Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Bendrajam pagalbos centrui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas eina BPC Alytaus skyriaus specialisto pareigas ir yra vidaus tarnybos vyresnysis leitenantas. Jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, su kuria nesutinka.

Tarnybinio patikrinimo metu jis pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2017 m. gruodžio 23 d. po nedarbingumo ir kasmetinių atostogų atvyko į tarnybą 7.30 val. ir dirbo iki 16.00 val. Darbo grafike darbo pradžia buvo nurodyta 11.00 val. (8,5 valandos pamaina).

Nesutinka su BPC vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų BPC viršininko 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 41V-75 (toliau – Taisyklės), pažeidimais dėl instruktavimo ir darbo perdavimo kitam pareigūnui. Pažymi, kad į tarnybos knygą pasirašė kaip ir visus kitus kartus, kai dirbdavo ne visą darbo dieną. Alytaus skyriaus specialistė vidaus tarnybos leitenantė V. P. apie tai, kad pamainą perdavė ne jis, tarnybos knygoje nepažymėjo. Tą dieną jo pamaina buvo sutrumpinta, todėl visus darbus, susijusius su pamainos perdavimu, atliko pamainą užbaigę pareigūnai. Be to, jam išėjus, pamainoje liko dirbti 5 darbuotojai ir pareigūnas, turintis daugiau kaip 20 m. darbo stažą, todėl nesutinka su teiginiu, kad pamainą paliko be priežiūros. Tą dieną darbo krūvis buvo įprastas ir likus dirbti 5 darbuotojams nebuvo pagrindo manyti, kad tarnyba nukentės.

Iš dalies sutinka, kad turėjo informuoti tiesioginį vadovą E. B., nes atvyko į tarnybą anksčiau, nei nustatyta grafe, ir turėjo laiko, tačiau tuo metu buvo savaitgalis ir jis buvo aukščiausio laipsnio pareigūnas, atsakantis už tarnybos veiklą, todėl priėmė sprendimą neinformuoti.

Nesutinka, kad pažeidė Taisyklių 56.1, 59, 60, 61 punktų bei Alytaus skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto BPC viršininko 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 41V-116 (toliau – Pareigybės aprašymas), 6.13 punkto reikalavimus, nes pamainą perdavė ir apie buvusius ir esamus įvykius informaciją perdavė tuo metu dirbusi Alytaus skyriaus jaunesnioji specialistė vidaus tarnybos vyr. puskarininkė I. T., turinti daugiau kaip 20 m. tarnybos darbo stažą. Į tarnybos knygą jis pasirašė kaip ir visus kitus kartus, kai dirbdavo ne visą darbo dieną, ir tai atsispindi pamainos priėmimo perdavimo žurnale, dėl to Alytaus skyriaus viršininkas niekada nepriekaištavo. Alytaus skyriaus vidaus tarnybos leitenantė V. P. apie tai, kad pamainą jai perdavė ne pareiškėjas, tarnybos knygoje nepažymėjo. Visus darbus, susijusius su pamainos perdavimu, atliko pamainą užbaigę pareigūnai.

Kadangi nesusipratimas dėl darbo laiko pradžios įvyko dėl žmogiškojo faktoriaus, todėl turėtų būti vertintinas kaip formalus ir mažareikšmis, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių. Mano, kad tarnybinė nuobauda neadekvati padarytam pažeidimui, juolab kad tą dieną atidirbo visas valandas, kitai pareigūnei darbo krūvis nepadidėjo, nes buvo gautas tik vienas pranešimas, kuris nepasitvirtino.

Mano, kad, skiriant tarnybinę nuobaudą, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad yra charakterizuojamas teigiamai, savo funkcijas atlieka tinkamai, 2016 m. buvo skatintas už nepriekaištingą tarnybą, neturi galiojančių nuobaudų, tačiau tai nebuvo padaryta.

Jei teismas nuspręstų, kad jam turi būti taikoma tarnybinė atsakomybė, prašo paskirtą nuobaudą sušvelninti.

