- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-05
- Bylos Nr.
- 2-297-105/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albinas Bazilius
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- R. B.
dalyvaujant ieškovui A. B.
atsakovui (suinteresuotam asmeniui) R. B.
atsakovo(suinteresuoto asmens) atstovui R. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tavrak išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo A. B. atsakovei R. B. dėl bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalys buvę sutuoktiniai. Santuoka tarp jų nutraukta 1998 m. gegužės 26 d. (b.l.6). Gyvendami santuokoje jie bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo pastatą – gyvenamajį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) -26524 Lt, pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) -2824 Lt, pastatą-garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-7591 Lt, inžinerinius statinius-įrenginius-kiemo statinius (tvorą, šulinį, kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinį, stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) -5550 Lt bei 0,0917 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 3526 Lt, T. T. r. T. T. m. Laisvės g. 81 (b.l.104-108).
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti ½ dalį išlaidų, kurias jis patyrė dėl namo, pastatų išlaikymo -12001,22 Lt.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes jie po santuokos nutraukimo gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, be to ji prisidėdavo prie bendro turto išlaikymo lėšomis, darbu.
Sutinkamai su Lietuvos CK 4.86 str.1 d. „Bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita“.
T. T. rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimu už akių civ. byloje Nr.2-1155-850/2011(b.l.54-57) atidalijo buvusiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius pastatus, žemę. A. B. pripažino nuosavybės teisę į 63/100 gyvenamo namo -16710,12 Lt, ūkinį pastatą-2824 Lt, garažą -7591 Lt,1/2 dalį inžinerinių statinių įrenginių-kiemo statinių (tvorą, šulinį, kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinį) -2220 Lt. R. B. pripažino nuosavybės teisę į 37/100 gyvenamo namo-9813,88 Lt, ½ dalį inžinerinių statinių įrenginių-kiemo statinių (tvorą, šulinį, kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinį)-2220 Lt, stoginę-1110 Lt. Padalijo žemę, kiekvienam paskirdamas po 240 m² ir 437 m² bendram naudojimui. Tokiu būdu kiekvienam atiteko žemės už 1736 Lt.Ieškovas gavo nekilnojamo turto už 31081,12 Lt, atsakovė už 13143,88 Lt. Ieškovas gavo nekilnojamo turto daugiau už atsakovę už 17937,24 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios kiekvienas iš jų nekilnojamo turto privalėjo gauti už 22112, 5 Lt. Kompensacija iš ieškovo atsakovei už atitekusią didesnę turto dalį 8968,62 Lt priteista nebuvo.
Šalies argumentai
Kai ieškovas kreipėsi į teismą buvo preziumuojama, kad buvusių sutuoktinių turto turto dalys yra lygios.Vėliau teismui turtą atidalijus ir ženkliai nukrypus nuo lygių dalių principo, teismas negali to nematyti ir priteisti ieškovui už tai, kas atsakovei nepriklausė. Tokiu atveju gautųsi ieškovo praturtėjimas be pagrindo.Jeigu atsakovė sugalvotų bylinėtis ir reikalautų priteisti kompensaciją už ieškovui atitekusią didesnę turto dalį, o teismui ieškinį patenkinus, reikėtų įstatymo nustatyta tvarka koreguoti šį sprendimą ir išlaidas bendro turto išlaikymui sulyginti.
Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė atsakovę iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nes ji neprisidėjo nei darbu, nei lėšomis prie bendro turto išlaikymo. Teismui atsisakius ieškinį priimti ir nustačius terminą trūkumų šalinimui, būtinai prie ieškinio pareiškimo pridėti santuokos liudijimą (kopiją), ieškovas savo ieškininius reikalavimus pakeitė ir prašo priteisti iš atsakovės bendro turto išlaikymo išlaidas-12001,22 Lt.
1.Išlaidos už suvartotą elektros energiją už 2002 m. sausio mėn.-2011 m. sausio mėn.-15538,26 Lt;
2.Išlaidos būsto šildymui per 10 m. -6000 Lt;
3.Žemės mokestis-464,17 Lt;
4.Būsto remonto išlaidos-2000 Lt. Viso 24002,43 Lt.
