Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-28 · Civilinė byla Nr. 2A-397-302/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-28
Bylos Nr.
2A-397-302/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Marijonas Greičius, Dalia Višinskienė
Ieškovas
M. Š.
Atsakovas
J. K.
Trečiasis asmuo
UAB „Ober Haus nekilnojamasis turtas“
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-397-302/2011Procesinio sprendimo kategorijos 42.4; 42.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Marijono Greičiaus ir Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Eglei Čeponienei,dalyvaujant ieškovui M. Š. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Š. ir atsakovo J. K. apeliacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui J. K. dėl avanso ir baudos už preliminarios sutarties pažeidimą priteisimo, tretysis asmuo UAB „Ober Haus nekilnojamasis turtas“ ir pagal atsakovo J. K. priešieškinį ieškovui dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Marijus Šmidtas kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 52-53, 65-71), prašydamas priteisti iš atsakovo J. K. 8 000 Lt avansinį mokėjimą ir 8000 Lt baudą už preliminariosios sutarties pažeidimą, taip pat 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.

Nurodė, kad 2008-01-03 sudarė su atsakovu preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (toliau-Preliminarioji sutartis), pagal kurią šalys susitarė sutartyje numatytomis sąlygomis ir nustatytais terminais sudaryti atsakovui priklausančių negyvenamųjų patalpų-kūrybinių dirbtuvių (bendras plotas 39,94 kv.m) su jų priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini) , pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šalių susitarimą iki pagrindinės sutarties sudarymo atsakovas turėjo pakeisti patalpų paskirtį ir jas įregistruoti kaip butą, taip pat parengti atskiro įėjimo į butą projektą, o ieškovas įsipareigojo sumokėti už butą 79 000 Lt. Preliminariosios sutarties pasirašymo metu ieškovas sumokėjo atsakovui avansą 8 000 Lt, likusią 71 000 Lt sumą ieškovas turėjo sumokėti atsakovui, kai bus sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal Preliminarios sutarties 5 str. šalys įsipareigojo pasirašyti notaro tvirtinamą pirkimo-pardavimo sutartį iki 2008-04-01, šios sutarties sudarymo metu turtas turėjo būti laisvas nuo bet kokių apsunkinimų (servitutų, hipotekų ir pan.), tačiau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovas pažeidė preliminariąją sutartį ir neįvykdė įsipareigojimų iki 2008-03-03 pakeisti parduodamo turto paskirtį ir turtą įregistruoti kaip butą, taip pat iki 2008-04-01 gauti leidimą įrengti atskirą įėjimą, atlaisvinti turtą nuo hipotekos, pateikti ieškovui susipažinti visus turto kadastro duomenų bylą sudarančius dokumentus. Atsakovas neinformavo ieškovo apie tai, kaip buvo atliekamas turto paskirties keitimas, neatsiuntė ieškovui jokių dokumentų. 2008 m. rugsėjo mėn. ieškovui dar kartą nuvykus apžiūrėti buto, kurį ketino pirkti, Liškiavos g. namo Nr. 5 gyventojai įspėjo, kad jis nepirktų patalpų rūsyje, nes jų paskirtis pakeista pažeidžiant statybos normų reikalavimus ir jis bus iš patalpų iškeldintas. Ieškovas reikalavo, kad atsakovas atsiųstų patalpų paskirties keitimo dokumentus, bet jų iš atsakovo negavo, tik iškėlus bylą teisme ieškovas susipažino su 2008-09-22 patalpų paskirties keitimo ir pripažinimo tinkamomis naudoti aktu, kuris, jo teigimu, neatitinka įstatymų reikalavimų. Ieškovas 2008-11-05 išsiuntė atsakovui pranešimą, kad jis vienašališkai nutraukė preliminariąją sutartį, nes atsakovas nenorėjo laiku sudaryti pagrindinės sutarties, pažeidė preliminariosios sutarties sąlygas. Kadangi preliminarioji sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovui 8000 Lt avansą ir sumokėti baudą 8000 Lt (15 str.).