Paaiškina, kad pagal BPC Alytaus skyriaus budinčių pareigūnų, valdančių pajėgas, darbo ir atostogų grafiką 2017 m. gruodžio mėn., patvirtintą BPC viršininko A. Č. 2017 m. lapkričio 21 d. (reg. Nr. 41IL-1828), pareiškėjas 2017 m. gruodžio 23 d. turėjo dirbti nuo 11.00 val. iki 19.30 val. (iš viso 8,5 val.). BPC Alytaus skyriaus pamainos darbuotojų, valdančių priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, darbo ir atostogų grafikas sudaromas atsižvelgiant į pamainos darbuotojų atostogas, laikiną nedarbingumą, pakankamą darbuotojų skaičių pamainoje, į darbo krūvį bei kitas svarbias aplinkybes, siekiant efektyviausio darbo organizavimo pamainose, tolygiausio darbų paskirstymo, darbuotojų keitimosi pamainomis tolygaus užtikrinimo.

Pagal grafiką 2017 m. gruodžio 23 d. darbuotojų skaičius dieninėje pamainoje buvo suskirstytas tolygiai, kad nuo ryto iki pietų dirbtų 6 darbuotojai. Tą dieną skyriui vadovauti nuo 7.30 val. iki 14.00 val. buvo paskirta R. B., nuo 11.00 val. iki 19.30 val. pamainos vadovavimą turėjo perimti pareiškėjas. Grafiką BPC Alytaus skyriaus viršininkas 2017 m. lapkričio 21 d. įsegė į darbo grafikų segtuvą, esantį operatorių salėje, ir PDF formatu visiems skyriaus darbuotojams, taip pat ir pareiškėjui, išsiuntė elektroniniu paštu. Pats pamainos darbuotojas gali ir turi sekti, kokią dieną, kelintą valandą bei kiek valandų turi vykdyti savo darbines funkcijas. Taigi buvo sudarytos visos sąlygos susipažinti su darbo grafiku.

BPC Alytaus skyriaus viršininkas 2017 m. gruodžio 23 d. 18.50 val. paskambino į Centro Alytaus skyrių ir sužinojo, kad pareiškėjas tą dieną dirbo nuo 7.30 vai. iki 16.00 val., nors nei žodžiu, nei raštu neinformavo, kad dirbs kitu laiku. Per pokalbį paaiškėjo, kad, pareiškėjui baigus darbą, nebuvo paskirtas kitas darbuotojas, atsakingas už pamainą, likusį budėjimo laiką šias funkcijas atlikti jis paskyrė Centro Alytaus skyriaus jaunesniąją specialistę vidaus tarnybos vyresniąją puskarininkę I. T.. Apie tai, kad pareiškėjas dirbs kitu laiku, o ne pagal grafiką, nei žodžiu, nei raštu neinformavo, todėl dėl pareiškėjo veiksmų pamainoje sumažėjo dirbančių pareigūnų, jiems teko didesnis darbo krūvis (pagal užfiksuotus įvykius Centro Alytaus skyrius 2017 m. gruodžio 23 d. nuo 7.30 val. iki 16.00 val. gavo 17 įvykių (dirbo 7 pareigūnai), o nuo 16.00 val. iki 19.30 val. – 18 įvykių (dirbo 5 pareigūnai)).

Pareigūno pareigų nevykdymas numatytą tarnybos laiką be svarbios pateisinamos priežasties negali būti pripažįstamas nereikšmingu nustatytos vidaus tarnybos įstaigoje drausmės pažeidimu, kadangi paskiriamas į pareigas asmuo duoda priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 13 straipsnis) ir įsipareigoja jų laikytis, t. y. nuo to momento jam atsiranda padidinti reikalavimai ir nepriekaištingo elgesio standartai, o tokie kaip pareiškėjo netinkami veiksmai iškreipia pagrindinius vidaus tarnybos pricipus – įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, pagarbos įgytoms teisėms, bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo (Statuto 3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas savo veiksmais parodė netinkamą pavyzdį kolektyvui ir padidino darbo krūvį kitiems darbuotojams, o tai galimai turėjo įtakos operatyviam darbui.