Sutinkamai su Lietuvos CPK 178 str. „Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti“.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės už laikotarpį 2002 m. sausio mėn.-2011 m. sausio mėn.- 7769,13 Lt už elektros energiją(b.l.26,63-75).Atsakovė su ieškiniu šioje dalyje nesutinka.Ji paaiškino, kad po santuokos nutraukimo tarp jų buvo buvo susitarimas jog ji organizuoja ir išveža vietinę kanalizaciją,už ką ji sumoka savo pinigėliais, o ieškovas moka už suvartotą elektros energiją.Tokio susitarimo jie laikėsi kelis metus. Tačiau daugėjant elektros energijos imtuvų jų išlaidos tapo nelygiavertės.Tada jie susitarė, kad ji ir toliau išveža kanalizaciją savo lėšomis ir prisidės prie mokesčio už elektros energiją sutartą sumą.Jie tokio susitarimo laikėsi ir A. B. dėl to jai jokių pretenzijų nereiškė. Vėliau dėl jai nežinomų priežasčių A. B. už elektrą nemokėjo.Todėl ji sumokėjo savo lėšomis.Tą faktą, jog atsakovė mokėjo įrodo, jog ji pasirašiusi mokėjimo kvitus.Mokėjimo kvitas, šiuo atveju yra rašytinis įrodymas, iš kurio matosi, kas, kada, kam sumokėjo atitinkamą sumą už elektros energiją. Ieškovas iškėlė versiją, jog , jam nesant namuose, atsakovė pateko į jo gyvenamas patalpas, susiradusi atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją knygelę joje pasirašė.Šį atsikirtimą ieškovas privalo įrodyti. Be įrodymų tai tik nepagrįsti įrodymais žodžiai. Todėl teismas laiko, kad ieškovas nepaneigė atsakovės versijų, ieškinio šioje dalyje neįrodė. Atsakovas neigia, jog buvo susitarimas tarp jo ir atsakovės, jog ji mokės už vietinės kanalizacijos išvažimą, o jis mokės už elektros energiją.Nuotekas reikėdavo išvežti vieną kartą į tris mėnesius, kartais į keturis mėnesius.Išvežimas tada kainavo 20 Lt.Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji kažkokią sumą primokėdavo ieškovui, kartu mokėdama ir už kanalizacijos išvežimą. Šalys nepateikė elektros imtuvų skaičiaus, jų galingumo, todėl teismas ieškinį tenkina dalinai, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei teko 37/100 namo, kuriame naudojama elektros energija. Ieškovui teko 63/100 namo, ūkinis pastatas ir garažas, kuriuose naudojama elektros energija.Atsakovė pagal kvitus už elektros energiją sumokėjo 1190,44 Lt (b.l.63-75).Teismas laiko, jog visą likusią pinigų sumą už elektros energiją sumokėjo ieškovas 14343,44 Lt (15538,26 Lt-1190,44 Lt = 14343,44 Lt).Ieškovui atiteko garažas, kuriame naudojama elektros energija, kadangi jis mėgėjas dirbti , tai garantuotai garaže yra technikos varomos elektros energija. Jam atiteko tvartas, kuriame elektros energija naudojama apšvietimui.Todėl ieškovui iš atsakovės priteisiama už elektros energiją 3000 Lt.