Atsakovas J.K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o priešieškiniu (t. 1, b. l. 167-171) prašė ieškovo sumokėtą 8 000 Lt avansą pripažinti atsakovo patirtais nuostoliais dėl ieškovo nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas nurodė, kad 2008-01-03 pasirašė su ieškovu preliminariąją sutartį dėl atsakovui priklausančių patalpų (kūrybinių dirbtuvių), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tarpininkaujant trečiojo asmens UAB „Ober Haus” atstovui. Šalys susitarė, kad atsakovas iki 2008-03-01 pakeis patalpų paskirtį ir jas įregistruos kaip butą, parengs ir suderins atskiro įėjimo į butą projektą ir iki 2008-04-01 parduos ieškovui patalpas už 79 000 Lt. Ieškovas sumokėjo atsakovui 8 000 Lt avansą, likusius 71 000 Lt ieškovas įsipareigojo sumokėti pagrindinėje pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta tvarka. Po preliminariosios sutarties pasirašymo atsakovas sąžiningai vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir nors pavėluotai, ką sąlygojo objektyvios aplinkybės, bet atliko tam tikrus veiksmus, kad būtų užtikrintas pagrindinės sutarties sudarymas, t. y. jis 2008 m. vasario mėn. pateikė užsakymą įėjimo laiptams projektuoti, šie darbai buvo pradėti 2008 m. kovo-balandžio mėn., 2008-06-04 atsakovas gavo suderintą techninį projektą įėjimo laiptams į patalpas, kreipėsi į savivaldybę dėl patalpų paskirties keitimo, 2008-07-25 įsakymu atsakovo patalpoms buvo suteiktas buto Nr. 11, nuo 2008-09-08 turtas įregistruotas kaip butas. Atsakovas telefonu ir elektroniniais laiškais informavo ieškovą apie tai, kad vėluoja įvykdyti įsipareigojimus, o ieškovas neprieštaravo ir sakė, kad tokia padėtis jį tenkina, nes bus lengviau sukaupti lėšas butui nupirkti. Iki 2008-11-10 ieškovas neturėjo pretenzijų atsakovui, todėl ieškovo pranešimą, gautą 2008-11-10, apie atsisakymą sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį ir Preliminariosios sutarties nutraukimą remiantis šios sutarties 3, 9, 4, 6 straipsniais, t. y. dėl atsakovo kaltės, atsakovas vertina kaip nesąžiningus ieškovo veiksmus. Iki 2008-11-10 ieškovas nuolat teigė pasirašysiąs pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi ieškovas nesąžiningai vengė sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas reikalauja, kad ieškovas atlygintų jam padarytus nuostolius, kuriuos sudaro atsakovo sumokėtos AB Ūkio bankui palūkanos bei delspinigiai sumoje 3464,06 Lt pagal 2007-03-22 kredito sutartį Nr. 06-061/07, kurios būtų mažesnės, jei ieškovas būtų nupirkęs iš atsakovo jo turtą ir atsakovas būtų grąžinęs bankui paskolą, taip pat 2200 Lt išlaidų, susijusių su projektų derinimu ir rengimu, atliktais kadastriniais matavimais, kelionės išlaidomis.

Žemesnės instancijos teismas

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui M. Š. iš atsakovo J. K. pagal Preliminariąją sutartį sumokėtą 8 000 Lt avansą ir 2 000 Lt baudą, viso 10 000 Lt, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2008-12-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priešieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad atsakovas Preliminarioje sutartyje nurodytus darbus (pakeisti parduodamų patalpų paskirtį, gauti bei pateikti ieškovui leidimus įsirengti atskiram įėjimui) atliko po 2008-04-01, t.y. jau pasibaigus šioje sutartyje nurodytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, be to, atsakovas pažeidė preliminariosios sutarties 6 str. įtvirtintą pareigą iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. iki 2008-04-01 užtikrinti, kad butas būtų laisvas nuo bet kokių apsunkinimų (servitutų, uzufruktų, hipotekų ir pan.), atsakovas, pripažindamas, kad nespėjo laiku įvykdyti visų sutartinių įsipareigojimų, ir nurodydamas, kad taip atsitiko dėl valdininkų neveiklumo, o ne dėl jo kaltės, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė. Atsakovas, prisiimdamas įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, privalėjo būti pakankamai rūpestingas bei apdairus, įvertinti būsimus darbus, taip pat jis turėjo aktyviai veikti, imtis teisinių priemonių, jei atsakingos institucijos vilkino spręsti jų kompetencijai priskirtus klausimus. Be to, nėra pagrindo pripažinti, jog Preliminarioji sutartis buvo pratęsta abiejų šalių sutarimu, kaip teigia atsakovas, kadangi Preliminarioji sutartis pagal CK 6.165 str. 2 d. turi būti rašytinė ir formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia, o atsakovas nepateikė rašytinio susitarimo dėl Preliminariosios sutarties įvykdymo termino pratęsimo, taip pat nepateikė įrodymų, kad jis siūlė ieškovui šią sutartį pratęsti ir ieškovas sutiko. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad būtent atsakovas kaltas dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo ir iš jo ieškovui priteistina 8 000 Lt suma, sumokėta pagal Preliminariąją sutartį kaip avansas, kadangi preliminarioji sutartis neįvykdyta, pagrindinė sutartis nesudaryta, taigi laikė, jog atsakovas pinigus gavo be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo ir turi būti grąžinti asmeniui, kurio sąskaita juos gavo, t.y. ieškovui.

