Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, specialiojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) našlė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-10-02 apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,97 promilės), konflikto su E. M. metu laikydama rankoje peilį ir jį nukreipusi į E. M., sakydama „aš tave užmušiu“, grasino ją nužudyti sudarydama pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas,

E. M. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

2016-10-02 apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,97 promilės), konflikto su E. M. metu, po to kai E. M. buvo pagrasinta ir nukentėjusioji skambino telefonu dėl pagalbos iškvietimo, sugriebė E. M. už gerklės ir ją smaugė, tuo sukeldama pastarajai fizinį skausmą.

Teismo posėdžio metu E. M. savo kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad konfliktas su dukra kilo kai ši kepė pyragą ir neatsiklaususi pasiėmė jos medų. Nurodo, kad dėl to ji supyko, pastūmė dukrą ir su ja susiginčijo. Po to dukra iškvietė policijos pareigūnus. Tvirtina, kad peilio rankose nelaikė, jisai gulėjo galimai ant stalo. Atėmusi iš dukros medų nežino kaip jai gavosi, tačiau dukrą pastūmė stipriu suėmusi už kaklo, ant grindų jokių daiktų nemėtė. Konflikto metu buvo neblaivi, nes gėrė pas kaimynę, pas kurią išėjo ir prieš atvykstant policijos pareigūnams. Pačio konflikto metu buvo dviese su dukra, vėliau grįžo žentas, kuris paties konflikto nematė. Dėl grąsinimo peiliu tai dukra ją apkalba, nes tikrai būtų jį (peilį) prisiminusi jeigu būtų paėmusi. Pripažįsta, jog dukrą stūmė. Ką tuo metu dukrai sakė nelabai atsimena. Nurodo, kad alkoholį vartoja retkarčiais, kartą į savaitę ar mėnesį, mano, kad nuo alkoholizmo gydytis jai nereikia. Su žentu konfliktai buvo, dabar nekonfliktuoju. Su šeimos nariais buvo du rimti konfliktai, neprisimena, kad ji būtų kam nors dūrusi peiliu. Vyras miręs prieš tris metus, su juo nekonfliktuodavo. Dėl savo veiksmų labai gailisi, tvirtina, kad daugiau taip nepasikartos. Jei teismas pripažintų ją kalta, sutinka, kad būtų įpareigota gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji E. M. paaiškino, kad konfliktas su mama E. M. kilo bute. Vyras buvo išėjęs pas anytą, kuri gyvena netoli mūsų, o ji norėjo kepti sausainius, buvo paėmusi medų. Tada atėjo į virtuvę išgėrusi mama, ji buvo neadekvati, bandė išprovokuoti konfliktą, pradėjo sakyti „kad tu paėmei mano, neimk mano“. Ji tylėjo, nenorėjo ginčytis, po to pasakė mamai, kad apsiramintų, nes kvies policiją. Tada mama paėmė peilį nuo stalo ir laikydama pasakė „aš tave užmušiu“. Nurodo, kad paėmė telefoną ruošėsi skambinti, tada mama metė ant stalo peilį, o paskui griebė ją už rankos ir kaklo. Laikydama telefoną, paspaudė mygtuką ir iškvietė vyrą, šis paskambino policijai. Kai atvyko pareigūnai, jiems paaiškino, kad mama randasi pas kaimynę. Ji nenorėjo važiuoti, todėl policiją uždėjo antrankius ir ją išvedė jėga. Paaiškino, kad su mama konfliktai kildavo ir anksčiau, visais atvejais kai kildavo konfliktai mama būdavo neblaivi. Be to, ankstesnių konfliktų metu mama taip pat grasino peiliu, buvo nestipriai ją (E. M.) peiliu sužalojusi į pilvą, kito konflikto metu trenkė su lazda per koją. Į policiją tuo metu nesikreipė. Nagrinėjamo konflikto mama grasindama užmušti peilį rankose laikė gal kokią minutę. Pakui, pradėjus skambinti pagalbos greit numetė peilį. Nemano, kad mama jai būtų dūrusi, tai greičiau buvo konflikto išraiška. Kai mama užsimojo peiliu, tai suvokė ne kaip realų grasinimą, o kaip eilinį išsišokimą. Aš tada ėmiau telefoną skambinti, ji griebė mano ranką ir griebė už gerklės. Tada aš suvokiau, jog gresia pavojus, kai metusi peilį mama pradėjo mane smaugti. Būna, kad mama dėl savo girtumo kažko neprisimena, vėliau neigia ką padariusi. Kai mama blaivi, mes gerai sutariam. Prašė mamai, jei būtų pripažinta kalta, neskirti griežtos bausmės, taip pat neskirti baudos, nes jos finansinė padėtis ir taip sunki.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. M. paaiškino, kad buvo visą rytą namuose, tvarkėsi, žmona kepė pyragus. Uošvienė (E. M.) jau buvo stipriai įgėrusi nuo ryto, jai „daugiadienės“ buvo. Jam išeinant pas savo motina, E. M. buvo savo kambaryje. Išėjus netrukus paskambino žmona, telefone išgirdo triukšmą, žmona šaukė, kad ją užpuolė motina. Paklausė ir suprato, kad vyksta rimtas reikalas, todėl iškvietė policiją paskambinęs 112. Atbėgęs namo pamatė, kad viskas išmėtyta virtuvėje, visi puodai, daiktai. Tai buvo jau įprasta, kai skraidė daiktai. Žmona su ašaromis papasakojo, kad motina grasino nužudyti su peiliu. Praktiškai ji (kaltinamoji) savo kambaryje buvo užsidariusi, kai išgirdo, kad iškviesta policija, tai kambaryje šūkavo, keikėsi. Sakiau žmonai, kad netvarkytų nieko. Žmona papasakojo, kad ji (kaltinamoji) šaukė, kad jos puodais nesinaudosi. E. M. sėdėjo savo kambaryje ir koliojosi. Paskui uošvienė prasmuko koridoriumi ir išbėgo pro lauko duris. Matė pro langą, kad iš laiptinės ji neišbėgo, o 5 aukšte yra jos draugė, su kuria geria, suprato, kad pas ją nuėjo. Policija atvažiavo, pradėjo aiškintis kas atsitiko. Policijos pareigūnams buvo nurodyta, kad ji (E. M.) slepiasi laiptinėje arba 5 aukšte pas draugę. Laiptinėje jos nerado, o kai pas draugę nuėjo, tai jis paskambino telefonu ir girdėjosi kaip suskambėjo kaltinamosios telefonas kaimynės bute. Jos abi sėdėjo užsirakinusios ir pusę valandos neįsileido pareigūnų, kurie baladojosi į duris. Paskui policijai atrakino duris. Ji (E. M.) pasakė, kad reikia apsirengti, atėjo namo, o paskui virtuvėje apvertė stalą, pradėjo grumtis su policininku. Tada pareigūnai uždėjo jai antrankius ir išvežė. Vėliau žmona, būdama stresinėje būklėje, pasakojo, kad E. M. griebusi peilį pridėjo jai prie gerklės ir pasakė „nudursiu tave“. Mano, kad uošvienė gali realizuoti savo veiksmus, nes buvo žmonai sužalojusi peiliu pilvą, sudaužiusi jai koją. Ji (E. M.) daužo daiktus, televizorius, kabelius karpo, neadekvati yra.

