- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-378-464/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- B. C.
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui B. C. dėl netesybų sumažinimo, tretysis asmuo antstolė N. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. M. 2010-05-31 su ieškiniu (b.l. 2-4) kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą, prašydamas pakeisti ieškovo ir atsakovo 2008-06-09 sudarytos paskolos sutarties 2 p. dalį, sumažinant netesybų (delspinigių) dydį nuo 1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.
Atsiliepimas
Atsakovas B. C. atsiliepimu (b.l. 26, 35-36) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-09-15 nutartimi (b.l. 28-29) skyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2011-01-18.
Ieškovo A. M. atstovas adv. R. M. 2010-01-18 13.45 val. faksu (b.l. 44-45) ir 2011-01-19 16.06 val. raštu (b.l. 46) pateikė teismui prašymą parengiamajame teismo posėdyje spręsti klausimus ieškovo atstovui nedalyvaujant. Neatvykimo į teismą priežastimi įvardijo užimtumą kitoje byloje, nagrinėjamoje Mažeikių rajono apylinkės teisme. Advokato nuomone, bylos nagrinėjimui yra pasirengta, todėl prašė skirti teismo posėdį.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2011-01-21 sprendimu ieškovui už akių (b.l. 48-51) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo A. M. 27,06 Lt išlaidų valstybės naudai.
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. 2011-02-09 pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 58-61) prašė panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-01-21 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. CPK 285 str. 1 d. numatyta, jog sprendimas už akių gali būti priimamas tik tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą bei laiką ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Jo atstovas prieš parengiamąjį teismo posėdį pateikė teismui prašymą ne atidėti bylos nagrinėjimą, o visus su byla susijusius pasirengimo klausimus išspręsti ieškovo atstovui nedalyvaujant ir paskirti bylą nagrinėti iš esmės. Todėl teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių. Taip pat nurodo, kad nors šalys sutartimi ir nustatė netesybų dydį, ši aplinkybė niekaip neapriboja galimybės kreiptis dėl jų sumažinimo bei teismo teisės jas sumažinti, kadangi ir sutarčių laisvės principas yra saistomas teisingumo bei protingumo kriterijų. CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius, kas reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją ir jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovas B. C. atsiliepimu (b.l. 73) su ieškovo pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti, jo įsitikinimu, ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis ir vilkino teismo procesą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2011-05-04 nutartimi (b.l. 94-96) ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog į 2011-01-18 parengiamąjį teismo posėdį ieškovas ir jo advokatas neatvyko, atsakovas prašė priimti sprendimą už akių dėl neatvykusio ieškovo, todėl nebuvo pagrindo šio prašymo nepatenkinti. Teismas pripažino, jog advokato neatvykimas į teismo posėdį dėl užimtumo kitose bylose nelaikytinas svarbia priežastimi. Pats ieškovas iš viso nenurodė jo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežasčių ir nepateikė ieškovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį svarbias priežastis patvirtinančių dokumentų. CPK 230 str. 2 d. nuostatos numato sprendimo už akių priėmimo galimybę specifinėje bylos nagrinėjimo stadijoje - parengiamojo teismo posėdžio metu. 2011-01-18 parengiamojo teismo posėdžio metu buvo visos būtinos sąlygos sprendimui už akių dėl neatvykusio ieškovo (jo advokato) priimti. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, jog
paskolos sutartimi šalys sulygo dėl 1 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Sudarydamos sutartį, dėl visų sutarties sąlygų šalys susitarė laisva valia, t. y. sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar įvykdoma netinkamai. Iš internete paskelbtų bendrųjų kreditavimo sutarčių sąlygų sprendimo už akių priėmimo metu (pvz.: www.smspinigai.lt/, www.smscredit.lt/) matyti, kad jose buvo nustatytos netesybos - 1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą prievolių vykdymo dieną. Be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad kitomis sąlygomis ieškovui nebūtų skolinęs pinigų. Todėl teismas konstatavo, kad 1 proc. nesumokėtos sumos dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelsto atsiskaitymo dieną yra teisinga, paskolų rinkos sąlygas atitikusi ir veiksminga priemonė, užtikrinanti, kad paskolos gavėjas ilgai nedelsdamas grąžintų paskolą. Ieškovas žinodamas, kad vengimas laiku grąžinti skolą nuolat didina delspinigių sumą, galėjo pasiskolinti lėšų palankesnėmis, negu 2008-06-09 sutartyje nustatytas delspinigių dydis sąlygomis, laiku grąžinti skolą atsakovui, o kitą paskolą grąžinti su tokiomis palūkanomis, dėl kokių susitartų su naujuoju kreditoriumi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir įrodymai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. 2011-06-16 atskiruoju skundu (b.l. 113-116) prašė panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-05-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, jog turėjo būti atsižvelgta į aplinkybę, jog prieš parengiamąjį teismo posėdį buvo pateiktas prašymas ne atidėti parengiamąjį teismo posėdį, o visus klausimus spręsti ieškovo atstovui nedalyvaujant ir skirti bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo nutartimi skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Ieškovo asmeninis dalyvavimas byloje nebuvo pripažintas būtinu. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių, neatsižvelgė į teismų suformuotą praktiką. Šiuo atveju abi šalys yra fiziniai asmenys, o paskolos sutartis nebuvo sudaryta verslo tikslais, todėl teismo argumentai, jog sutartyje nustatytos netesybos atitinka banko ir kitų kredito įstaigų siūlomas sąlygas yra nepagrįsti. Atsižvelgtina į tai, kad paskolos suma buvo 21 500 Lt, o delspinigių dydis sudarė 250 Lt per dieną. Tokių netesybų pripažinimas pagrįstomis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 str. 8 d.), taigi atskirojo skundo nagrinėjimui taikytinos Civilinio proceso kodekso normos su pakeitimais, numatytais Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1480, ir įsigaliojusiais nuo 2011-10-01, tačiau skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas vadovaujantis nutarties priėmimo metu galiojusiomis Civilinio proceso kodekso normomis.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo institutą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo aplinkybes, susijusias su ieškovo neatvykimu į parengiamąjį teismo posėdį ir jo prašymo turiniu, netinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, pažeidė tokio sprendimo priėmimo tvarką (CPK 230 str. 2 d., 285 str., 1 d., iki 2011-10-01 gal. įst. red.). Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, apelianto prašymas tenkintinas ir byla grąžintina pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Šiuo atveju ieškovas pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo išspręsti šio ginčo priimdamas sprendimą ieškovui už akių, nes įstatyme aptartos sąlygos tokios sprendimo priėmimui nebuvo susiklosčiusios. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatini šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.
Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. CPK 285 str. 1 d. (iki 2011-10-01 gal. įst. red.). įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sąlyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prieš parengiamąjį teismo posėdį – 2010-01-18 13.45 val. faksu pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaus ir prašė skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (b.l. 44-45). Pažymėtina, kad dalyvavimas teismo posėdyje yra šalies teisė, o ne pareiga. Tuo atveju, jeigu ieškovas iki teismo posėdžio informuoja teismą, kad posėdyje nedalyvaus, laikoma, kad jis naudojasi tokia įstatymo leidėjo valia jam suteikta galimybe, kaip tą numato CPK 13 str. įtvirtintas dispozityvumo principas. Todėl tinkamai savo teisėmis disponuojančiai šaliai negali kilti jokių neigiamų teisinių padarinių, nes savo teisėmis ji naudojasi sąžiningai. Kaip minėta, CPK 285 str. įtvirtintas sprendimo už akių institutas yra įstatyme nustatyta procesinė sankcija šaliai už pasyvumą teismo procese. Ieškovui atlikus pareigą informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje, nepriklausomai nuo neatvykimo į jį priežasčių, sprendimas jam už akių iš viso negalėjo būti priimtas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į ieškovo pranešimą apie nedalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje, padarė nepagrįstą išvadą, jog yra visos būtinos sąlygos sprendimui už akių priimti. Iš ieškovo prašymo turinio aiškiai matyti, kad pastarasis prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, be to, prašydamas skirti teismo posėdį kartu išreiškė ir nesutikimą, kad šiame parengiamajame teismo posėdyje būtų pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 231 str. 5 d., iki 2011-10-01 gal. įst. red.). Pasirengimas teisminiam nagrinėjimui (antra civilinio proceso stadija) gali vykti 2 formom: rašytine (šalims keičiantis dokumentais) ar žodine (parengiamajame teismo posėdyje). Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui tikslas – galutinai suformuluoti materialinius reikalavimus ir atsikirtimus į juos, patikslinti įrodinėjimo dalyką (dėl ko dalyvaujantys byloje asmenys sutaria, o ką, priešingai, ginčija), surinkti (išreikalauti) visus įrodymus. Spręsdamas, ką daryti, kai ieškovas veda bylą per atstovą, o šis neatvyksta į parengiamąjį posėdį dėl priežasties, kuri pripažinta nesvarbia, bei negavęs visų šalių sutikimo pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, teismas privalėjo nutartimi paskirti teismo posėdį. Įvardinta aplinkybė pati savaime sudaro pagrindą konstatuoti esminį apelianto procesinių teisių pažeidimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 str. 4 d.).
Be išvardintų sprendimo už akių priėmimo tvarkos pažeidimo bei sąlygų jį priimti nagrinėjamojoje byloje nebuvimo argumentų atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ši procesinė priemonė taikytina tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tai reiškia, kad priimti sprendimą už akių, net ir esant visos įstatyme nustatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, bet ne pareiga (imperatyvas). Kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į tai, ar pakanka byloje duomenų, kuriuos teismas galėtų įvertinti, spręsdamas konkretų ginčą. Konstitucinis Teismas, 2006-09-21 nutarime (byla Nr. 35/03-11/06) vertindamas sprendimo už akių instituto konstitucingumą, pabrėžė, kad CPK yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir formaliai egzistuojant visoms įstatymo nurodytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos 109 str. kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės bei teisingumo principų. Šiuo atveju dėl paties ginčo pobūdžio pirmosios instancijos teismas turėjo svarbių priežasčių vertinti, ar be faktinių aplinkybių tyrimo bendrąja ginčo teisenos tvarka buvo galimas teisingas šios bylos išnagrinėjimas.
Remdamasi išdėstytais argumentais, pripažintina, kad įvardinti ieškovo procesinių teisių pažeidimai sudaro prielaidas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo bei teismo sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p.). Tai konstatavus, kiti atskirojo skundo argumentai neanalizuojami ir šioje nutartyje dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti.
Ieškovo A. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus m. 2-ajam apylinkės teismui.