Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo O. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., O. L. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatytas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad O. L. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2016 m. liepos 10 d., 22.20 val., iki 2016 m. liepos 11 d., 1.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), autobusų stotyje nuo įrengto dviračių stovo nupjovęs pakabinamą dviračio spyną, pagrobė svetimą turtą – A. Š. priklausantį dviratį ,,Dexter 29 MTB“ 600 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Š. 600 Eur turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo O. L. gynėja prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pripažino O. L. kaltu dėl svetimo turto vagystės pagal BK 178 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistais neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau mano, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, todėl turi būti sumažinta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.).

BK 54 str. 2 d. išdėstyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas nuteistajam O. L. bausmę, pirmosios instancijos teismas iš esmės BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją (padarė vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei), į nuteistojo asmenį apibūdinančius duomenis (iki skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo padarymo buvo teistas net 11 kartų, tarp jų ir už nusikaltimus nuosavybei). Nors tai skundžiamame nuosprendyje neakcentuota, tačiau naują nusikaltimą apeliantas padarė neišnykus teistumui už ankščiau padarytas nusikalstamas veikas, po to, kai 2014-05-16 buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 51–66). Be to, apeliantas nedirba, darbo biržoje darbo neieško, jo pragyvenimo šaltinis neaiškus, veda akivaizdžiai asocialų gyvenimo būdą – po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos (nuo 2014-05-16 iki 2016-05-02) administracine tvarka buvo baustas net 11 kartų, iš kurių net 6 kartus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 str., galiojusio iki 2016-12-31, (Alkoholinių gėrimų gėrimas viešose vietose arba girto pasirodymas viešose vietose) ir 2 kartus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. (Nedidelis chuliganizmas), paskirtų nuobaudų neatlieka, turi galiojančių nuobaudų (t., 1, b. l. 119–133). Visos paminėtos aplinkybės itin neigiamai apibūdina apeliantą, tačiau apie jas savo skunde nuteistasis neužsimena. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skirtinos bausmės, atsižvelgė ir į nustatytą O. L. skunde akcentuojamą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, ir į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad Baudžiamasis įstatymas nurodo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir neišskiria nė vienos reikšmingumo prieš kitas, todėl vertinamos visos aplinkybės, o ne tik tos, kurios palankios kaltininkui. Savo skunde apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos bausmės skyrimui ir į kurias nebūtų atsižvelgęs apylinkės teismas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, apeliantui paskyrė vidurkio nesiekiančią BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę (vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), kurią, vadovaudamasis BK 64¹ str., dar ir sumažino vienu trečdaliu, todėl teigti, kad O. L. už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą vagystę paskirta bausmės yra per griežta, nėra pagrindo.

Atsakant į kitus skundo argumentus, pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, apibūdinančių objektyvias nusikaltimo padarymo dėl sunkios turtinės (finansinės) padėties prielaidas. Akivaizdu, kad sunki finansinė padėtis, kurią deklaruoja apeliantas savo skunde, susiklostė dėl jo paties pasirinkto gyvenimo būdo (nuolat girtauja, nedirba, darbo neieško), todėl bloga O. L. finansinė padėtis nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip matyti iš šioje byloje nustatytų aplinkybių, nusikalstamai veikdamas O. L. stengiasi prasimanyti pinigų savo poreikiams tenkinti – ikiteisminio tyrimo metu O. L. nurodė, kad už gautus pinigus pardavus pavogtą dviratį jis pavalgė.

Visos aptartos aplinkybės rodo didesnį O. L. asmens ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, byloja, kad apelianto padarytas ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis neigiamas poelgis, nepalankiai susiklosčius tam tikroms aplinkybėms ir (ar) pakliuvus į beviltišką padėtį – tai buvo dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų ir legaliais būdais prasimanyti pajamų pragyvenimui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad O. L. paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmės, yra tinkamai individualizuota, todėl švelninti nuteistojo baudžiamąją atsakomybę apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Be kita ko, Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (57,90 Eur) priteisimo iš nuteistojo O. L. už advokato dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.

BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo O. L. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo O. L. apeliacinį skundą atmesti.