- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- eA-1769-525/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04393-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- „Sauduva“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sauduva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sauduva“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sauduva“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. lapkričio 12 nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. Š-l/ABNS-14“ (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjui paskirtą 30 000 Eur ekonominę sankciją į 500 Eur ekonominę sankciją.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimu paskirta 30 000 Eur ekonominė sankcija yra neproporcinga, per griežta, pažeidžia konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus. Teigė, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo atliktas planinis Bendrovės patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad Bendrovė nuo 2016 m. spalio 25 d. įgijo teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus pagal pakuočių atliekų rūšis ne iš komunalinio atliekų srauto. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė surinko 108,908 t popieriaus ir kartono pakuotės atliekų iš komunalinio atliekų srauto, už kurias neturėjo teisės išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento, tačiau išrašė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1612S10001-4378-5513, popieriaus ir kartono pakuotės atliekoms ne iš komunalinio atliekų srauto už 170,000 t.
3. Pareiškėjas nurodė, kad tyrimo eigoje bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, nedelsdamas ėmėsi priemonių pašalinti patikrinimo metu nustatytus trūkumus, kurias aplinkos apsaugos pareigūnai vertino kaip tinkamas, pareiškėjas visiškai pripažino padaręs teisės pažeidimus, neginčijo jo padarymo aplinkybių, padarytas pažeidimas jokių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, valstybės ekonominiams interesams nepadarė, pažeidimas truko neilgą laiką (nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Manė, kad pažeidimas padarytas dėl netyčinių Bendrovės veiksmų, netinkamo faktinių aplinkybių ir teisės aktų aiškinimo, pažeidimas neturi nukentėjusios šalies teisėms ir teisėtiems interesams didelės reikšmės, todėl turi būti vertinamas tik kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Bendrovėje dirba 60 darbuotojų, patiria nuostolių, turi finansinių sunkumų, todėl itin didelės 30 000 Eur ekonominės sankcijos pritaikymas neigiamai atsilieps Bendrovės veiklai, dėl pablogėjusios finansinės padėties bus nevykdomi sutartiniai įsipareigojimai, darbuotojai neteks dalies uždarbio, gali tekti imtis priemonių dėl darbuotojų atleidimo iš darbo.
4. Atsakovas Departamentas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime paaiškino, kad vadovaujantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 (toliau – Aprašas), 42 punktu, įrodančio dokumento dalies išrašymo neteisėtas pripažinimo faktas įformintas 2017 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo akte Nr. 15951094. Patikrinimo aktas patvirtintas Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėjos 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 9 (toliau – Sprendimas). Sprendimas apskųstas nebuvo. Įrodančio dokumento dalis, patvirtinanti 108,908 t popierinės ir kartoninės pakuotės atliekų surinkimą ir sutvarkymą, vadovaujantis Aprašo 45 punktu bei Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 15 punktu, neteko galios nuo Sprendimo priėmimo dienos. Pažeidimas įrodytas 2018 m. spalio 10 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu Nr. Š-l, 2017 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo aktu Nr. 15951094, Sprendimu, Nutarimu bei kitais bylos rašytiniais dokumentais. Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 4 punktą ir Aprašo 11.5, 11.6, 11.7 papunkčių reikalavimus.
6. Atsakovas teigė, kad atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 92 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatyta bauda nuo 30 000 Eur iki 55 000 Eur. Departamento pareigūnas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad padariusi pažeidimą Bendrovė pašalino pažeidimus, padėjo tyrimo metu bei nenustačius sunkinančių aplinkybių, Bendrovei paskyrė minimalią ekonominę sankciją.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir Nutarimu paskirtą galutinę 30 000 Eur baudą sumažino bei paskyrė 15 000 Eur ekonominę sankciją. Kitą skundo dalį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius atliko Bendrovės gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą 2016 metais įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo planinį patikrinimą ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. parengė patikrinimo aktą Nr. 15951094.