Ieškovas nurodė, kad jis per 10 m. namo šildymui išleido 6000 Lt. Malkas T. T. turguje. Vadinasi per metus namo apšildymui jis išleisdavo po 600 Lt.Kūrenimo sezonas Lietuvoje 5-6 mėnesiai. Vadinasi per mėnesį ieškovas namo apšildymui išleisdavo po 100-120 Lt. Tai visiškai nerialu.Todėl teismas tiki atsakovės aiškinimu, kad ji namo apšildymui kiekvienais metais nuperka mašiną malkų. Su dviem mašinom malkų medinį namuką apšildyti galima, nors „šiluma kaulų nelaužys“.Šią bylą nagrinėjęs teisėjas T. T. turguje perka malkas, žino jų kainas ir žino kiek reikia malkų norint, kad name būtų normali temperatūra. Antros kategorijos malkų (eglė, alksnis-juodalksnis, liepa, gluosnis) kaina prieš šį šildymo sezoną buvo 100 Lt už kiekmetrį. Todėl su šešiais kiekmetriais (kubais) apšildyti, kad ir medinį namuką visą šildymo sezoną neįmanoma. Teismas laiko, kad atsakovė prie namo šildymo prisidėjo nemažesne dalimi, jeigu nedidesne. Todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje netenkinamas.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 232,09 Lt žemės mokesčio, kurį jis sumokėjo per minėtą laikotarpį (b.l.27).Žemė tarp šalių padalinta lygiomis dalimis. Už visą žemę sumokėjo ieškovas. Todėl iš atsakovės jam priteisiama 232,09 Lt.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1000 Lt būsto remonto išlaidų (gyvenamojo namo).Per 10 m. jis išleido būsto remontui (išoriniam namo dažymui ir kitiems smulkiems remonto darbams apie 2000 Lt). Puse šios sumos privalo padengti atsakovė.Šalys nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų apie išlaidas.Tačiau jie vieningos nuomonės, kad namo išorinis dažymas ir namo smulkus remontas buvo atliekamas. Ieškovas nurodė, kad jis dažų namo dažymui nupirko už 800 Lt. Atsakovė aiškina, kad dažų buvo nupirkta už 300 Lt. Atsakovės nurodyta pinigų suma įtartinai maža.Be dažų reikia impegranto, špakliaus, dažymo įrankių:šepatukai, voleliai, voleliai-šepetukai. Vargu ar A. B. namą dažė pulivizatorium. Viskas kainuoja pinigus. Be to reikia pašalinti senus dažus. Nudažyti naujais dažais Nesvarbu, kad ieškovas niekam nemokėjo už darbą, viską darė pats, tačiau visi darbai turi savo kainą.Todėl ieškovo nurodytos išlaidos yra realesnės. Teismas jas ima už pagrindą. Kadangi šalys namą pasidalijo. Ieškovui atiteko 63/100, atsakovei 37/100 namo, tai išlaidos namo remontui priteisiamos proporcingai namo nuosavybės daliai.Nuo 2000 Lt ieškovui atitenka 1260 Lt, atsakovei 740 Lt.Todėl iš atsakovės ieškovui už namo išorinį dažymą ir smulkius remonto darbus priteisiama 740 Lt. Likusi ieškinio dalis atmetama.
Iš atsakovės ieškovui priteisiama 3000 Lt už elektros energiją, 740 Lt už namo dažymą ir smulkų remontą, 232,09 Lt žemės mokesčio.Viso 3972,09 Lt.Likusi ieškinio dalis atmetama.Kadangi ieškovui atiteko didesnė santuokoje įgyto turto dalis, teismas galėtų įskaityti priteisiamą sumą ir laikyti, kad šalys viena kitai neskolinga. Tačiau nėra tokio prašymo.Gal būt atsakovė prašys kompensacijos iš ieškovo už jam atitekusią didesnę turto dalį, įvertinusi namą ir pastatus šiuolaikinėmis kainomis, gal būt ieškovas priteistos sumos neieškos, gal jie sudarys taikos sutartį vykdymo procese.
Motyvuojamoji dalis
Byla dėl iškeldinimo nutraukiama, nes ieškovas ieškinio atsisako, CPK 293 str.4 p.
Bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos proporcingai patenkinti ir atmestų reikalavimų daliai, CPK 93 str.1,2 d.88 str.1 d.6 p.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
Ieškinį patenkinti dalinai.
Priteisti iš R. B. a.k(duomenys neskelbtini) A. B. a.k(duomenys neskelbtini) (3929,09 Lt) tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt devynis litus devynis ct bendro turto išlaikymo išlaidų, (117,87 Lt) vieną šimtą septyniolika litų 87 ct žyminio mokesčio, (300 Lt) tris šimtus litų už teisinę pagalbą.
Priteisti iš A. B. a.k(duomenys neskelbtini) R. B. a.k(duomenys neskelbtini) (800 Lt) aštuonis šimtus litų už teisinę pagalbą.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Bylą dalyje dėl R. B. iškeldinimo nutraukti.
Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per apylinkės teismą apeliaciniu skundu.