Teismas ieškovo reikalavimą priteisti 8 000 Lt baudos tenkino iš dalies ir sumažino prašomas priteisti netesybas iki 2 000 Lt, kurias pripažino minimaliais ieškovo nuostoliais, atsiradusiais dėl neįvykdytos Preliminariosios sutarties motyvuodamas tuo, kad atsakovas nors ir neįvykdė Preliminariosios sutarties, tačiau dėjo pastangas sutarčiai įvykdyti, atliko tam tikrus darbus, be to, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jo patirti nuostoliai bent jau artimi sutartyje numatytų netesybų dydžiui, preliminariojoje sutartyje numatytas netesybų (baudos) dydis neadekvatus pagrindinės sutarties sumai, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).

Teismas netenkino atsakovo priešieškinio dėl nuostolių priteisimo, kadangi pagrindinė patalpų pirkimo-pardavimo sutartis nustatytu terminu nesudaryta dėl atsakovo kaltės bei į tai, kad Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nesudarius pagrindinės patalpų pirkimo-pardavimo sutarties ieškovo pareiga sudaryti sutartį pasibaigė.

Šalies argumentai

Atsakovas J.K. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti pripažįstant 8 000 Lt avansą atsakovo patirtais nuostoliais dėl ieškovo nepagrįsto atsisakymo nuo sutarties. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovas, vykdydamas preliminariąją sutartį, buvo pakankamai sąžiningas, atidus ir rūpestingas, nes sutartinius įsipareigojimus (patalpų paskirties į buto pakeitimas, leidimų įėjimo laiptams į butą gavimas) pradėjo vykdyti iš karto po preliminariosios sutarties pasirašymo, pats teismas pripažino, kad atsakovas dėjo pastangas tam, kad būtų įvykdyti sutartimi prisiimti įsipareigojimai, tačiau dėl valstybės institucijų veiksmų sprendimai dėl patalpų paskirties keitimo buvo priimti po sutartyje numatyto termino.

Teismo konstatuota aplinkybė, kad atsakovas neužtikrino, jog turtas, kurį buvo sutarta parduoti ieškovui, būtų laisvas nuo bet kokių suvaržymų, yra formali, nes iki 2008-04-01 nebuvo jokios prasmės išregistruoti hipotekos, kadangi nebuvo kitų pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti sąlygų, nebuvo pakeista patalpų paskirtis. Apeliantas nurodo, kad su ieškovu buvo sutarta pakeisti patalpų paskirtį prieš sutarties sudarymą. Kadangi sutarties šalys susitarė dėl sutarties pratęsimo, dėl pagrindinių sąlygų įvykdymo vėlesniu terminu, 2008-04-01 nebuvo reikalo kreiptis dėl hipotekos išregistravimo.

Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovui buvo žinoma apie įsipareigojimų vykdymo eigą ir kad jis buvo nuolat informuojamas apie objektyvias darbų vėlavimo priežastis, taip pat, kad ieškovas sutiko su vėlesniais darbų atliko terminais. Teismas vertindamas kaip kaltus atsakovo veiksmus dėl to, kad pastarasis vėlavo pakeisti patalpų paskirtį, neatsižvelgė į tai, kad suėjus numatytam terminui, t. y. 2010-04-01, ieškovas elgėsi nesąžiningai, nes nepranešė atsakovui raštu, kad nutraukia sutartį, nepareikalavo įvykdyti sutartį, neinformavo, kad pareiga vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį pasibaigia. Iki 2008-11-10 ieškovas neturėjo atsakovui pretenzijų dėl vėlavimo, vykdant įsipareigojimus pagal sutartį, jis nuolat teigė pasirašysiąs sutartį.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad susitarimas dėl sutarties pratęsimo turėjo būti tik rašytinis, apeliantas nurodo, kad liudytoja N. J. patvirtino, kad tarp šalių buvo susirašinėjama elektroniniais laiškais. Ir laiškuose, kurių nepavyko visų išsaugoti, ir telefonu, buvo deramasi dėl sutarties pratęsimo, dėl to susitarta. Pagal CK 6.183 str. 2 d., viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio str. 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jei kita sutarties šalis atitinkamai veikė , remdamasi pirmosios elgesiu . Ieškovo elgesys, iš kurio buvo matyti, kad jis ketina sudaryti sutartį ir po 2008-04-01, tačiau persigalvojo 2008 m. rugsėjo pabaigoje, leidžia nepaisyti CK 6.183 str. 1 d., kurioje numatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti ar ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakleista ar papildyta, nutraukta kitokiu būdu, nes iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, jog šios sąlygos šalys yra atsisakiusios.

Teismas, pripažindamas atsakovą kaltu dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo, nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo nesudaryta būtent dėl ieškovo nepagrįsto atsisakymo nuo sutarties. Atsakovo reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi ieškovas elgėsi nesąžiningai, todėl jam turi būti pritaikyta civilinė atsakomybė ir iš jo priteistini nuostoliai 8 000 Lt sumai, kuri nurodyta sutartyje, nors realiai atsakovas patyrė daugiau nuostolių.

Šalies argumentai

Ieškovas M.Š. apeliaciniu skundu prašo skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl nuostolių ir baudos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui atmesti ir priteisti jam iš atsakovo 5 800 Lt kartu su priteistu 8 000 Lt avansu, paliekant galioti kitą sprendimo dalį, priteisti ieškovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas 1 866,49 Lt, 5 procentų metines palūkanas nuo nuostolių atsiradimo pradžios datos 2008-04-01. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, skaičiuodamas ieškovo realias išlaidas, padarė klaidų, nepriteisė ieškovui išlaidų kurui (206,35 Lt), taip pat nepriteisė transporto išlaidų apie 168 Lt sumai. Tokiu būdu bylinėjimosi išlaidos išaugo nuo 1 492,14 Lt iki 1 866,49 Lt.

Nurodo, kad ieškovo realiai patirti nuostoliai viršija teismo priteistą 2 000 Lt baudą už sutarties neįvykdymą. Ieškovas, turėdamas prižiūrėti savo motiną, turėjo atsisakyti pelningai apmokamo darbo, dėl to patyrė daugiau negu 9 000 Lt nuostolių, be to, jis turėjo persikelti gyventi į Šiaulius, kur įstojo į darbo biržą, tačiau jam nebuvo pasiūlytas darbas.

Pasak apelianto, jis sutiktų su greitu bylos užbaigimu, jeigu sutarta 8 000 Lt bauda būtų sumažinta atsakovo turėtomis 2 200 Lt išlaidomis dėl ginčo turto projektų rengimo ir derinimo.

Pagal CK 6.258 str. 7 d. palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jei nenumatyta kitaip. 2008-01-03 sutartyje turto pardavimo data buvo numatyta 2008-04-01 ir nebuvo kitų datų ar vėliau pasirašytų susitarimų, todėl palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo 2008-04-01.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.

Ieškovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir be pagrindo jam nepriteisė visų jo prašomų nuostolių sumos, taip pat netinkamai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro vykimo į teismo posėdį išlaidos. Su šiais argumentais kolegija nesutinka.

Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo (Civilinio kodekso 6.183 straipsnio 2 d.), nurodant, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl preliminarios sutarties termino pratęsimo galimumą tik raštišku susitarimu, o taip pat netinkamo procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), taikymą. Su šiuo apeliacinio skundo motyvu kolegija sutinka.

Nustatyta, kad šalys 2008-01-03 sudarė preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto – kūrybinių dirbtuvių (bendras plotas 39,94 kv.m), esančių (duomenys neskelbtini) , pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (t 1, b.l. 3-8). Pagal šalių susitarimą pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2008-04-01 (sutarties 5 p.), iki pagrindinės sutarties sudarymo atsakovas turėjo pakeisti patalpų paskirtį ir jas įregistruoti kaip butą (sutarties 9.1.1 p.), taip pat parengti atskiro įėjimo į butą projektą (sutarties 9.1.2 p.), bei turtą atlaisvinti nuo bet kokių apsunkinimų (sutarties 6 p.), o ieškovas įsipareigojo sumokėti už butą 79 000 Lt. Preliminariosios sutarties pasirašymo metu ieškovas sumokėjo atsakovui avansą 8 000 Lt, likusią 71 000 Lt sumą ieškovas turėjo sumokėti atsakovui, kai bus sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.

