Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės mažosios bendrijos „Atisa“ ieškinį atsakovei V. F. (buvusi – N.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą.

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnio 1 dalimi, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi V. Narbutienės individualiai įmonei iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-1133-730/2018), įmonės bankroto administratoriumi paskirtas V. G.. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 5 d. Nuo 2018 m. liepos 16 d. nutartimi bankroto administratorius buvo atstatydintas ir bankroto administratoriumi paskirtas MB „Atisa“. 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi atsakovės V. Narbutienės individualios įmonės savininkė atsakovė V. F. įpareigota per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, jos turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau byloje nėra duomenų, kad V. Narbutienės IĮ valdymo organai įvykdė 2018 m. gegužės 25 d. nutartį. 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios V. Narbutienės IĮ kreditorių finansiniai reikalavimai. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo atsisakyta taikyti V. Narbutienės IĮ supaprastintą bankroto procesą, kadangi bankroto byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad bankroto administratorius yra perėmęs įmonės dokumentus ir turtą, taip pat pasinaudojo Įmonių bankroto įstatyme nurodyta galimybe prašyti teismo taikyti atsakovės buvusiam vadovui įstatyme numatytas sankcijas už įpareigojimų perduoti įmonės turtą bei dokumentus nevykdymą. Nepateikta įrodymų, jog nėra galimybės išieškoti iš V. Narbutienės IĮ savininkų turto, taip pat nėra duomenų, kad iš V. Narbutienės IĮ turimo turto galimų gauti lėšų neužteks lėšų administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti. 2018 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo, susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo, ne darbo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ir administratoriui atsako solidariai.

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės administracijos vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovė V. F. (buvusi – N.) įmonės vadovės pareigas ėjo nuo 1996 m. spalio 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju, bankroto administratorius, teikdamas bankrutuojančiai V. Narbutienės IĮ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios nėra apmokėtos. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė, kaip bankrutuojančios įmonės savininkė ir vadovė, nevykdė teisės aktais jai nustatytų pareigų, nerūpestingai bei neapdairiai valdė įmonę, laiku nevykdė kreditoriams finansinių įsipareigojimų, šių įsipareigojimų įmonei nebegalint įvykdyti pati neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovės valdomai įmonei. Bankroto bylos iškėlimo įmonei atsakovė neginčijo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog bankrutavusios įmonės įsiskolinimas VSDFV yra susidaręs nuo 1999 m. rugsėjo 6 d. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog jau nuo 1999 m. rugsėjo 6 d. bankrutavusi įmonė buvo faktiškai nemoki, tačiau atsakovė nevykdė pareigos kreiptis į teismą ir inicijuoti bankroto bylos iškėlimo, įsiskolinimas ir toliau didėjo, bankrutavusi įmonė, jos kreditoriai bei bankroto administratorius patyrė žalą, nes bankroto byla iškelta tik 2018 m. birželio 5 d. kreditoriaus pareiškimu.

Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir įmonei atsiradusios turtinės žalos. Atsakovei laiku inicijavus bankroto bylą, kai įmonė dar turėjo turto, administravimo išlaidos būtų buvusios padengtos iš šio turto, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl atsakovė privalo atsakyti pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad nustačius, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti bendrovės vadovės kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdama išvengti civilinės atsakomybės, remdamasi kaltės nebuvimu, turi atsakovė, t. y. bendrovės vadovė. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo teisių aktyviai negynė, nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, taip pat jos kaltę dėl žalos atsiradimo paneigiančių įrodymų. Įvertinus nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad įmonės vadovė, laiku nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 26 d. Pavedimo sutarties pagrindu kreditoriaus sutikimu nustatytas 4000 Eur administravimo išlaidų dydis, kuris iš bankrutavusios įmonės turto nėra padengtas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, jog egzistuoja visos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos (CK 6.245-6.249 straipsniai), taigi darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 4000 Eur suma už bankroto administravimo paslaugas.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, nes skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistina 170 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

2019 m. sausio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 144-145 straipsniai, 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. F. (buvusi pavardė – N.) 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) už bankroto administravimo paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankroto administratorės mažosios bendrijos „Atisa“ naudai.

Priteisti iš atsakovės V. F. (buvusi pavardė – Narbutienė) 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 16 d. nutartimi atsakovės V. F. (buvusi pavardė – N.) atžvilgiu, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.