Taigi, pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Taisyklių 24.1, 24.2, 24.6, 44, 56.1, 59, 60 ir 61 punktų, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-101 (toliau – Etikos kodeksas), 6.8, 6.8.2, 8.2, 8.3 punktų, Pareigybės aprašymo 6.1, 6.13 punktų bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytos tarnybinių tyrimų atlikimo tvarkos. Mano, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui parinkta pagrįstai, yra adekvati padarytam pažeidimui. Teigia, kad pažeidimą pareiškėjas padarė tyčia, nes suvokė savo veiksmų pobūdį, norėjo taip veikti ir suprato, kad gali atsirasti neigiamų padarinių, ir jų norėjo. Pareiškėjas yra statutinis pareigūnas, todėl jam taikytini griežtesni atidumo, rūpestingumo, pareigingumo reikalavimai. Taigi, pažeisdamas darbo laiko režimą, pažeidė teisės aktus, su kuriais buvo supažindintas, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl BPC Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad BPC Alytaus skyriaus viršininkas vidaus tarnybos majoras E. B. 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl darbo ne pagal grafiką“ BPC vidaus tarnybos pulkininkui A. Č. pranešė, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 23 d. dirbo nuo 7.30 val. iki 16.00 val. (8,5 val.), nors pagal BPC viršininko 2017 m. gruodžio 21 d. patvirtintą 2017 m. gruodžio mėn. grafiką turėjo dirbti nuo 11.00 val. iki 19.30 val. Apie tai, kad dirbs ne pagal nustatytą grafiką, pareiškėjas jo nei raštu, nei žodžiu neinformavo. Pažymėjo, kad dėl tokių veiksmų sumažėjo budinčių pareigūnų ir padidėjo kitų darbuotojų darbo krūvis. Šiuo tarnybiniu pranešimu prašė pradėti tarnybinį patikrinimą (b. l. 115).

BPC Alytaus skyriaus jaunesnioji specialistė R. D. 2017 m. gruodžio 28 d. tarnybiniame pranešime „Dėl 2017-12-23 budėjimo eigos“ nurodė, kad 2017 m. gruodžio 23 d. D. G. atsisveikinęs išėjo iš operatorių salės ir negrįžo, salėje liko dirbti 5 darbuotojai. Likusio budėjimo metu Alytaus skyrius gavo daug pranešimų apie įvykius (b. l. 119).

BPC Alytaus skyriaus jaunesnysis specialistas I. K. 2017 m. gruodžio 30 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 124), BPC Alytaus skyriaus jaunesnysis specialistas V. A. 2017 m. gruodžio 30 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 125), BPC Alytaus skyriaus jaunesnioji specialistė A. P. (b. l. 128) patvirtino, kad nuo 16 val. iki 19 val. 30 min. budinčiai pamainai teko didesnis darbo krūvis.

Apie 18.50 val. jaunesniajai specialistei I. T. paskambino BPC Alytaus skyriaus viršininkas ir pavedė likusį budėjimo laiką atlikti pamainos vyresniojo funkcijas (b. l. 119).

BPC 2018 m. sausio 2 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 41D-2 pranešė pareiškėjui, kad jo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimo drausminio nusižengimo (b. l. 129–130).

Pareiškėjas 2018 m. sausio 9 d. BPC pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2017 m. gruodžio 23 d. atvykęs į tarnybą 7.30 val. pastebėjo, kad iš anksto patvirtintame darbo grafike pažymėtas darbo pradžios laikas 11.00 val. (8,5 val. pamainą). Įprastai jo darbas prasidėdavo 7.30 val., o tai buvo pirmas kartas, kai prasidėjo 11.00 val. Jo gyvenamoji vieta yra už 74 km nuo darbo vietos, todėl priėmė sprendimą dirbti nuo 7.30 val. 8,5 val., tiesioginio vadovo apie tai neinformavo. Jam paliekant darbo vietą, darbo krūvis buvo įprastas, o nesusipratimas dėl darbo laiko pradžios įvyko dėl žmogiškojo faktoriaus (b. l. 132–133).

