąją A. B., kad ji ikiteisminio tyrimo metu, baudžiamojoje byloje Nr. XX-XX-XXX, duotų melagingus parodymus.

R. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2010 m. balandžio 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi R. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas įtariamajam R. M. buvo tęsiamas.

Gynėjo nuomone, teismo nutartyje padarytos išvados dėl to, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonės negali būti pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, yra nepagrįstos. Tai, kad R. M. įtariamas kelių sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, negali būti vertinama atsietai nuo kitų byloje esančių faktinių duomenų, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad nusikaltimo sunkumas ir gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, darys naujas nusikalstamas veikas ir trukdys procesui.

Gynėjas taip pat skunde pažymi, kad R. M. savo kaltę pripažįsta, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, du mažamečius vaikus, kuriems reikalinga jo pagalba, iki suėmimo turėjo legalų darbą individualioje įmonėje, be to, ši įmonė įsipareigojo jį priimti į darbą. Tai, kad įtariamasis turi ryšių užsienyje taip pat nėra pagrindas tęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą, kadangi jie yra dalykinio pobūdžio. Be to, įtariamasis taip pat negali trukdyti procesui, kadangi ikiteisminis tyrimas yra baigtas, o byla artimiausiu metu bus perduota teismui. Pažymi, kad įtariamojo sesuo sutiko sumokėti 35 000 Lt užstatą, todėl yra pakankamas pagrindas R. M. kardomosios priemonės – suėmimo termino nepratęsti, o taikyti švelnesnes kardomąsias priemones.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo R. M. gynėjo skundas atmestinas.

Panevėžio apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam R. M. BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar įtariamasis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tai bus atsakyta ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą vertina ne įrodymus, o faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamas veikas. Apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis R. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 2 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje ir 308 straipsnio 2 dalyje, BK 149 straipsnio 3 dalyje.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo R. M. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai R. M., įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi, R. M. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. R. M. įtariamas vienuolikos nusikaltimų padarymu, iš kurių trys labai sunkūs, kiti sunkūs, apysunkiai ir nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnis), o baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas ir ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Apeliacinio teismo nuomone, nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė šuo atveju leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog yra nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, šeimą, teistumą. Todėl neapgrįstas gynėjo skundas argumentas, kad apygardos teismas šias aplinkybes įvertino nepakankamai. Pažymėtina ir tai, kad šių aplinkybių buvimas (nuolatinės gyvenamosios vietos, šeimos, darbo turėjimas, charakterizuojamas teigiamai, kaltės pripažinimas), siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.

Pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis R. M. darė poveikį nukentėjusiajai A. B., dėl ko jam yra pareikštas įtarimas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Tai patvirtina BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą – trukdys procesui.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškina, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog R. M. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas. R. M. inkriminuojamos nuskalstamos veikos yra įtrauktos į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, be to, jam inkriminuojami nusikaltimai susiję su lėšų gavimu nusikalstamu būdu, kas rodo apie pragyvenimą ne tik iš savo darbinės, bet ir iš nusikalstamos veiklos. Bylos medžiaga patvirtina, kad R. M. anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Todėl atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas R. M. pobūdį, sunkumą ir pavojingumą, asmenybę, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtų aplinkybių pakanka pagrįstam manymui, jog jis būdamas neizoliuotas darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui, be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 24 punkte yra nustatyta, kad sąvokos „ypatingas bylos sudėtingumas“ ir „didelė“ apimtis“ yra vertinamosios ir paprastai susijusios. Ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų, jų vertimas, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas bei jų sudėtingumas, proceso veiksmų arba kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad bylos medžiagą sudaro 24 tomai, įtarimai pareikšti daug asmenų, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami daug ir ilgai trunkantys veiksmai, jie buvo atliekami ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje bei Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Todėl dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikytinas sudėtingu, o atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi R. M. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas viršijant šešis mėnesius. Šiuo metu yra paskelbta ikiteisminio tyrimo pabaiga, įtariamieji bei nukentėjusieji supažindinami su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad ikiteisminis bylos tyrimas atliekamas intensyviai ir nėra vilkinamas, o užsitęsė dėl objektyvių priežasčių.

Atmestinas yra įtariamojo R. M. gynėjo skundo argumentas, kad įtariamajam gali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės (35 000 Lt užstatas, kurį sutinka sumokėti jo sesuo). Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo kita kardomąja priemone. Todėl esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytiems pagrindams įtariamajam R. M. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Įtariamojo R. M. gynėjo advokato Artūro Jucevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.