2016-10-03 įtariamąja apklausta E. M. parodė, kad jai pareikšto įtarimo esmę ji suprato, dėl to, kas parašyta įtarime, ji prisipažįsta iš dalies, tvirtino, kad jokio peilio konflikto su dukra metu ji nenaudojo, dukrai niekaip negrasino. Psichiatrinėse ligoninėse ji niekada nesigydė, priklausomybės ligų centre taip pat nesigydė, įskaitose neįrašyta. Nurodo, kad 2016 metų vasarą iš įkalinimo įstaigos grįžo jos žentas T. M.. Dukra su savo vyru gyvena viename bute su ja. Jie turi savo kambarius, ji turi savo. Bendro ūkio neveda, maitinasi atskirai, už butą moka kiekvienas už savo dalį. Žentas bute (duomenys neskelbtini) neregistruotas. Žentui grįžus iš kalėjimo, santykiai su dukra labai pablogėjo. Dukra ir žentas niekur nedirba, kartais naudojasi jos maisto produktais, ir tai daro be leidimo. Taip buvo ir vakar, t. y. 2016-10-02 apie 10.30 val., kai ji grįžo namo iš draugės, buvo šiek tiek išgėrusi, nes su drauge išgėrė sidro. Įėjusi į virtuvę, ji pamatė, kad dukra paėmė jos kruopas ir ji padarė dukrai pastabą, kad ši eilinį kartą be leidimo ima jos produktus. Pasakė, kad galėtų ir pati nusipirkti. Dėl to su dukra prasidėjo žodinis konfliktas, nes dukrai nepatiko jos pastaba. Konflikto metu ji dukros neįžeidinėjo, jokių necenzūrinių žodžių nevartojo. Konflikto metu ji paėmė stiklainį, kuriame buvo kruopos ir viską išmetė į šiukšlių dėžę. Dukra supyko, stovėjo jai ant kelio ir tada ji šią pastūmė, nes dukra neleido jai praeiti. Kiek pamena, dukrą pastūmė paėmusi už kaklo. Bet dukros tikrai nesmaugė. Tada dukra pradėjo skambinti savo vyrui, o ji nuėjo į kambarį, kur apsirengė, po ko nuėjo pas kaimynę. Būnant pas kaimynę, ten atėjo jos žentas su policijos pareigūnais, kurie ją išvežė į policijos komisariatą. Jokio peilio žodinio konflikto su dukra metu ji į rankas paėmusi nebuvo, nes ant stalo net nebuvo jokio peilio. Ji negrasino dukrai, kad ją užmuš, dukros nesmaugė, o tiesiog ranka patraukė ją nuo kelio, ranka ji ją pastūmė, tuomet laikė už kaklo. Konflikto metu žento bute nebuvo. Žentas atėjo, kai ji jau susiruošė eiti pas kaimynę. Jokių kitų asmenų konflikto metu jos bute nebuvo. Mano, kad dukra parašė pareiškimą ir apšmeižė ją būtent savo vyro nurodymu. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 59).