BPC 2018 m. sausio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 41IL-75 „Dėl galimo Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus specialisto vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto D. G. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada) konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 6.8.2, 8.2, 8.3 papunkčių reikalavimus, Taisyklių 24.1, 24.2, 24.6, 44, 56.1, 59–61 punktų ir papunkčių reikalavimus, Pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.13 papunkčių reikalavimus. Šiuos teisės aktus pažeidė dėl to, kad pagal 2017 m. gruodžio mėn. grafiką 2017 m. gruodžio 23 d. turėjo dirbti (vadovauti BPC Alytaus skyriaus pamainos darbuotojams, užtikrinti tinkamą informacijos apie nelaimę priėmimą ir perdavimą, operatyvųjį PGP valdymą) nuo 11.00 val. iki 19.30 val., tačiau savo funkcijas atliko nuo 7.30 val. iki 16.00 val., 16.00 val. savavališkai paliko tarnybą, pamainos priėmimo ir perdavimo žurnale pasirašė, kad budėjimą perdavė BPC Alytaus skyriaus specialistei vidaus tarnybos leitenantei V. P., tačiau realiai dieninę pamainą pridavė jaunesnioji specialistė I. T., t. y. pareiškėjas tinkamai pamainos neperdavė, apie pasitraukimą iš darbo vietos neinformavo tiesioginio vadovo.

Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo veiksmai nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, yra vienkartinio pobūdžio, BPC ir kiti asmenys materialinės žalos nepatyrė, tačiau tokie veiksmai padaryti tiesiogine tyčia dėl savanaudiškų paskatų, siekiant naudos sau, pažeidžiant darbo drausmę ir etikos normas, pavaldiems pareigūnams pademonstravo atsainų požiūrį į nustatytos drausmės ir parengties palaikymą statutinėje įstaigoje, padidino darbo krūvį kitiems pamainos pareigūnams. Už minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimus pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 137–151).

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga su tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimu sutiko, tačiau siūlė apsvarstyti galimybę tarnybos organizavimo tikslus pasiekti kitomis, nei tarnybinės nuobaudos skyrimas, priemonėmis (b. l. 153).

Ginčijamu Įsakymu, atsižvelgiant į minėtą Išvadą ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos sutikimą, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 154).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas administracinių teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien konstatuoti faktą, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).

Pareiškėjas tiek skunde teismui, tiek 2018 m. sausio 9 d. BPC pateiktame paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo pripažįsta, kad 2017 m. lapkričio 23 d. dirbo ne pagal 2017 m. gruodžio grafike nustatytą laiką, tačiau mano, kad neigiamų pasekmių dėl to BPC nekilo, todėl paskirta nuobauda yra per griežta. Taip pat teigia, kad Išvadoje visiškai neatskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, nėra aišku, kokiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, kokius teisės aktus, imperatyviai nustatančius pareigą veikti tik taip ir ne kitaip, pažeidė, kokiais teisės aktais grindžiamas tarnybinio nusižengimo konstatavimo faktas, mano, kad tarnybinė nuobauda paskirta nenustačius vieno iš būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – kaltės.

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Išvada nemotyvuota ir neaiški. Ją sudaro 15 lapų, išskirtos grafos „Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės“, „Tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų apibendrinimas“, „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto D. G. veiksmų“, konstatuojamojoje dalyje išvardyti teisės aktai ir pareiškėjo veiksmai, dėl kurių jam inkriminuojamas pažeidimas. Įvertinus jo paaiškinimo BPC, skundo teismui turinį bei paaiškinimus teismo posėdyje darytina išvada, kad pareiškėjas suprato, jog padarė pažeidimą.

Vertinant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėtį, aktualios Darbo kodekso, Etikos kodekso ir Taisyklių (b. l. 160–169) nuostatos.

