Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sprendimas namams“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10941-952/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sprendimas namams“ ieškinį atsakovei G. N. dėl ginčo išsprendimo iš esmės, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sprendimas namams“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. N., teismo prašė nagrinėti ginčą iš esmės ir atmesti atsakovės vartotojos G. N. reikalavimą grąžinti 6000,00 Eur už nekokybiškai atliktus ir nebaigtus vykdyti stogo keitimo darbus iš UAB „Sprendimas namams“; priteisti iš atsakovės vartotojos G. N. ieškovės UAB „Sprendimas namams“ naudai nesumokėtos kainos dalį už faktiškai atliktus darbus, iš viso 693,81 Eur; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nutarta ieškovės UAB „Sprendimas namams“ ieškinį atsakovei G. N. dėl ginčo išsprendimo iš esmės atsisakyti priimti; išaiškinti, kad ieškovė turi kreiptis į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

3. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys yra neteismingas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.

4. Teismas išaiškino, kad ieškovė turi teisę kreiptis pagal atsakovės gyvenamąją vietą į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ieškovė (apeliantė) UAB „Sprendimas namams“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Atsakovės adresas ieškiniui buvo naudojamas iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo rezoliucinės dalies. Ieškovė neturėjo pagrindo netikėti, kad nurodytas adresas yra netikslus ar neteisingas.

5.2. Ieškinio pateikimui yra numatytas 30 dienų terminas, jei ginčo šalis (šiuo atveju ieškovė) nesutinka su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimu. Ieškovė teisę pateikti ieškinį įgyvendino nustatytu terminu, tačiau atsakovei nurodžius gyvenamąją vietą, kurią nurodė ir Komisija nutarimo rezoliucinėje dalyje, ieškovė galimai nebegalės apginti savo teisių teisme. Ieškinį, kuris buvo pateiktas įstatymo numatytu terminu, buvo atsisakyta priimti, o šiai dienai terminas ieškinio pateikimui jau yra pradelstas.

5.3. Atsakovė Komisijai nurodė savo gyvenamąjį adresą (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje sutartyje dėl paslaugų teikimo atsakovės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Ieškovei nekilo abejonių dėl Komisijos nutarime pateikto adreso tikrumo ir bylos teismingumo. Be to, tai, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), dar nereiškia, kad ten yra jos faktinė gyvenamoji vieta ir byla turi būti teisminga Šiaulių rūmams, o ne Radviliškio rūmams. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Kadangi šalis siejant vartojimo sutarčiai atsakovės gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), tai ieškovė pasirinko teismingumą pagal jos gyvenamosios vietos adresą. Ieškovė neturėjo jokių abejonių, kad adresas gali būti netikslus, nes toks jis buvo nurodytas Komisijos nutarimo rezoliucinėje dalyje.

5.4. Procesiniai dokumentai pateikiami raštu teismui, kuriam teisminga byla. Kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, procesiniai dokumentai pateikiami teismo rūmams, į kuriuos paskirti teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, išskyrus procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas procesas. Iš teismo rūmų sudarytam teismui procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas procesas, pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose (CPK 111 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys yra pateiktas Šiaulių apylinkės teismui, tai ieškovė turėjo teisę ieškinį paduoti bet kuriems Šiaulių apylinkės teismo rūmams. Esant susiklosčiusiai situacijai ir adreso netikslumams, teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą.

5.5. Šiuo atveju Komisijos nutarime yra pateiktas neegzistuojantis adresas, todėl atsakovės gyvenamosios vietos adresas turėtų būti laikomas šalių sudarytoje sutartyje nurodytas jos gyvenamasis adresas, kurį atsakovė nurodė ieškovei. Paaiškėjus, kad atsakovės adresas yra kitame rajone, ji turėtų teisę kreiptis į teismą su prašymu perduoti bylą kitiems rūmams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

3. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.

4. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovės ieškinį atsakovei dėl ginčo išsprendimo iš esmės atsisakyti priimti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

5. Viena iš pagrindinių asmens teisių, užtikrinančių kitų galimų teisių apsaugą bei gynybą nuo jų galimo pažeidimo, yra asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Civiliniame procese teisę kreiptis į teismą įtvirtina CPK 5 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau minėta nuostata suponuoja ir tai, kad ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų procesinių reikalavimų.

6. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų siekiant tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Tai lemia, jog teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) aiškintis, ar asmuo teisę kreiptis į teismą įgyvendina tinkamai, inter alia (be kita ko), ar konkreti byla teisminga atitinkamam teismui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

7. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę (CPK 29 straipsnis) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (CPK 30 straipsnio 12 dalis).

8. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Sprendimas namams“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. N. dėl ginčo išsprendimo iš esmės. Ieškovė ieškinyje nurodė atsakovės adresą – (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog patikrinus gyventojų registro duomenis, buvo nustatyta, kad atsakovės deklaruotas gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams bei išaiškino, kad šiuo atveju ieškovė turi teisę kreiptis pagal atsakovės gyvenamąją vietą į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

9. Fizinio asmens gyvenamosios vietos samprata įtvirtinta CK 2.16 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). Taigi teisės normomis pripažįstama, kad asmuo faktiškai gali gyventi keliose vietose.

10. Pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 2 dalis). Taigi asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal objektyviuosius (faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, asmens turto, darbo vieta, ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens pripažinimas) kriterijus.

11. Remiantis kasacinio teismo praktika, gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, kuris negali būti absoliutinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011), tačiau viešajame registre asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-152/2011). Jei asmuo gyvena keliose vietose, bet deklaruoja tik vieną, tokiais atvejais teismai neturėtų vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis gyventojų registre sprendžiant apie asmens gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, procesinį sprendimą atsisakyti priimti ieškovės ieškinį grįsdamas tik tuo, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), netinkamai aiškino fizinio asmens gyvenamosios vietos sampratą, nepagrįstai neatsižvelgė į civilinės bylos duomenis, suabsoliutino deklaruotos gyvenamosios vietos kriterijų ir nukrypo nuo minėtos teismų praktikos.

13. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad kartu su ieškovės ieškiniu teismui buvo pateikti ieškinio priedai, iš kurių nustatyta, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo rezoliucinėje dalyje, kaip ir nurodė ieškovė, nurodytas G. N. adresas – (duomenys neskelbtini). Iš kitų kartu su ieškiniu pateiktų priedų nustatyta, kad objekto, dėl kurio iškilo ginčas (namo, dėl kurio nekokybiškai pakeisto stogo G. N. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą), adresas yra (duomenys neskelbtini). Paslaugų teikimo sutartyje nurodyta, kad sutartį sudaro užsakovė G. N., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini) (toks adresas nurodytas ir ieškovės išrašytoje sąskaitoje). Iš pateiktų susirašinėjimo dokumentų nustatyta, kad G. N. ieškovės atsakymai dėl pareikštų pretenzijų adresuoti (duomenys neskelbtini).

14. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas bei civilinės bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pateiktas ieškinys nagrinėjamu atveju neatitinka jam keliamų reikalavimų (ieškinyje nurodytas netikslus atsakovės adresas, kuris nesutampa su atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nesutampa su kitais kartu su ieškiniu pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytais adresais), turėjo ne atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, o nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti (įpareigoti ieškovę patikslinti atsakovės gyvenamosios vietos adresą).

16. Akcentuotina ir tai, kad procesiniai dokumentai pateikiami raštu teismui, kuriam teisminga byla. Kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, procesiniai dokumentai pateikiami teismo rūmams, į kuriuos paskirti teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, išskyrus procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas procesas. Iš teismo rūmų sudarytam teismui procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas procesas, pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose (CPK 111 straipsnio 1 dalis). Nurodyta teisės norma reiškia, kad iš teismo rūmų sudarytam teismui procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas procesas, pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose (CPK 111 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovė G. N. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), t. y., į Šiaulių apylinkės teismo veiklos teritoriją patenkančiame kaime. Darytina išvada, kad ieškovė, procesinius dokumentus, kuriais šiuo atveju inicijuojamas procesas, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose pateikti galėjo.

17. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartis naikinama ir ieškovės UAB „Sprendimas namams“ ieškinio atsakovei G. N. priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir perduoti ieškovės UAB „Sprendimas namams“ ieškinio atsakovei G. N. priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.