2017-3-02 įtariamąja apklausta E. M. parodė, Papildė, kad 2016-10-03 jai pareikšto įtarimo esmę supranta, savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, ir lieka prie savo pirminių parodymų. Pripažįsta tik tai, kad ji buvo išgėrusi ir konflikto su dukra metu ji ją pastūmė paėmusi ją už kaklo. Bet jos tikrai nesmaugė ir su peiliu jai negrasino bei jos neįžeidinėjo. Visa kita buvo kaip ir minėjo pirminės apklausos metu. Visos problemos vyksta dėl žento, kuris yra grįžęs iš įkalinimo įstaigos, kai jis būna išgėręs konfliktuoja su jos dukra bei būna agresyviai nusiteikęs jos atžvilgiu. Mano, kad jie nori ją išgyvendinti iš jos buto nes nori, kad žentą priregistruotų savo bute (b. l. 66). Nukentėjusioji E. M. 2016-10-02 apklausos metu paaiškino, kad 2016-10-02 apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini) jos motina E. M., sugrįžo į namus neblaivi ir be jokios priežasties pradėjo su ja konfliktuoti. Būnant virtuvėje motina įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais „blet“, „suka“, „kurva“. Įžeidinėdama ją, ji mėtė virtuvinius indus ant grindų. Ant virtuvinės spintelės gulėjo virtuvinis peilis su plastikine balta rankena, kurį motina paėmė kaire ranka ir nukreipusi į ją, pasakė „užmušiu“. Anksčiau motina yra prieš ją smurtavusi, todėl šios grasinimus priėmė rimtai. Ji paėmė mobilaus ryšio telefoną, nes norėjo paskambinti į policiją, tuomet motina, numetusi peilį ant spintelės, kaire ranka sugriebė ją už gerklės ir pradėjo smaugti, o dešine ranka mėgino iš jos atimti telefoną. Smaugdama ją, motina jai sukėlė fizinį skausmą, įžeidinėjo ją ankščiau minėtais necenzūriniais žodžiais ir kartojo, kad ją užmuš. Nuo smaugimo kaklo srityje liko žymės. Ji nuspaudė telefone paskutinį rinktą numerį, paskambino vyrui ir paprašė iškviesti policiją. Motina supratusi, kad atvyks pareigūnai, ją paleido ir apsisukusi nuėjo į savo kambarį, o netrukus pasišalino iš namų. Atvykę pareigūnai ją surado pas kaimynę ir sulaikę išvežė į P. J. motina girtauja jau apie du metus, apie metus laiko niekur nedirba. Išgėrusi ši dažnai konfliktuoja su ja. Anksčiau yra smurtavusi prieš ją, bet į medikus ir policiją nesikreipė (b. l. 26).

