Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2019-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-936-829/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-02
Bylos Nr.
1-936-829/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23426-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-936-829/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23426-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.14.10.1; 2.12.1.4 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 2 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį (300 MGL) – 39 000 Lt bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta (200 MGL) 26 000 Lt bauda; vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. balandžio 28 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. ir suėmime nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. (32 paras) išbūtas laikas ir galutinė bausmė paskirta 136 MGL (17 680 Lt) baudą, kas atitinka 5 120 Eur baudą,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. K. 2019 m. birželio 1 d. apie 0 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), tyčia rąstu išdaužė V. M. sodyboje stovėjusio A. G. priklausančio automobilio ,,Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), langų stiklus, tuo padarydamas nukentėjusiajam 400 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis A. K., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. balandžio mėnesio pabaigoje grįžo iš Anglijos ir apsigyveno pas savo mamą (duomenys neskelbtini) kaime. Tuo metu pas mamą gyveno ir kitas jo brolis A. G. 2019 m. gegužės 31 d. jo brolis pasiūlė vykti pas jų sesers vyrą V. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau su juo važiuoti automobiliu nesutiko. Tada A. G. išvažiavo vienas, o jis nuėjo pas V. M. pėsčiomis. Lauke jau buvo tamsu. Nežino kiek tiksliai galėjo būti valandų. Pas V. M. jau vyko išgertuvės, ten buvo jo broliai A. G. ir A. G. Jis pats buvo blaivus. Prisėdo prie savo brolių ir jie pradėjo priekaištauti dėl visokių praeities dalykų, dėl skolos ir pan. Į jų žodžius nekreipė dėmesio. A. G. jį pastūmė, todėl šį stūmė taip pat. Po to brolis jam trenkė į veidą ir jie susikibo. Jokio skausmo jam brolis nesukėlė, todėl pretenzijų dėl to smūgio šiam neturi. Paleidus iš glėbio brolį A. G. konfliktas baigėsi ir visi grįžo į verandą, tačiau broliai nenurimo, ieškojo priekabių. Tada iš tų namų išėjo. Eidamas namo pamatė prie kiemo vartų stovintį pastatytą rąstą ir būdamas labai piktas ant savo brolio A. G., rąstu išmušė brolio A. G. automobilio ,,Peugeot“ stiklus. Taip pasielgė apimtas pykčio dėl savo brolio A. G. elgesio ir nenorėjo, kad jis važiuotų tuo automobiliu girtas. Dėl išdaužytų automobili langų gailisi (b. l. 56–58 ).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltę įrodo jo pačio visiškas prisipažinimas, nukentėjusiojo A. G., liudytojo A. G. parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2019 m. gegužės 31 d. apie 22 val., kartu su savo broliu A. K., buvo svečiuose pas savo sesers sugyventinį V. M. Pas V. M. svečiuose dar buvo E. G. ir dar vienas brolis A. G., visi penki vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp brolių kilo konfliktas, kuriam pasibaigus A. K. išėjo. Kai A. K. išėjo po keleto minučių išgirdo, kad kažkas daužo langus. Išėjęs į lauką pamatė, kad yra išdaužyti keturi automobilio ,,Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), langų stiklai. Langus išdaužė su pagaliu, kuris mėtėsi šalia automobilio. Padaryta 400 Eur turtinė žala. Civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės žalos nereikš (b. l. 11).

Liudytojas A. G. parodė, kad 2019 m., galimai birželio mėnesio pradžioje arba gegužės mėnesio pabaigoje, konkrečios dienos neprisimena, vakare susirinko pas seserį Paluobių k., kepė šašlykus, vartojo alkoholį. Buvo jis, švogeris V. M. Vėliau prie kompanijos prisijungė brolis A. G., kuris atvažiavo savo automobiliu ,,Peugeot“. Neilgai trukus atėjo ir kitas brolis A. K. Pradėjo su juo konfliktuoti, papriekaištavo jam dėl negrąžintų skolų, dar įsikišo ir brolis A. G., kuris priekaištavo broliui, kad šis sėdi mamai ant sprando. Po to tarp judviejų kilo konfliktas, kuriam pasibaigus A. K. išėjo. Po kokių 15 minučių, nuo A. K. išėjimo išgirdo dūžtančių stiklų garsą. Išbėgę į kiemą pamatė tik išdaužtus A. G. automobilio langų stiklus. Buvo išdaužti 4 stiklai. Suprato, kad tai A. K. darbas, nes daugiau niekas to padaryti negalėjo (b. l. 38–40).

2019 m. birželio 5 d. gautas A. G. pareiškimas apie tai, kad 2019 m. birželio 1 d. 0 val. 00 min. A. K. išdaužė jo automobilio ,,Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keturis langus. Dėl išdaužytų automobilio langų stiklų A. G. padaryta 400 Eur turtinė žala (b. l. 10–13).

2019 m. birželio 1 d. apžiūros protokole ir fotonuotraukose apžiūrėtas automobilis ,,Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuoti išdaužti automobilio langų stiklai (vairuotojo pusėje trys stiklai ir galinis automobilis langas), šukės pabirusios į automobilio saloną (b. l. 20–21, 22–28).

2019 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susisiekus su nukentėjusiuoju A. G. dėl pagalio, kuriuo metu buvo galimai išdaužti jo automobilio langai, šis nurodė, kad to pagalio ieškojo, bet nerado, galimai jis sudegintas (b. l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. K. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi jis veikdamas tiesiogine tyčia sugadino A. G. priklausantį turtą, padarydamas 400 Eur žalą (8 MGL), t. y. sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam A. K. už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, skirti 6 mėnesius viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. K. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokia prokuroro siūloma bausmės rūšimi (b. l. 62–63).

Skiriant kaltinamajam A. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties – pykčio protrūkio; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis; duomenų ar kaltinamasis yra gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje valstybinis kaltintojas nepateikė; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Teismo vertinimu BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (b. l. 59).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas A. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šakių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Masevičiūtė