9. Sprendimu buvo patvirtintas 2017 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo aktas Nr. 15951094. Sprendime konstatuota, kad: 1) Bendrovė atliekų tvarkytojams (perdirbėjams) – AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ ir UAB „Gerovė“ perdavė pakuotės atliekas surinktas ne tik iš nekomunalinio srauto, bet ir komunalinio srauto, Bendrovei galėjo būti išrašyti dokumentai (patvirtinimai) tik tam pakuotės atliekų kiekiui, kuris surinktas ne iš komunalinio srauto, nes Bendrovė įrašyta į gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų atliekų tvarkytojų sąrašą kaip atliekų surinkėjas ne iš komunalinio srauto; 2) iš Bendrovės deklaruojamo surinkto nekomunalinio atliekų srauto popieriaus ir kartono pakuotės atliekų iš AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ surinkta ne 170,000 t, bet 61,341 t, popierinės ir kartoninės pakuotės 108,908 t atliekų kiekis surinktas iš komunalinio atliekų srauto ne savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose; 3) Bendrovė pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 4 punktą; 4) vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Aprašo 42 punktu, UAB „Sauduva“ neteisėtai išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą 2017 m. sausio 30 d. Nr. 1615SI0001 - 4378-5513 (dėl dokumente nurodyto atliekų kiekio dalies 108,908 t), išrašytą VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, pripažino negaliojančiu.
10. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Šiaulių apskaitos ir mokesčiu kontrolės poskyrio vyriausioji specialistė 2018 m. spalio 10 d. Bendrovei surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. Š-1, konstatuodama, kad Bendrovė pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 4 punktą, Aprašo 11.5, 11.6 bei 11.7 punktų reikalavimus. Departamento Teisės skyriaus Šiaulių administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vedėjas, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 92 straipsnio 5 dalies nuostatamis, 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu už numatytą pažeidimą skyrė bendrovei „Sauduva“ 30 000 Eur ekonominę sankciją.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino padaręs Nutarime nurodytus teisės pažeidimus, neginčijo jų padarymo aplinkybių. Prašymą dėl baudos dydžio sumažinimo grindžia tuo, kad paskirta bauda yra neproporcinga, per griežta.
12. Teismas vadovavosi Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 4 punkto, Aprašo 11.5, 11.6, 11.7 papunkčių, Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 5 dalies, 52 straipsnio nuostatomis.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų įrodymų visetą, nusprendė, kad jie patvirtina, jog Bendrovė pripažino padariusi teisės pažeidimą, padariusi pažeidimą Bendrovė pašalino pažeidimus, padėjo tyrimo metu. Be to, sprendžiant, ar Nutarimu už Aplinkos apsaugos įstatymo 92 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą Bendrovė paskirta ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.
14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė apie Bendrovės padarytų pažeidimų pobūdį ir priežastis, atsižvelgė į tai, kad Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, taip pat į tai, kad pareiškėjas prisipažino, jog yra padaręs Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 4 punkte bei Aprašo 11.5, 11.6 ir 11.7 punktuose nustatytus pažeidimus, ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti, teisės aktų pažeidimo bylos metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, nenustatyta, kad dėl Bendrovės padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, įmonė ir jos vadovas už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus anksčiau nebuvo bausti. Teismas atsižvelgė ir į pareiškėjo pateiktą 2018 m. gruodžio 31 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, kuri nėra galutinė. Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju paskirta 30 000 Eur bauda nėra proporcinga padarytiems pažeidimams, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas nusprendė, kad bauda turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjui, tiek ir kitiems juridiniams asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
15. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas nusprendė, jog pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjui skiriama 15 000 Eur dydžio bauda, nes iš pateikto 2018 m. gruodžio 31 d. balanso aiškiai matyti, kad Bendrovė turi pelno 162 502 Eur (Nepaskirstytas pelnas), kurio nėra paskirsčiusi.
III.
16. Pareiškėjas UAB „Sauduva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.
17. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti 15 000 Eur ekonominę sankciją yra neproporcingas ir per griežtas, pažeidžia konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus, akivaizdžiai suvaržo pareiškėją daugiau nei būtina tikslams pasiekti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas esmines bylos aplinkybes, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais.
