Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-06-15 · Administracinė byla Nr. I1-2152-281/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-15
Bylos Nr.
I1-2152-281/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00382-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ( buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas)
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2152-281/2021 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00382-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. N. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (buvusio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).

Paaiškina, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais kameroje. Sanitarinis mazgas įrengtas kameroje, jis nėra atskirtas nuo gyvenamosios erdvės, o tik atribotas užuolaida bei sienele. Toks sanitarinio mazgo atskyrimas neužtikrino galimybės pareiškėjui sanitariniu mazgu naudotis privačiai. Pareiškėją, naudojantis tualetu, galėjo matyti ir įkalinimo įstaigos pareigūnai, taip pat ir pareigūnės moterys. Dėl šių priežasčių pareiškėjas patyrė jo orumo pažeminimą, emocinę depresiją, jautė diskomfortą, todėl už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-01-01 pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismo posėdyje nedalyvavo.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–9).

Paaiškina, kad tualetas nuo likusio kameros ploto Lukiškių TI-K atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato.

Pataisos pareigūnai tarnybos metu tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, taip pat kitų teisės aktų reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K 2017 m. Tačiau pareiškėjo skundo dėl žalos priteisimo pateikimo teismui data yra 2021-02-04. Todėl prašo pareiškėjo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Vilniaus pataisos namų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-01-01.

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, paaiškino, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovės atstovo veiksmų nuo 2017 m.

Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011-09-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-01-01, todėl atsakovų nurodyti teiginiai, kad pareiškėjas skundžiasi dėl kalinimo sąlygų nuo 2017 m. neatitinka pareiškėjo dėstomos pozicijos. Kadangi pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-01-01, o skundą teismui pateikė 2021-02-04, taigi pareiškėjas trejų metų terminą dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-02-03.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Nors pareiškėjas teigia, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas, nes pareiškėjas apie savo galimus teisių pažeidimus sužinojo tik iš televizijos, neturi teisinio išsilavinimo, todėl apie savo teisių pažeidimus negalėjo žinoti, teismas tokių pareiškėjo nurodomų aplinkybių nelaiko objektyviomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-02-03. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, teisės aktų nežinojimas nereiškia, kad pareiškėjas negalėjo jausti nurodomo diskomforto naudojantis sanitariniu mazgu ir to suprasti. Teismo vertinimu, objektyvių pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nenustatyta, todėl toliau teismas nagrinės pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo naudojantis sanitariniu mazgu už laikotarpį nuo 2018-02-04 iki 2019-01-01.

Pareiškėjo teigimu, ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, įrengtu kameroje, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo gyvenamosios kameros dalies, juo naudojantis asmuo matomas pro kameroje įrengtą langelį, užuolaidos neužtikrina visiško privatumo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017-04-10 iki 2017-07-19 – šią dieną pareiškėjas išvyko į Marijampolės pataisos namus ir į Lukiškių TI-K nebegrįžo (b. l. 7). Teismas, siekdamas nustatyti atsakovės atstovo nurodomų duomenų tikslumą, kreipėsi dėl papildomos informacijos pateikimo (b. l. 31–32). Vilniaus PN papildomai pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018-02-04 iki 2019-01-01 Lukiškių TI-K apskritai nebuvo laikomas – iš pareiškėjo asmens bylos kortelės matyti, kad į Lukiškių TI-K pareiškėjas atvyko 2017-04-10, o išvyko 2017-07-19 į Marijampolės pataisos namus, kitų laikotarpių, kuriais pareiškėjas būtų laikomas Lukiškių TI-K, nenustatyta.

Atsižvelgdamas į atsakovės atstovo nurodytus argumentus, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017-04-10 iki 2017-07-19, teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis taip pat nustatė, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už kalinimo sąlygas nuo 2017-04-10 iki 2017-07-19. Iš teismo 2017-11-14 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-5096-596/2017 turinio matyti, kad pareiškėjas skundėsi privatumo stoka, naudojantis kameroje įrengtu sanitariniu mazgu, o teismas minėtu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Taigi byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas M. N. laikotarpiu 2018-02-04 iki 2019-01-01 Lukiškių TI-K nebuvo kalinamas, kas reiškia, kad atsakovo atstovas neteisėtų veiksmų šiuo laiku pareiškėjo atžvilgiu objektyviai negalėjo atlikti. Byloje nustačius, kad Vilniaus PN teisės aktų reikalavimų nepažeidė, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą žalą. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. N. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė