Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini, Panevėžio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini. Apžiūrint įvykio vietą ant batų dėžės koridoriuje rastas ir apžiūrėtas plastikinis žalios spalvos kiaurasamtis, kurio korpusas suskilęs, trūksta vienos dalies (b. l. 7–10).

Iš 2017-08-07 specialisto išvados Nr. G 851/2017(05) matyti, kad apžiūros metu objektyvių duomenų apie P. I. patirtus sužalojimus nėra. Remiantis pateiktomis įvykio aplinkybėmis, P. I. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 53).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2017-08-06, 20.45 val., policijos pareigūnams tikrinant asmens blaivumą, R. I. nustatytas 1,79 promilės girtumas (b. l. 111).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis R. I. nors ir neneigė sudavęs smūgius tiek savo sutuoktinei R. I., tiek ir nepilnamečiui sūnui P. I., tačiau tvirtino tai padaręs tik gindamasis, nes konfliktiškai buvo nusiteikę būtent nukentėjusieji – žmona ir sūnus jį pradėjo spardyti, o paskui sūnus dar jam trenkė į ranką. Teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi juos paneigia baudžiamojoje byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant klausimą, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012).

Nukentėjusioji R. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek ir teisme nurodė, kad R. I. barėsi, keikėsi ir pradėjo kiaurasamčiu mojuoti jai palei nosį. Išgirdęs triukšmą ir neapsikentęs atėjo vyresnis sūnus P. I., kuris pradėjo tėvui sakyti, kad nustotų rėkti ir eitų į savo kambarį. R. I. nebesusivaldė ir trenkė tuo kiaurasamčiu sūnui P. I. per ranką ir koją. Prieš tai dar vyras spjovė jai (nukentėjusiajai) į veidą. Kai vyras sūnui trenkė su kiaurasamčiu, ji (nukentėjusioji) bandė užstoti P. I.. Tada R. I. tuo pačiu kiaurasamčiu trenkė ir jai per ranką. Nukentėjusysis P. I. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad buvo namuose ir išgirdo, kad tėtis, kuris buvo kartu su mama virtuvėje, kažko rėkauja. Nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Tėčiui pasakė, kad neberėkautų ir eitų į savo kambarį. Tada tėtis pradėjo rėkti ant jo (P. I.). Tėtis buvo lyg ir išgėręs ir, pasiėmęs plastmasinį kiaurasamtį, mosikavo prieš mamą. Ginant mamą, tėtis su tuo kiaurasamčiu trenkė jam (P. I.) vieną kartą į ranką, kitą kartą į koją. Tada mama gynė jį (P. I.) ir tėtis su tuo pačiu kiaurasamčiu trenkė jai du kartus į ranką. Kiaurasamtis sulūžo. Prieš tai tėtis mamai spjovė į veidą. Nukentėjusysis R. I. parodė, kad pirmiausia tėtis spjovė mamai, kuri nusivalė su tėčio rūbais ir juos numetė į tėčio kambarį. Kai mama grįžo į virtuvę, tėtis pradėjo mosuoti su tuo kiaurasamčiu ir rėkauti. Į virtuvę atėjo brolis P. I. ir tada tėtė trenkė broliui. Paskui tėtis pradėjo su mama daužytis. Tėtis mamai trenkė kažkur į ranką. Brolis gynė mamą. Taigi nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia kaltinamasis R. I., iš nuoseklių ir tarpusavyje sutampančių nukentėjusiųjų R. I., P. I. ir R. I. parodymų akivaizdu, jog konfliktą pirmas inicijavo ir jį sukėlė būtent R. I., pradėdamas priekaištauti žmonai R. I. dėl nuo jo slepiamų daiktų bei spjaudamas jai į veidą. Po šių kaltinamojo veiksmų, išgirdęs triukšmą virtuvėje, prie konflikto, siekdamas apginti mamą R. I., prisijungė P. I.. Konfliktą virtuvėje matė ir mažametis R. I.. Visi trys nukentėjusieji kategoriškai teigė, kad pirmas konfliktą išprovokavo ir smūgius tiek R. I., tiek ir P. I. kiaurasamčiu sudavė R. I.. Ir nors nukentėjusysis R. I. patvirtino, kad P. I. konflikto metu tėvui iš tikrųjų sudavė su jo (R. I.) iš balkono atneštu pagaliuku nuo vaikiškos lovytės, tačiau jis taip pat nurodė, kad tai buvo padaryta tik po to, kai smūgiai tiek R. I., tiek ir P. I. jau buvo suduoti. R. I. patvirtino, kad kai tėtis apsistumdė su broliu, brolis rankose nieko neturėjo. Jis taip pat nurodė, kad pagaliuką broliui davė tam, kad brolis apgintų mamą nuo tėčio. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo ir remiasi jais kaip tinkamais kaltinamojo R. I. kaltės įrodymais, nes minėti parodymai ne tik sutampa tarpusavyje, bet juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatyti nukentėjusiųjų veiksmai, kurie būtų kėlę realų pavojų kaltinamojo sveikatai ar gyvybei, dėl kurių būtų galima būtinoji gintis. Priešingai, kaip minėta, pirmas konfliktą sukėlė ir nukentėjusiesiems smūgius sudavė būtent R. I., taigi smūgių sudavimo metu ir prieš tai kaltinamasis neturėjo nuo ko gintis ir dėl to jo veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis.

