Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. P. pareiškimą dėl įpareigojimo įtraukti į apskaitą gimimą ir gimimo liudijimo išdavimo, suinteresuoti asmenys A. L. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja G. P., būdama dukters I. G. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) įstatymine atstove, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą pareiškėjos dukros gimimą ir išduoti vaiko gimimo liudijimą, įrašant vaiko pavardę „S.“ su raide „w“.

Nurodė, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos pilietė. (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė santuoką su Indijos piliečiu A. L. S.. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareiškėjai dukra I. G. S.. Pareiškėja su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) suteikė pareiškėjai ir jos vyrui leidimus laikinai gyventi šalyje.

Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini), siekdama įtraukti dukros gimimą į apskaitą ir gauti vaiko I. G. S. gimimo liudijimą, įrašant vaiko pavardę „S.“ su raide „w“. Lietuvos Respublikos ambasada supažindino pareiškėją su Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. atsakymu, kuriuo atsisakyta įtraukti vaiko gimimą į apskaitą, įrašant vaikui pavardę su „w“. Atsakyme nurodyta, kad duomenys asmens dokumentuose įrašomi lietuviškais rašmenimis.

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo išduotas vaiko I. G. S. gimimo liudijimas, kuriame vaiko pavardė įrašyta S. su raide „w“. Jeigu išduotame Lietuvos Respublikoje vaiko gimimo liudijime būtų įrašyta pavardė „S.“ be raidės „w“, tai sukeltu vaikui ir jos tėvams didelį nepatogumą dėl nevienodo tėvo ir dukters pavardės rašymo įvairiuose gyvenimo srityse tiek (duomenys neskelbtini), Indijoje, tiek ir Lietuvoje, sukeltu problemų judant tarp skirtingų šalių, o ateityje sukeltų problemų, sprendžiant paveldėjimo ir kitus teisinius klausimus. Skirtingas vaiko ir jo tėvo pavardžių rašymas suvaržytų ir apribotų jų teises bei teisėtus interesus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo pavardę.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūrą. Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus sudaryti įrašant nelietuviškus rašmenis. Suinteresuotas asmuo neturėjo teisinių galimybių patenkinti pareiškėjos prašymo.

Suinteresuotas asmuo A. L. S. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą patenkinti.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja G. P., Lietuvos Respublikos pilietė, ir A. L. S., Indijos pilietis, (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra I. G. S.. Tokia dukters pavardė įrašyta (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, atsakydamas į Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 1 d. raštą dėl Lietuvos Respublikos pilietės G. P. dukters I.-G. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gimimo įtraukimo į apskaitą, įrašant vaikui pavardę „S.“, 2021m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. A133-5328/21(2.4.1.27Mr- AD21) nurodė, kad neturi teisinio pagrindo įvykdyti G. P. prašymo gimimo įraše dukros pavardę įrašyti „S.“. Rašte nurodyta, kad lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“.

Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Taigi pagal Taisyklių 23 punktą pareiškėjos dukters civilinės būklės akto įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, o lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba.

Esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime dukters pavardė nurodyta „S.“. Pareiškėja siekia, kad jos dukters pavardė būtų tokia pati kaip ir jos tėvo, nes skirtingas pavardžių rašymas sukelia nepatogumų daugelyje gyvenimo sričių (keliaujant po skirtingas valstybes ir kt.). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjos nurodytus argumentus, sutiktina, kad dukters pavardės rašymas skirtingai nei dukters tėvo, sukelia pareiškėjos šeimai tam tikrų nepatogumų siekiant nustatyti visų šeimos narių tapatybes, teikiamų dokumentų autentiškumą, šeimos giminystės ryšius. Gyventojų registro duomenimis galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių tiek savo varduose, tiek pavardėse raidę „w“. Taigi „w“ rašmens naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas. Byloje nėra duomenų, jog nukrypimas nuo šiuo metu galiojančio nacionalinio teisės reguliavimo sukeltų grėsmę valstybinei kalbai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarptautinių teismų praktiką, pareiškėjos pateiktus įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, todėl pareiškėjos reikalavimas įtraukti į apskaitą dukters I. G. S. gimimą, įrašant pavardę „S.“, tenkintinas.

Teismas pažymi, kad šiuo sprendimu įpareigojus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą dukters gimimą, bus pagrindas kreiptis į kompetentingas institucijas dėl dukters gimimo liudijimo išdavimo. Dėl šios priežasties reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių išduoti vaiko gimimo liudijimą paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 516 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos G. P. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti suinteresuotą asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įtraukti į apskaitą pareiškėjos G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimusios dukters I. G. S. gimimą, įrašant pavardę „S.“.

Reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių išduoti vaiko gimimo liudijimą palikti nenagrinėtu.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.