Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 59-38,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. atžvilgiu Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pripažintas Austrijos Respublikos Klagenfurto apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendis, kuris vykdomas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį. Austrijos Respublikos Klagenfurto apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu K. S. pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 142 straipsnio 1 dalį, 143 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, kurią suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalimi, 180 straipsnio 3 dalimi, K. S. nustatyta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės atlikimo pradžia – 2017 m. kovo 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. balandžio 22 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2019 m. liepos 19 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. kovo 19 d. – 2 metai 1 mėnesis 3 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 59-38 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti K. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. S. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo K. S. skundu, išnagrinėjęs Komisijos Nutarimą ir išanalizavęs K. S. asmens bylą, nustatė, kad Komisija 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 59-38 nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nors nuteistasis teigia, kad Komisijos priimtas Nutarimas neteisėtas ir neteisingas, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo. Komisija tokį savo motyvuotą ir išsamų sprendimą priėmė, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus bei nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką. K. S. skunde išdėstyti teiginiai, jog Nutarime nenurodyti jokie aiškūs ir tikslūs lygtinio paleidimo kriterijai, nepateikti jokie įrodymai, jog nuteistasis neatitiktų minimalių kriterijų, yra nepagrįsti, kadangi priešingai nei teigia K. S., Komisijos Nutarimas yra visapusiškai motyvuotas, priimant sprendimą nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgta į K. S. charakterizuojančių aplinkybių visumą, jos tinkamai įvertintos ir remiantis visomis išanalizuotomis aplinkybėmis priimtas įstatymų reikalavimus atitinkantis Nutarimas.

Pabrėžtina, jog kiekvienu atveju, dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo, sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Formaliųjų įstatymų nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Tuo tarpu, šiuo atveju nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl vertintina jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir sprendžiama, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad K. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad K. S. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje svarstomas 3 kartą. Nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas du kartus (šiuo metu nuteistasis turi vieną galiojančią nuobaudą) ir du kartus skatintas. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, jog bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis ir yra skatintas, nėra pakankama teismui daryti išvadai, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals, nes ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo aplinkybės, kad visgi bausmės atlikimo metu jis buvo 2 kartus baustas, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymo metu turi vieną galiojančią nuobaudą. Bausmės atlikimo laikotarpiu baustumų turėjimas leidžia spręsti, kad nuteistasis nevykdė privalomų nurodymų, negebėjo laikytis režimo reikalavimų ir juos sistemingai pažeidinėjo.

Teismas taip pat įvertino nuteistojo skunde, Nutarime, socialinio tyrimo išvadoje ir nuteistojo asmens byloje išdėstytas aplinkybes, jog 2017 m. gruodžio 29 d. nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 77 taškai, kuri, remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, nuosekliai mažėjo atitinkamai iki 56 taškų, o vėliau ir iki 47 taškų, tačiau 2020 m. kovo 13 d. Vilniaus pataisos namuose atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą K. S. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika – 71 balas, iš kurių 25 statiniai ir 46 dinaminiai, kas visgi rodo didėjančią vidutinę, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didžiąja dalimi sudaro būtent dinaminiai, o ne statiniai veiksniai, kas reiškia, jog nusikalstamo elgesio riziką yra galimybė mažinti, tačiau pozityvi dinamika, šiuo atveju, nėra pastebima. Dinaminiai veiksniai išskirti nustačius nepakankamą savo veiksmų pasekmių įvertinimą, problemų identifikavimo stoką, požiūrį bei nuostatas į nusikalstamumą bei visuomenę ir neigiamą nuostatą į darbą pataisos įstaigoje. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje ir buvo stebimos tam tikros teigiamos nuteistojo iniciatyvos, orientuotos į kriminogeninių rizikos veiksnių valdymą, prosocialaus užimtumo formas, teigiamą resocializacijos procesą, tačiau teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negali neatsižvelgti į tai, kad pastaruoju metu, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra didėjanti, todėl spręsdamas Komisijos Nutarimo, dėl lygtinio paleidimo netaikymo K. S., teisėtumo klausimą, atsižvelgia ir į šią aplinkybę, kaip vieną iš vertinamųjų, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