Tokiu būdu ištyrus byloje esančius įrodymus neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis R. I. konflikto metu plastmasiniu kiaurasamčiu tyčia vieną kartą sudavė P. I. į ranką ir vieną kartą į dešinės kojos kelią, po to, tuo pačiu kiaurasamčiu tyčia du kartus sudavė R. I. į dešinės rankos alkūnę ir dilbį, taip sukeldamas fizinį skausmą sūnui P. I. bei nežymiai sutrikdydamas žmonos R. I. sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo R. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Nors kaltinamasis R. I. tvirtino, kad įvykio metu buvo blaivus, o alkoholį vartojo tik po to, kai po konflikto išėjo iš namų, teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta kaip nepagrįstus. Visi trys nukentėjusieji nurodė, kad kaltinamasis įvykio metu buvo išgėręs. Be to, tokius nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir byloje esantis asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2017-08-06, 20.45 val., policijos pareigūnams tikrinant asmens blaivumą, R. I. nustatytas 1,79 promilės girtumas (b. l. 111). Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis R. I. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis yra neteistas (b. l. 94–102), į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas, priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (b. l. 110), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat ir už pažeidimus, susijusius su vaiko teisių apsaugos pažeidimais (b. l. 103–106), nedirba, darbo biržoje neregistruotas, pragyvena iš gaunamos pensijos (b. l. 92–93). Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis savo kaltę teismo posėdžio metu pripažino tik iš dalies, kad kaltinamojo atžvilgiu 2017-07-05 jau buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas dėl smurto šeimos nario – žmonos – atžvilgiu, bet R. I. nesutiko su jam paskirta viešųjų darbų bausme, ir netrukus po to kaltinamasis įvykdė naują analogišką nusikalstamą veiką – tik jau smurtavo nebe vien tik žmonos, bet ir nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam R. I. parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nes teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis nustatytinas didesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies už nusikaltimus vidurkis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo šeimos narių atžvilgiu ir tai darė nebe pirmą kartą, darytina išvada, kad šiuo atveju R. I. tikslinga skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusių asmenų ir nesiartinti prie nukentėjusių asmenų arčiau nei nustatytu atstumu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. I. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017-08-06 20.48 val. iki 2017-08-08 12.50 val. (2 dienos).

Kaltinamajam R. I. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei nustatytu atstumu – panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktas – paketas Nr. 246086, kuriame įdėtas kiaurasamtis (kvitas Nr. 0002096), saugomas Panevėžio apskrities VPK reikšmingų ikiteisminiam tyrimui daiktų saugykloje (b. l. 11–12), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintinas kaip menkavertis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje. Arešto bausmės laiką skaičiuoti nuo R. I. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laiką, R. I. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-08-06 20.48 val. iki 2017-08-08 12.50 val. (2 dienas), ir laikyti, kad R. I. yra atlikęs 2 (dvi) arešto paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu, R. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų R. I., gim. (duomenys neskelbtini, P. I., gim. (duomenys neskelbtini, ir R. I., gim. (duomenys neskelbtini, gyvenančių (duomenys neskelbtini, ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų R. I., gim. (duomenys neskelbtini, P. I., gim. (duomenys neskelbtini, ir R. I., gim. (duomenys neskelbtini, arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu, nebendrauti, neieškoti ryšių su šiais asmenimis, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei nustatytu atstumu – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą – paketą Nr. 246086, kuriame įdėtas kiaurasamtis (kvitas Nr. 0002096), saugomą Panevėžio apskrities VPK reikšmingų ikiteisminiam tyrimui daiktų saugykloje, sunaikinti kaip menkavertį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.