Pirmos instancijos teismas sprendė, kad sutartyje nustatytu terminu sutartis nebuvo sudaryta, kadangi atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų iki 2008-03-03 pakeisti parduodamo turto paskirtį ir turtą įregistruoti kaip butą, taip pat iki 2008-04-01 gauti leidimą įrengti atskirą įėjimą, atlaisvinti turtą nuo hipotekos. Su šiuo teismo argumentu kolegija nesutinka. Minėta, kad pagal preliminarią sutartį pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2008 m. balandžio 1 d. Byloje nepateikta įrodymų, kad nors viena iš sutarties šalių iki nurodyto termino atliko veiksmus, kad būtų pasirašyta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis, t.y. ieškovas nebuvo nuvykęs į sutartyje nurodytą Druskininkų savivaldybės 2-ą notarų biurą, o atsakovas į šį biurą buvo pateikęs dokumentus reikalingus sutarčiai sudaryti. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovas neįvykdė pagal preliminarią sutartį prisiimtų įsipareigojimų, tą patį konstatavo ir teismas savo sprendime, tačiau teismas netinkamai įvertino atsakovo paaiškinimus ir liudytojų parodymus byloje apie nurodytą aplinkybę, kad šalys pratęsė preliminarios sutarties galiojimo terminą, t.y. susitarė, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta vėliau. Atsakovas paaiškino, kad jis nesugebėjo laiku pakeisti patalpų statuso iš kūrybinių dirbtuvių į gyvenamąsias patalpas, gauti leidimą įrengti atskirą įėjimą ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, o dėl savivaldybės ir valstybinių institucijų veiksmų, taip pat atlikti kitų darbų - įregistruoti kaip butą, pasiūlius ieškovui pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, ieškovas su tuo sutiko. Nors ieškovas šių aplinkybių nepripažįsta, tačiau jo veiksmai po preliminarios sutarties termino pabaigos paneigia tokį jo aiškinimą. Nuo 2008 m. balandžio 1 d. ieškovas nesiima jokių veiksmų, jeigu tikėti jo paaiškinimais, visai nesidomi, kodėl sutartis nebuvo sudaryta ir neprašo grąžinti pinigus, kuriuos sumokėjo atsakovui. Tačiau byloje apklausta liudytoja N. J. parodė, kad ieškovas 2008 m. vasarą ir rudenį atsiuntė atsakovui tris elektroninius laiškus ir domėjosi vykdomais darbais. Pažymėtina, kad ieškovas 2008 m. lapkričio 5 dieną siunčia atsakovui pranešimą, kad jis preliminarią sutartį nutraukia, šie ieškovo veiksmai patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, kad šalys susitarė sutartį pratęsti, antraip ieškovui nebūtų jokio pagrindo nutraukinėti dar 2008-04-01 pasibaigusią sutartį. Tokią išvadą leidžia daryti ir ieškovo paaiškinimas, kad jis su draugu 2008 m. spalio mėnesį važiavo apžiūrėti sutartyje nurodyto buto ir tik tada, kai neva jam namo, kuriame yra butas, gyventojai kieme pasakę, kad jis ten „negyvens“, jis maždaug po mėnesio nutraukė sutartį, nurodęs, kad atsakovas netinkamai vykdė preliminarios sutarties sąlygas. Be to, tokią pačią pagrindinę sutarties nutraukimo aplinkybę ieškovas nurodė ir apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus šalių išdėstytus paaiškinimus, liudytojos parodymus, šalių veiksmus ir elgesį po sutarties termino, darytina išvada, kad šalys preliminarios sutarties terminą pratęsė ir ieškovas persigalvojęs pirkti butą nutraukė preliminarią sutartį prieš terminą. Kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šalys negalėjo niekaip kitaip tik raštu pratęsti preliminarios sutarties terminą. Tokią galimybę šalims numato CK 6.183 str. 2 d.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad šalys pratęsdamos sutartį neaptarė jos pratęsimo laiko, tai pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus nuo pratęsimo sutarties sudarymo.