Teismas, spręsdamas nuteistojo K. S. lygtinio paleidimo klausimą, taip pat atsižvelgia į 2020 m. kovo 16 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-34 nurodytas aplinkybes, jog K. S. turi vidurinį išsilavinimą, tačiau niekuomet iki nuteisimo ir viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nedirbo – atvykęs į pataisos įstaigą siūlomo darbo pataisos įstaigoje atsisakė. Nors nuteistasis ir nedeklaravo aktyviai negatyvių nuostatų į darbą, tačiau iš esmės neigiamai vertina darbą Lietuvoje, teigdamas, jog neverta dirbti dėl labai mažo atlygio. Nuteistojo požiūrį į darbą iliustruoja ir situacija, kuomet pataisos įstaigoje nuteistasis atsisakė tvarkyti bendro naudojimo patalpas pagal nustatytą grafiką savo paaiškinime nurodęs, jog negali atlikti darbų dėl pablogėjusios sveikatos būklės, nors mediko pažymoje buvo konstatuota, kad nurodytus darbus neteistasis atlikti gali. Įvertinus socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, matyti, kad nuteistasis iki nusikaltimų įvykdymo buvo išlaikomas motinos, oficialių nuosavų pajamų nėra turėjęs, neneigia nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas ir atliekantis laisvės atėmimo bausmę, įvykdęs būtent dėl finansinių motyvų – norėjęs neteisėtu elgesiu „užsidirbti“, kas leidžia spręsti, jog darbo patirties neįgijimas ir atliekant bausmę pataisos įstaigoje, tik rodo, jog niekada prieš tai nedirbusiam asmeniui, užsidirbti pragyvenimui teisėtais būdais, neturint darbinės patirties, visuomenėje gali būti sudėtinga, kylant grėsmei ieškoti neteisėtų pajamų šaltinių. Apibendrinant teigtina, jog K. S. stokoja darbinės patirties ir motyvacijos darbui, nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiojo skyriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarimu Nr. 95-511 2019 m. rugpjūčio 26 d. nuteistajam buvo rekomenduota įsidarbinti pataisos įstaigoje, tačiau ši rekomendacija nebuvo vykdoma ir K. S., net ir po minėto nutarimo priėmimo, neieškojo galimybių įsidarbinti pataisos įstaigoje. Taigi, negalima teigti, jog vien deklaratyvūs teiginiai, apie norą užsidirbti pragyvenimui teisėtais būdais, būtų pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad K. S. iš pataisos įstaigos paleistas lygtinai, galės tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką, užsidirbdamas pragyvenimui teisėtais būdais ir priemonėmis.

Visa tai rodo, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su Komisijos Nutarime išdėstyta pozicija, jog atsižvelgiant į vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką, nuobaudas skirtas už drausmės pažeidimus, darbinės patirties stygių ir neigiamą požiūrį į darbą pataisos įstaigoje, nepakankamą savo elgesio pasekmių įvertinimą, nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kartu teismas atsižvelgia ir teigiamai vertina tai, kad nuteistasis K. S. palaiko socialinius ryšius su seserimi bendraudamas vaizdo skambučiais bei su motina, kuri jį lanko trumpalaikių pasimatymų metu. Taip pat tarpasmeninius ryšius palaiko su gyvenimo drauge, su kuria gyveno dar iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, ryšį palaiko ilgalaikių pasimatymų metu, ketina sukurti šeimą. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos gyventų pas motiną R. R..

Nepaisant to, teismo vertinimu, nuteistojo K. S. skunde nurodyti motyvai, dėl Komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 59-38 panaikinimo, nesudaro pagrindo nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, net ir taikant intensyvią priežiūrą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija priimdama 2020 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 59-38, dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei išnagrinėjusi visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus K. S. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, galimybių adaptuotis laisvėje stoka, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus K. S. iš pataisos įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 59-38 netaikyti nuteistajam K. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.