Papildomai 2016-10-02 apklausta nukentėjusioji E. M. paaiškino, kad 2016-10-02 (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir jos motinos E. M.. Konflikto metu bute buvo tik jos dviese. Minėtame bute gyvena ji su savo vyru ir jos motina. Butas priklauso jai ir jos motinai, t. y. jai priklauso 2/3 buto, motinai – 1/3. Butas padalintas oficialiai. Jos neveda bendro ūkio, mama tvarkosi pati, jie su vyru patys. Norėtų pasakyti, kad konfliktai su mama būna tik tada, kai mama pavartoja alkoholį ir tampa agresyvi. Tada jos žodžiu konfliktuoja, būna, kad mama pamėto indus, bet rimtesnių problemų nebuvo. Vakar mama grėbiesi peilio po to, kai mama kelis kartus bandė jai kažką sakyti, o ji motinai neatsakinėjo, nes matė, kad ši girta ir nenorėjo su mama konfliktuoti. Kaip suprato, būtent tas, kad ji nenorėjo su mama kalbėtis ir nepatiko šiai. Mama pradėjo aiškinti jai, kad čia visi daiktai jos, kad ji jų neliestų, o jai tylint, mama pradėjo įžeidinėti ją, po ko paėmė peilį ir jį laikydama, pasakė jai „užmušiu“. Tada ji paprašė mamos nusiraminti, pasakė, kad kitaip reikės kviesti policiją. Kai ji iš kišenės išsitraukė telefoną ir bandė rinkti policijos numerį, mama griebė jai už rankos, kurioje buvo telefonas, o kita ranka sugriebė jai už kaklo ir smaugė. Tada ji sugebėjo paspausti paskutinį telefone rinktą numerį ir prisiskambino savo vyrui. Vyras tuomet buvo išėjęs pas savo tėvus. Ji pradėjo rėkti „Tomai, grįžk“, o kadangi vyras, prieš išeinant matė, kad motina girta, tai suprato, kad vyksta konfliktas, tai ir iškvietė policiją. Tada motina ją paleido ir nuėjo į savo kambarį, po ko išėjo pas kaimynę. Atvažiavę policijos pareigūnai motiną rado pas kaimynę ir išvežė ją į policijos komisariatą. Nori pasakyti, kad konfliktuoja motina tik tada, kai būna girta. Situacija dėl motinos girtuokliavimo sustiprėjo po to, kai prieš 2 metus mirė jos tėvas. Nors ir tada, iki tėvo mirties, motina retai, bet susidurdavo su problemomis dėl alkoholio, tačiau jokių psichikos priepuolių nebūdavo, agresyvaus elgesio nepasitaikydavo. Šiuo metu ji irgi negali pasakyti, kad motina pastoviai geria. Yra taip, kad motina gali vartoti alkoholį kokias 2–3 savaitės, bet po to ilgesnį laiką negerti. Nuo alkoholio mama buvo gydyta ankščiau priklausomybės ligų centre ir gydymas duodavo savo rezultatų. Tačiau po tėvo mirties ji jau nesigydė ir pradėjo būdama girta reikšti agresiją. Pirmos apklausos metu ji pareiškė norą, kad jos motiną iškeldintų iš buto. Tačiau tai pareiškė būdama labai susijaudinusi po konflikto su motina, galvodama, kad tai padės sudrausminti motiną. Tačiau vėliau nusiramino ir viską gerai apgalvojo, todėl pareiškia, kad nepageidauja, kad jos motina E. M. būtų iškeldinta iš buto, kuriame jie gyvena. Ji žino, kad motina neturi jokios kitos gyvenamosios vietos ir niekur kitur gyventi negalės. Be to, bute yra mamai priklausantis kambarys, kur ji ir turi gyventi, nes iškeldinimas iš jos gyvenamosios vietos neigiamai paveiktų motiną. Be to, nors mama oficialiai niekur nedirba, ji padeda kitiems tvarkytis namuose, todėl turi užsiėmimą, o nelikus tokio, atsirastų daugiau laisvo laiko ir galimybių vartoti alkoholį. Ji mano, kad vakar dienos konfliktą jos išspręs taikiai, mano, kad su motina susitaikys ir bandys spręsti konfliktų problemą gyvenant viename bute (b. l. 28).