Darbo kodekso 115 straipsnis reglamentuoja suminę darbo laiko apskaitą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų, o pagal 2 dalį – darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su darbo taryba, o kai jos nėra, – su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

Taisyklių 32 punktas nustato, kad, esant tarnybiniam būtinumui, teritorinio skyriaus viršininkas gali keisti patvirtintą darbuotojų darbo ir atostogų grafiką be darbuotojo sutikimo, tačiau ne mažiau nei likus 7 dienoms iki numatomo pakeitimo. Taisyklių 38 punktas nustato, kad šalių susitarimu, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nustatytos kitokios pamainų organizavimo, darbo ir poilsio laiko sąlygos.

Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad įstaigose, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikas be darbuotojų sutikimo gali būti keičiamas likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki numatomo pakeitimo. Šios taisyklės išimtį įtvirtina Taisyklių 38 punktas, kadangi jis suteikia teisę darbuotojui ir darbdaviui bendru sutarimu keisti pamainų organizavimo sąlygas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad BPC viršininkas A. Č. 2017 m. gruodžio mėn. grafiką patvirtino 2017 m. lapkričio 21 d. (Nr. 41 IL -1828) (b. l. 38). Jį BPC Alytaus skyriaus viršininkas E. B. elektroniniu paštu tą pačią dieną išsiuntė susipažinti skyriaus darbuotojams, be kita ko, ir pareiškėjui jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). Iš BPC viršininko A. Č. 2017 m. spalio 18 d. patvirtinto 2017 m. lapkričio mėn. grafiko (Nr. IL-1675) (b. l. 37) matyti, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 21 d. dirbo. Be to, atsakovas nurodo, o pareiškėjas šios aplinkybės neginčija, kad 2017 m. gruodžio mėn. grafiką BPC Alytaus skyriaus viršininkas 2017 m. lapkričio 21 d. įsegė į darbo grafikų segtuvą, kuris yra salėje. Iš 2017 m. gruodžio mėn. nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 3–22 d. atostogavo, o 2017 m. gruodžio 23 d. jam nustatyta 8,5 val. darbo diena, darbo dieną pradedant nuo 11.00 val. Taigi, su 2017 m. gruodžio mėn. grafiku pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti.

Iš budinčių pareigūnų darbo laiko kortelės matyti, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 23 d. tarnyboje buvo 7.30–16.00 val. Joje pasirašytinai nurodė, kad budėjimą pridavė. Iš šios kortelės matyti, kad budėjimą priėmė V. P., kuri tą dieną dirbo 19.30–7.30 val. (b. l. 127).

Pagal Pareigybės aprašymo 6.1 papunktį, Alytaus skyriaus specialistas užtikrina tinkamą pamainos darbuotojų funkcijų atlikimą, o pagal 6.13 papunktį, baigdamas darbą perduoda keičiančiam jį skyriaus pareigūnui informaciją apie įvykius ar vykstančius incidentus, pasikeitimus aptarnaujamoje teritorijoje, gautus nurodymus iš BPC centro viršininko, skyriaus viršininko ir operatyvaus incidento likvidavimo štabo viršininko.

Taisyklių 24 punktas nustato, kad darbuotojai privalo laikytis darbo drausmės (24.1 papunktis), ateiti į darbą nustatytu laiku. Pavėlavimas į darbą visą darbo dieną (pamainą) be svarbių priežasčių laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu (24.2 papunktis). Norėdami išvykti ne tarnybos ar darbo tikslais, turi rašyti motyvuotą prašymą ir gauti tiesioginio vadovo sutikimą (Taisyklių 24.6 papunktis).

Pamainos darbuotojams pamainos metu išeiti už pastato teritorijos ribų galima tik gavus tiesioginio vadovo leidimą (Taisyklių 44 punktas). Pamainos darbuotojams keistis pamainomis leidžiama tik raštiškai suderinus su keičiančiuoju darbuotoju, pateikus rašytinį motyvuotą prašymą teritorinio skyriaus vadovui ir gavus jo rašytinį sutikimą (Taisyklių 49 punktas).

Pamainos priėmimo ir perdavimo procedūrą sudaro darbą pradedančio pamainos vyresniojo pareigūno instruktavimas ir darbo vietos, tarnybinių dokumentų bei Centro bendro naudojimo patalpų perdavimas jo žinion. Šiuos veiksmus atlieka darbą baigiantis pamainos vyresnysis pareigūnas (kai pamaina sudaryta tik iš jaunesniųjų specialistų, pamainos vyresniuoju pareigūnu skiriamas vienas iš jų) (Taisyklių 56.1 papunktis).