18. Pareiškėjas mano, kad atsižvelgus į Bendrovės padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą, nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, Bendrovės nuostolingą veiklą patvirtinančias ir kitas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, jog pareiškėjui pirmosios instancijos teismo paskirtos 15 000 Eur dydžio ekonominės sankcijos taikymas pažeidžia proporcingumo bei teisingumo principus, yra neadekvati padarytam pažeidimui, sukels Bendrovei per didelę finansinę naštą.
19. Pareiškėjo teigimu, nepaskirstyto pelno dydis neatspindi Bendrovės galimybių baudą ir neatspindi Bendrovės tikrosios finansinės padėties. Nepaskirstytas pelnas – tai per visus metus nuo 1997 m. uždirbtas buhalterinis pelnas, kuris yra reinvestuotas į bendrovės veiklą. Įmonės finansinę būklę labiau atspindi einamojo likvidumo koeficientas, kuris parodo, kad Bendrovė jau dabar susiduria su rimtais atsiskaitymo sunkumais.
Atsiliepimas
20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
21. Atsakovas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir mano, kad Bendrovei paskirta 15 000 Eur ekonominė sankcija nėra neproporcinga ir per griežta bei nepažeidžia konstitucinių teisingumo ir teisinės valstybės principų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Departamento Nutarimu skirtos baudos dydžio.
23. Byloje nustatyta, kad Departamentas atliko pareiškėjo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą 2016 metais įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo planinį patikrinimą ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. parengė patikrinimo aktą Nr. 15951094, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas atliekų tvarkytojams (perdirbėjams) perdavė pakuotės atliekas surinktas ne tik iš nekomunalinio srauto, bet ir komunalinio srauto, kad pareiškėjas galėjo būti išrašyti dokumentus (patvirtinimus) tik tam pakuotės atliekų kiekiui, kuris surinktas ne iš komunalinio srauto, nes pareiškėjas įrašytas į gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų atliekų tvarkytojų sąrašą kaip atliekų surinkėjas ne iš komunalinio srauto, kad iš pareiškėjo deklaruojamo surinkto nekomunalinio atliekų srauto popieriaus ir kartono pakuotės atliekų iš AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ surinkta ne 170,000 t, bet 61,341 t, popierinės ir kartoninės pakuotės 108,908 t atliekų kiekis surinktas iš komunalinio atliekų srauto ne savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose, kad išrašė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1612S10001-4378-5513 popieriaus irm kartono pakuotės atliekoms ne iš komunalinio srauto atliekų už 108,908 t, kad tuo pareiškėjas pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 4 punktą.
24. Departamentas 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu dėl Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 4 punkto, Aprašo 11.5, 11.6 bei 11.7 punktų reikalavimų pažeidimo, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 92 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pareiškėjui paskyrė 30000 Eur ekonominę sankciją.
25. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir Nutarimu paskirtą galutinę 30 000 Eur ekonominę sankciją sumažino iki 15 000 Eur.
26. Pareiškėjas padaryto Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo neginčija, o apeliaciniame skunde nesutinka su paskirtos ekonominės sankcijos dydžiu.
27. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
28. Aplinkos apsaugos įstatymo 92 straipsnio 5 dalis numato, kad už nepagrįsta gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimą, kai šiuo dokumentu patvirtinamas 25 tonų ir didesnio kiekio gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymas, gali būti skiriama bauda nuo trisdešimt tūkstančių iki penkiasdešimt penkių tūkstančių eurų.
29. Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnis nustato, kad skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
30. Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis suteikia teisę bylą nagrinėjančiam teismui, atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
31. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde, taip pat apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl baudos dydžio ir pridėtus įrodymus, atsižvelgusi į atsakovo nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pareiškėjas tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą bei pripažįsta padarytą pažeidimą), pareiškėjo kitas nurodytas aplinkybes dėl Bendrovės veiklos vykdymo laikotarpio, Bendrovės finansinės padėties, kurios, pareiškėjo teigimu, sudaro pagrindą skirti mažesnę baudą, įvertinusi nustatytų pažeidimų pobūdį bei mastą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo kriterijais, konstatuoja, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, nėra pagrindo sumažinti pareiškėjui skirtą baudą daugiau nei ją sumažino pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu ir pagrįstai sumažino Nutarime paskirtos bylos dydį.
32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą bei keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sauduva“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.