Papildomai 2017-01-27 apklausta nukentėjusioji E. M. paaiškino, kad kaip ir minėjo pirminės apklausos metu 11.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) būnant namuose jos mama buvo neblaivi, iš buto išėjus jos vyrui Tomui, ši pradėjo prie jos kabinėtis, priekaištauti dėl įvairiausių dalykų, jai nereaguojant ir su ja nebendraujant motina visai pasiuto. Ji jos paprašė atsikabinti nuo jos, tada ši griebė nuo stalo peilį ir atkišusi į ją, pradėjo grasinti, sakydama „aš tave užmušiu“. Pamačiusi, kad ji paėmė mobilųjį telefoną į rankas, ši sviedė tą peilį į šoną ir kaire ranka pradėjo ją smaugti, bei kita ranka bandė iš jos atimti telefoną. Ji kaip tik tuo metu spėjo paspausti paskudnį rinktą telefone numerį ir atsiliepus vyrui spėjo pasakyti „grįžk, gelbėk“. Vyras grįždamas namo iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Vyras labai greitai grįžo, tada jos motina užsidarė savo kambaryje ir jiems nespėjus užrakinti buto durų, pabėgo iš buto pas savo kaimynę gyvenančią 5 aukšte. Suprato, kad ji būtent išėjo pas kaimynę dėl to, kad stebėjo pro langą ar ji išeis iš namo ar ne, bet jai neišėjus suprato, kad ji nuėjo pas kaimynę. Greitai atvyko policijos pareigūnai, ji jiems nurodė kur ši galėtų būti, pareigūnai suradę ją iš karto atvedė į jų butą, bei motinai priešinantis, ją surakino antrankiais ir išvežė į policijos komisariatą. Vėliau atvykusi pareigūnė ją apklausė bei įteikė užduotį kreiptis pas teismo medicinos ekspertus. Pas teismo medicinos ekspertus ji taip ir nesikreipė, vien iš gailesčio mamai, bei tikėjosi, kad ji pasikeis po to, kai ją buvo sulaikę. Tačiau dabar jau gailisi, kad į juos nesikreipė. Nuo to įvykio dienos ji dar 2 kartus buvo kvietusi policijos pareigūnus dėl motinos neadekvataus elgesio, dėl grasinimų jai ir jos vyrui Tomui bei daiktų niokojimo bute. Dar buvo kartas, kai ji pati kvietė policijos pareigūnus ir skundėsi, kad jie ją muša, tačiau atvykę policijos pareigūnai pamatė, kad ši pati yra girta ir be reikalo juos iškvietė. Paskutinis įvykis buvo maždaug prieš 2 savaites, kada iškvietus policijos pareigūnus, jie ją neblaivią išvežė į policijos komisariatą. Ji pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus, būdama neblaivi, keikia juos necenzūriniais žodžiais, grasina nužudyti, nunuodyti. Ir ji jos bijo, bijo pasilikti viena su motina namuose (b. l. 32).

2017-01-27 apklaustas liudytojas T. M. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo žmona Egle ir jos motina E. M.. Žmonos motina pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus bei būdama neblaivi, jiems grasina susidoroti su jais, nužudyti, nunuodyti. Žmona turbūt neminėjo, kad prieš 1,5 metų Elytė peiliu buvo sužalojusi jo žmoną besdama peilį jai į pilvą. Sužalojimai buvo nestiprūs, tik pakraujavo. Dėl to įvykio žmona niekur nesikreipė gailėdama savo mamos. Jiems gyvenant kartu jau treti metai, ji vartoja alkoholinius gėrimus, ji sistemingai pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus po savo vyro mirties. 2016-10-02 apie 11.30 val. jis išėjo aplankyti savo mamos, kuri gyvena šalia. Išeidamas iš namų matė, kad anyta yra neblaivi. Nespėjus nueiti iki savo mamos namų, pamatė, kad jam skambina žmona. Pakėlė ragelį ir fone išgirdo tik žmonos ir anytos rėksmus, bei žmonos pagalbos šauksmą „gelbėk“. Grįždamas namo iš karto paskambino pagalbos telefonu Nr. 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis grįžo labai greitai, virtuvėje rado apsiverkusią savo žmoną, anyta buvo užsidariusi savo kambaryje. Virtuvėje buvo betvarkė, sudaužytos kelios lėkštės, ant grindų mėtėsi keli virtuviniai peiliai. Žmonai prašant, kad iškviestų policiją, jis garsiai pasakė „policiją aš jau iškviečiau ir ji atvažiuoja“. Jam bandant nuraminti žmoną ir aiškinantis kas tiksliai įvyko, anyta būdama kambaryje plūdosi įvairiausiais žodžiais sakydama, kad juos nunuodys, nužudys ir jie čia negyvens. Neužilgo išgirdo kaip anyta išbėgo iš buto. Kadangi žino, jog ji dažnai būna pas savo draugę, kaimynę Danguolę iš 5 aukšto, berods 53 buto, pamanė kad ji pas ją ir išbėgo. Stebėjo pro langą ar ši neišbėga iš namo, bet jai neišbėgus iš namo, jie buvo įsitikinę, kad ji slepiasi arba laiptinėje arba pas minėtą kaimynę. Policijos pareigūnai atvyko greitai, paaiškinus pareigūnams kas atsitiko, pasakė, kad ji galimais gali būti pas kaimynę iš 5 aukšto. Nurodė pareigūnams kuriame tiksliai bute ji gali būti. Maždaug apie 10 minučių jie beldėsi į minėtą butą, tačiau niekas durų neatidarė. Jis paskambino Elytei į mobilųjį telefoną ir jam suskambėjus buto viduje, pareigūnai griežtai pareikalavo atidaryti duris. Elytę pareigūnai atsivedė į jų butą, ten pradėjus aiškinti, kuo jinai yra įtariama, ji pradėjo aršiai elgtis, vartoti necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, priešintis- uždėję antrankius, pareigūnai ją išvežė į policijos komisariatą. Po šio įvykio, jie dar porą kartų kvietė policijos pareigūnus dėl Elytės neadekvataus elgesio bei grasinimų, taip pat buvo atvykusi ir greitoji pagalba, kuri Elytei prieštaraujant, jos niekur nevežė. Nori pabrėžti, kad po žmonos tėvo mirties, butas minėtu adresu buvo atitekęs jo žmonai 2/3 buto, o anytai liko 1/3 buto dalis, tačiau neseniai sužinojo, kad savo dalį Elytė yra pardavusi, tad oficialiai jai nieko nepriklauso. Anyta pastoviai būna neblaivi ir visada grasina jiems, jam nebūnant namuose, ji dažnai naudoja fizinį smurtą prieš jo žmoną, puldinėdama ją, tampydama ją už plaukų bei stumdydama, bute pastovai niokoja namų apyvokos daiktus ir turtą, taip pat baisu, kad ji rūkydama lovoje, gali sukelti gaisrą namuose (b. l. 42).

E. M. 2016-10-02 pareiškime policijai nurodė, kad E. M. nuo pat ryto pradėjo smurtauti, grasino nužudyti, rankose laikydama peilį pradėjo smaugti, grasino nunuodyti, mėtė daiktus virtuvėje, norint paskambinti pareigūnams atiminėjo telefoną. Nurodoma, kad kelias savaites ji (E. M.) be paliovos geria, išgėrusi nuolat jai kyla agresija (b. l. 8).