Dėl preliminariosios sutarties neįgyvendinimo teisinių padarinių

Atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo šalių preliminarioji sutartis buvo pažeista atsakovo, todėl jis privalo grąžinti ieškovui šio sumokėtą avansą ir atlyginti nuostolius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog 2008 m. sausio 3 d. šalių sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo įsipareigojimų sutartis yra preliminarioji. Ši sutartis ieškovo buvo nutraukta. Ginčas kilo dėl to, kuri iš preliminariosios sutarties šalių kalta dėl šios sutarties neįgyvendinimo, ir to teisinių padarinių, t. y. avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.

Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas vykdė pagal 2008 m. sausio 3 d. preliminariąją sutartį prisiimtus įsipareigojimus: 2008 m. sausio 9 d., t.y. iš karto po preliminarios sutarties sudarymo, jis pateikė Alytaus apskrities administracijai prašymą dėl patalpų paskirties pakeitimo (t 1, b.l. 153). Šiuo atveju yra svarbi aplinkybė, kad atsakovo įsipareigojimo pakeisti negyvenamųjų patalpų paskirtį vykdymas priklausė ne tik nuo atsakovo, bet ir nuo specialaus subjekto Druskininkų savivaldybės admininistracijos, jos suformuotų konkrečiam atvejui patalpų paskirties pakeitimo sąlygų. Šiuo atveju svarbu, kad savivaldybės administracijos sprendimų, jų priėmimo terminų negali įtakoti atsakovas kitaip, negu numato įstatymo reikalavimai. Taigi akivaizdu, kad atsakovo prisiimto įsipareigojimo vykdymas ir atitinkamai vykdymo terminai priklausė ne tik nuo jo, bet ir nuo tam tikrų institucijų, kuris nėra sutartiniuose santykiuose su 2008 m. sausio 3 d. preliminariosios sutarties šalimis, ši aplinkybė negalėjo būti nesuprantama ieškovui sudarant preliminariąją sutartį, nes patalpų paskirties pakeitimas yra specifinė teisės aktais reglamentuota veikla, kurią vykdo atitinkami įstatyme nustatyti subjektai. Dėl nurodytų priežasčių negalima išvada, kad dėl 2008 m. sausio 3 d. preliminariosios sutarties neįvykdymo iki 2008 m. balandžio 1 d. yra kaltas tik atsakovas, konstatuojant jo nesąžiningus veiksmus nesudarius su ieškovu pagrindinės sutarties, dėl ko atsakovas turėtų sumokėti ieškovui sutartyje nustatytas netesybas, nes minėtos sąlygos dėl patalpų paskirties pakeitimo įvykdymas priklausė nuo specialaus subjekto veiksmų, ir tai tiek atsakovui, tiek ieškovui buvo žinoma. Dėl to abiems 2008 m. sausio 3 d. preliminariosios sutarties šalims tenka atsakomybė už sutarties neįvykdymą nustatytu terminu, ir kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovui iš atsakovo netesybų pagal šią sutartį yra neteisėtas ir nepagrįstas, o atsižvelgiant į jau kolegijos konstatuotą aplinkybę, kad sutarties šalys savo veiksmais pratęsė preliminarios sutarties vykdymo terminą, per kurį ieškovas pasinaudojo savo teise nutraukti sutartį, teismas neturėjo spręsti, jog 2008 m. balandžio 1 d. buvo galutinis terminas, per kurį šalys turėjo sudaryti sutartį ir jos nesudarė, nes atsakovas neįvykdė jau minėtų sutarties sąlygų.