Darbą baigiantis pamainos vyresnysis pareigūnas instruktuoja darbą pradedantį pamainos vyresnįjį pareigūną ir informuoja jį apie savo vadovaujamos pamainos darbo metu neatvykusius į darbą pamainos darbuotojus ar dėl tam tikrų priežasčių atleistus nuo jo iki darbo laiko pabaigos; gautus pagalbos prašymus, įvykusius ar vykstančius incidentus, reagavimo į juos veiksmus, taktiką, eigą ir pagalbos suteikimo rezultatus, jeigu tai gali sukelti atgarsį visuomenėje; gautus nusiskundimus dėl Centro ar pagalbos tarnybų pareigūnų, ar darbuotojo veiksmų; gautas Centro, teritorinio skyriaus administracijos pastabas, pavedimus ir jų atlikimo eigą bei kitą papildomą informaciją, reikalingą tinkamam funkcijų atlikimui užtikrinti kitą gautą svarbia informaciją ir kt. (59 punktas). Po instruktavimo darbą baigiantis pamainos vyresnysis pareigūnas darbą pradedančiam pamainos vyresniajam pareigūnui perduoda darbo vietą ir tarnybinius dokumentus (60 punktas). Atlikus Taisyklių 58–60 punktuose nustatytus veiksmus, apie juos pažymima pamainos priėmimo ir perdavimo žurnale, o abu pamainos vyresnieji pareigūnai šių veiksmų atlikimą patvirtina parašais (61 punktas).

Etikos kodekso 6.8.2 papunktyje įtvirtinta, kad pareigūnas privalo gebėti deramai, laiku, atidžiai ir profesionaliai atlikti savo pareigas; sąžiningai, dorai, nepriekaištingai ir atsakingai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose, kituose teisės aktuose ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme (8.2 papunktis); elgtis nesavanaudiškai, kad būtų naudinga visuomenei ir valstybei (8.3 papunktis).

Taigi, pareiškėjas savo nuožiūra dirbdamas ne pagal grafiką pažeidė darbo drausmę ir tai sudarė prielaidą ne tik minėtų Taisyklių nuostatų, bet ir Pareigybės aprašymo bei Etikos kodekso nuostatų pažeidimui.

Nagrinėjamu atveju paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, nes nustatyta, kad pareiškėjas darbą pradėjo anksčiau, todėl iš darbo išėjo 3,5 val. anksčiau, nei turėjo pagal 2017 m. gruodžio mėnesio grafiką.

Teismas nesutinka su atsakovu, kad tarnybinis pažeidimas buvo padarytas tiesiogine tyčia. Teismas mano, kad pareiškėjas elgėsi nerūpestingai, t. y. nors savo elgesio pasekmių nenumatė, tačiau pagal savo asmenines ir profesines savybes galėjo ir turėjo numatyti. Pareiškėjo elgesys atsakovui neigiamų pasekmių nesukėlė, buvo trumpalaikis ir vienkartinis, tačiau neteisėtais savo veiksmais jis pažeidė darbo drausmę ir etiką. Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir ištirtų įrodymų darytina išvada, kad jo požiūris į nustatytą darbo tvarką statutinėje organizacijoje yra neleistinas.

Statuto 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, kaltę, pasekmes, teigiamą charakteristiką ir ilgametę tarnybą, kurią atliko nepriekaištingai (9 metai), ir tai, kad pareiškėjas darbo drausmę pažeidė pirmą kartą, mano, kad jam pritaikyta neproporcinga nuobauda pažeidimo sunkumui (teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda) ir nuobaudos tikslai gali būti pasiekti kita tarnybinės nuobaudos rūšimi – pastaba.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – keistina į tarnybinę nuobaudą – pastabą, o pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. G. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Bendrojo pagalbos centro 2018 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 41TE-35 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, ir paskirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.