Vyriausiojo patrulio M. S. 2016-10-02 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimojoje aplinkoje, nurodoma, kad atvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnus iškvietusi E. M. paaiškino, kad E. M. grasino jai peiliu, smaugė. Ant E. M. kaklo matėsi mėlynė, kaklas paraudęs; anksčiau E. M. taip pat kelis kartus smurtavo (b. l. 10–11).

2016-10-18 apžiūros protokolu apžiūrėta iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo išklotinė bei įvykių suvestinė, iš kurių matyti, kad T. M. 2016-10-02 skambina bendruoju pagalbos telefonu, nurodydamas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) smurtauja girta E. M. (b. l. 7, 38–39).

2016-10-02 apklaustas liudytojas M. S. paaiškino, kad 2016-10-02 apie 13 val. patruliuojant kartu su tyrėju R. K., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė E. M.. Moteris paaiškino, kad jos motina E. M. būdama neblaivi konflikto metu pradėjo jai grasinti nužudyti pasiėmusi peilį, smaugė ją. Konfliktai vyksta pastoviai, kai tik E. M. būna neblaivi. Ji priekaištauja dėl pinigų, dėl buto ir, kad bute su E. M. gyvena jos sugyventinis. Ant E. M. kaklo matėsi mėlynės, kaklas buvo paraudęs. Jiems atvykus, įtariamosios namuose nebuvo, tačiau kartu bute buvęs vyras (kurio nei vardo, nei pavardės nepamena) pasakė, kad ji pabėgo pas kaimynę, kuri gyvena 1 ar tai 2 aukštais žemiau, po jų butu. Nusileidus su minėtu vyriškiu į kaimynų butą, ten rado E. M.. Moteris buvo neblaivi, bet nesipriešino. Ją pristatė į 1 PK, nusikaltimo įrankį taip pat paėmė. Vyras, kuris buvo bute, sakė, kad į jų konfliktą nesikišo ir neliudys (b. l. 46).

2016-10-02 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra bei jos metu paimtas peilis, kuriuo grasino kaltinamoji (b. l. 12–13).

2017-01-16 Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas peilis, kuriuo grasinta nukentėjusiajai (b. l. 16–18).

Alkotesteriu matavimo kvitas patvirtina, kad 2016-10-02 13.48 E. M. nustatytas 1,97 prom. girtumas (b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios E. M. kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., visiškai įrodyta.

Baudžiamosios atsakomybės taikymas už BK 145 str. 1 d. nurodytą nusikalstamą veiką suponuoja būtinumą konstatuoti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia.

Kaltinamoji E. M. tiek ikiteiminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad 2016-10-02 apie 11.30 val. konflikto metu prieš dukrą E. M. buvo panaudotas smurtas, jai buvo griebta už kaklo, tačiau neigė, jog būtų peiliu grasinusi dukrai. Nukentėjusioji E. M. nuosekliai, tiek savo 2016-10-02 pareiškime, surašytame iškarto po įvykio, o taip pat ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad E. M. kilusio konflikto metu jai grasino peiliu. Atvykusiems policijos pareigūnams E. M. nurodė peilį kurio buvo grasinta. Be to, nukentėjusioji paaiškino, kad E. M. ją suėmusi už kaklo pradėjo smaugti ir siekė išplėšti iš rankų telefoną tik po to, kai dėl grasinimų peiliu buvo bandyta kviestis pagalbos. Taigi, pati nukentėjusioji aiškiai suvokė, kad jai gresia pavojus dėl grasinimų, kvietė pagalbą. E. M. konflikto metu buvo girta, ir ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad kaltinamosios veiksmai dėl jos būsenos buvo neprognozuojami, o grasinimus nukentėjusioji suvokė kaip realius. E. M. teikti parodymai dėl grasinimų nužudyti yra nuoseklūs, neprieštaringi, patvirtinti ir kitais įrodymais byloje esančiais įrodymais – policijos pareigūnams 2016-10-02 teiktu pareiškimu, 2016-10-02 įvykio vietos apžiūros protokolu

Teismo vertinimu, kaltinamosios E. M. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos – grasinimo nužudyti – padarymo yra įrodyta, todėl ji trauktina atsakomybėn už BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą.

BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

BK 140 str. 2 d. nustatyta, kad, tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Nustatyta, kad 2016-10-02 apie 11.30 val. konflikto metu, iškarto po grasinimų nužudyti kai E. M. pradėjo skambinti telefonu kviesdamasi pagalbos, E. M. ranka sugriebė E. M. už gerklės, ją smaugė, tuo sukeldama pastarajai fizinį skausmą. E. M. iš esmės neneigė, kad E. M. atžvilgiu panaudojo smurtą. Vyriausiojo patrulio M. S. 2016-10-02 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į vietą ant E. M. kaklo matėsi mėlynė, kaklas paraudęs.

Kaltinamoji E. M. yra nukentėjusiosios E. M. motina, t. y. artima giminaitė (BK 248 str. 2 d.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. M. veikoje yra visi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl ji baustina už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Skirdamas kaltinamajam E. M. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti 2 nesunkūs, tyčiniai nusikaltimas prieš šeimos narį – dukrą), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – bausta administracine tvarka (b. l. 76–77); nuo priklausomybės ligų ar psichikos sutrikimų negydyta (b. l. 81–82); anksčiau teisiama nebuvo.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai E. M. atitinkamų straipsnio dalių sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės apribojimus, nustatant tokius jo terminus, įpareigojimus ir draudimus: už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 8 mėnesių laivės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus ir draudimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų (BK 48 str. 5 d. 3 p.), gydytis nuo priklausomybės alkoholiui (BK 48 str. 6 d. 4 p.; kaltinamoji sutiko gydytis), visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti užsiregistravusiai darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.); už BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 12 mėnesių laivės apribojimo bausmę, nustatant tokius draudimus ir įpareigojimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų (BK 48 str. 5 d. 3 p.), gydytis nuo priklausomybės alkoholiui (BK 48 str. 6 d. 4 p.), visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti užsiregistravusiai darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.).

Nors E. M. nusikalstamas veikas padarė to paties konflikto metu, nusikaltimai padaryti skirtingais veiksmais, jų tyčia nėra tapati (nužudyti grasinta dėl kilusio konflikto; smurtas panaudotas siekiant sutrukdyti išsikviesti pagalbą), todėl paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 15 mėnesių, nustatant tokius draudimus ir įpareigojimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų (BK 48 str. 5 d. 3 p.); įpareigoti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui (BK 48 str. 6 d. 4 p.); visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti užsiregistravusiai darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.).

Įvertinus tai, kad E. M. padarytas BK 140 str. 2 d. numatytas nusikaltimas yra smurtinio pobūdžio, taip pat tai, jog įvykdytas prieš šeimos narį, teismo vertinimu bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 str. 2 d. 9 p.), šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. buvo laikinai sulaikyta (duomenys neskelbtini) str. nustatyta tvarka nuo 2016-10-02 13.47 val. iki 2016-10-03 (1 para)(b. l. 49–50). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. c) pap., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

E. M. 2016-10-03 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 51) – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., BPK 94 str. 1 d. 4 p., nusikalstamos veikos įrankis – virtuvinis peilis – kuris 2017-01-19 nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus AVPK saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20 Vilniuje, kvitas serija BBB Nr. 6PK001131 – konfiskuotinas ir sunaikintinas šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius

BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jai už tai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant tokius įpareigojimus ir draudimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio; gydytis nuo priklausomybės alkoholiui; visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotai darbo biržoje;BK 145 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jai už tai 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant tokius įpareigojimus ir draudimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio; gydytis nuo priklausomybės alkoholiui; visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotai darbo biržoje.

E. M. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujanti BK 63 str. 1, 4 d., t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti galutinę 15 (penkiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant tokius įpareigojimus ir draudimus: visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio; gydytis nuo priklausomybės alkoholiui; visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotai darbo biržoje.

Paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-10-02 13.47 val. iki 2016-10-03 (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nusikalstamos veikos įrankį – virtuvinį peilį – kuris 2017-01-19 nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus AVPK saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20 Vilniuje, kvito serija BBB Nr. 6PK001131 – konfiskuoti ir sunaikintinas šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti E. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.