Kolegija spręsdama, dėl kokių priežasčių nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo pardavimo sutartis šalims pratęsus preliminarios sutarties terminą atsižvelgia ne tik į atsakovo įsipareigojimų pagal sutartį netinkamą vykdymą, tačiau privalo atsižvelgti ir į tai, ar ieškovas ikisutartiniuose santykiuose buvo sąžiningas. Ieškovas preliminarią sutartį nutraukė pranešęs atsakovui 2008-11-05, t.y. tada, kai atsakovas įvykdė pagal preliminarią sutartį pagrindinius reikalavimus: pakeitė patalpų paskirtį ir jas įregistravo kaip butą nekilnojamojo turto registre (t 1, b.l. 23-28, 29-30, 33-34, 35); parengė atskiro įėjimo į butą projektą ir netgi jį įgyvendino, padarydamas atskirą įėjimą į butą (b.l. 38-43). Tokiu būdu atsakovas įvykdė visas preliminarios sutarties sąlygas, kurias kėlė ieškovas sudarydamas sutartį, ir ieškovas nutraukdamas sutartį po šių sąlygų įvykdymo elgėsi nesąžiningai. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama ir į paties ieškovo nurodymą, jog sutarties nutraukimo pagrindinė priežastis buvo ta, kad namo, kuriame yra ginčo butas, du gyventojai jam pasakė, kad „jis tame bute nebegyvens“, o ne sutarties sąlygų nevykdymas. Iš kitos pusės negalima laikyti, jog ir atsakovas elgėsi sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. Jeigu dalis įsipareigojimų įvykdymo priklausė ne tik nuo jo veiksmų, tai viena iš sąlygų - parduodamų patalpų atlaisvinimas nuo bet kokių suvaržymų, priklausė tik nuo atsakovo. Kaip matyti, šio įsipareigojimo atsakovas nevykdė kaip buvo numatyta preliminarioje sutartyje iki 2008-04-01, tačiau šis įsipareigojimas nebuvo įvykdytas ir iki ieškovas nutraukė preliminarią sutartį. Kolegija pripažįsta, jog ir dėl šio sutartinio įsipareigojimo nevykdymo nebuvo sudaryta preliminari sutartis, nors tai ir nebuvo pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlyga. Įvertinus visus įrodymus visumoje su nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, jog abi šalys nebuvo pakankamai rūpestingos ir sąžiningos ikisutartiniuose santykiuose. Dėl nustatyto kolegija sprendžia, kad teismas turėjo pagrindą priteisti iš atsakovo ieškovo sumokėtą avansinį mokėjimą pagal preliminarią sutartį, tačiau esant abiejų sutarties šalių kaltei dėl pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo jų nuostolių priteisti nebuvo pagrindo, nes jų patirti nuostoliai yra maždaug vienodi. Tuo pačiu kolegija nesutinka, kad atsakovo išlaidos, kurias jis turėjo pakeisdamas patalpų paskirtį ir įrengdamas atskirą įėjimą į butą, yra jo patirti nuostoliai, nes dėl šių atliktų darbų jo turimų patalpų vertė ne sumažėjo, o atvirkščiai padidėjo. Nors atsakovas teigia, jog patalpų vertė sumažėjo, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tik pateikė savo samprotavimus šiuo klausimu, kuriuos kolegija laiko neįtikinančiais.

Dėl nurodyto pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje keistinas, atmetant ieškovo priteistus nuostolius 2000 Lt sumoje. Sumažinus iš atsakovo priteistiną sumą atitinkamai perskaičiuotinos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteistina ½ dalis; sumokėto žyminio mokesčio priteistina (480 Lt : 2) 240 Lt, procesinių dokumentų rengimo išlaidų (318 Lt : 2) 159 Lt, kopijavimo išlaidų 36,34 Lt :2) 38,17 Lt, kelionės išlaidų (579,04 Lt : 2) 289,52 Lt, viso 672,69 Lt.

Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis patyrė žymiai daugiau kelionės į teismo posėdžius išlaidų, tačiau byloje yra pateisinta tokių išlaidų tik 579,04 Lt (T 1, b.l. 196, , t 2, 33-34, 41-43). Kolegija taip pat nelaiko ieškovo išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ieškovo nakvynės išlaidų „Parko Vila“ 45 Lt, nes šios išlaidos ieškovui buvo nebūtinos. Tokią išvadą kolegija daro įvertinusi tą aplinkybę, jog ieškovas iš Šiaulių į Druskininkus atvyko į teismo posėdžius 2009-10-23 9.30 val. ir 2010-03-31 10.00 val. , t.y. pačiu metu, kaip ir į 2009-12-15 teismo posėdį ir nakvynės paslaugomis jis nesinaudojo.

Apeliacinės instancijos teisme patenkinus iš dalies atsakovo apeliacinį skundą, tam dalinai atlygintinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 60 Lt žyminis mokestis ir 300 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pagal apeliacinės instancijos pažymą, teismas turėjo 8,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims apeliacinės instancijos teisme, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija

nutarė:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą pakeisti – sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo J. K. 2 000 Lt bauda, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti; priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 672,69 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. Š. 360 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme J. K. ir 8,60 Lt valstybei (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Marijonas GreičiusDalia Višinskienė