- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- 2-3278-844/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00436-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Anželikai Čirkovai, dalyvaujant vertėjai Nadeždai Gruzdevai, ieškovui V. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, kodas 11110555, atstovaujamai Valstybės įmonės (toliau VĮ) „Turto bankas“, kodas 112021042, buveinė Kęstučio g. 45, Vilnius, dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei (duomenys neskelbtini), liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu, kurioje trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų yra Visagino 1-asis notaro biuras, esantis Statybininkų g. 24, Visagine, ir A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme priimtas ieškovo V. K. patikslintas ieškinys atsakovui.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo prašo nustatyti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, priėmė savo motinos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Palikimo perėjimo Valstybei (duomenys neskelbtini), liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Visagino 1-ojo notaro biuro, pripažinti negaliojančiu (b. l. 29-30).
Ieškovas patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jo motina J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Motinos santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris liko po motinos mirties, jos įsigytas (duomenys neskelbtini), ir buvo motinos asmeninė nuosavybė. Po motinos mirties notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepadavė, nes nežinojo termino per kurį reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Jis su motina, iki jos mirties, kartu gyveno jai priklausančiame bute, o po motinos mirties jis ir toliau liko gyventi šiame bute. Jis faktiniu turto valdymu priėmė motinos visus daiktus buvusius jos bute, šaldytuvą, televizorių, baldus, dokumentus, namų apyvokos reikmenis ir visą jos turtą. Motinos turtu rūpinasi kaip savo turtu. Tai patvirtina Visagino savivaldybės administracijos pažymos apie motinos ir jo gyvenamąją vietą. Jis su broliu yra du mirusios motinos vaikai. Jo brolis A. B., notaro patvirtintu pareiškimu motinos palikimo atsisakė. Sužinojęs, kad reikia gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos, kad būtų teismui parengtas ieškinys dėl palikimo priėmimo ir jam suteikta nemokama teisinė pagalba. Kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras dėl pažymos apie butą ir sužinojo jog motinos butas nuosavybės teise perėjo Lietuvos Respublikai. Galvoja, kad yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktiniu turto valdymu faktą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsniu, pripažinti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu. Apie motinos pinigines lėšas esančias AB SEB banke jis nežinojo, tačiau jas norėtų paveldėti. Kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra J. K. asmeninė nuosavybė, įrodo liudijimo perėjimo valstybei (duomenys neskelbtini). liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybės įmonės Registrų centro pažyma. Mokėjimo dokumentų už suteiktas paslaugas motinos butui neišsaugojo, po motinos mirties buto neremontavo. Apie notaro neteisėtus veiksmus paaiškinti nieko :galiu. J. K. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Dar paaiškino, kad šiame bute jis gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. Jo motina Visagine gyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų. Jis rūpinosi motina iki pat jos mirties. Šiuo metu yra skola butui už suteiktas komunalines paslaugas. Skolos dydis yra apie 500 Eur. Žino, kad VĮ „Turto bankas“, nėra padengęs įsiskolinimo už butui suteiktas komunalines paslaugas. Šiuo metu jis dar neturi jokių pajamų, tačiau artimiausiu metu jis pradės gauti socialines išmokas ir pasistengs padengi įsiskolinimą. Jis ir šiuo metu prižiūri motinos butą, jame gyvena. Turi brolį, tačiau jis gyvena Elektrėnuose ir neprieštarauja, kad motinos butas atitektų jam (ieškovui). Nori ir toliau gyventi motinos bute, nes kitur neturi kur gyventi. Žinių apie savo tėvą neturi nuo (duomenys neskelbtini) metų. Motina su tėvu buvo išsituokusi. Nori, kad butas būtų registruotas jo vardu. Prašo jo ieškinį tenkinti.
Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo VĮ „Turto bankas“, įgaliotasis atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė.
Atsiliepimas
VĮ „Turto bankas“ yra pateikęs teismui atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovo ieškiniui neprieštarauja. Tačiau jeigu ieškinys būtų tenkintinas, ieškovas turės apmokėti valstybės, atstovaujamos Turto banko, patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu. Paminėjo, kad turto bankas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieštaraujančių įstatymams ir kurie galėjo pažeisti ieškovo interesus. Byla buvo inicijuota ne dėl VĮ turto banko kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl mano, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš VĮ „Turto bankas“, jeigu toks būtų pareikštas, turėtų būti atmestas. Prašo bylą nagrinėti VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant (b. l. 47-49).
Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų Visagino 1-ojo notarų biuro notarė Ana Skrupskaja teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 37). Byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Notarė teismui yra pateikusi atsiliepimą į ieškovo pareikštą patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog šioje civilinėje byloje ji neturi jokio intereso. Sutinka, kad bylą teismas išnagrinėtų savo nuožiūra (b. l. 37).
Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų A. B., apie teismo posėdį informuotas tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta nedalyvaujant A. B. teismo posėdyje.
A. B. teismui yra pateikęs pranešimą, kuriame nurodė, jog su V. K. ieškiniu jis sutinka, jokių pretenzijų neturi (b. l. 40).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad V. K. yra mirusiosios J. K. sūnus. J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). J. K. mirė išsituokusi. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu nuosavybės teise priklausė J. K., gimusiai (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kodas 111105555. J. K., nuo (duomenys neskelbtini), buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, bute esančiame (duomenys neskelbtini). V. K., nuo (duomenys neskelbtini), yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, bute esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), pareiškimu A. B. yra atsisakęs savo motinos palikimo po jos mirties. Į palikimą nepretenduoja (b. l. 2; 3; 4; 31; 8; 9; 10; 11); (duomenys neskelbtini), Palikimo perėjimo valstybei liudijime nurodyta, kad valstybei paveldėjimo teise pareina turtas, kurio savininkas yra palikėjas J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties data (duomenys neskelbtini). Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro: butas/patalpa bendrabutyje, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7).
Ištirti byloje įrodymai patvirtina, kad ieškovas V. K., būdamas įstatyminiu mirusiosios J. K. turto paveldėtoju, nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo, tame tarpe ir mirusiajai priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pagal įstatymą. Ieškovas patvirtino, kad ir po savo motinos J. K. mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį tvarkė, prižiūrėjo. Šiuo metu jis ir toliau gyvena šiame bute, jį prižiūri.
Tokiu atveju kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, tokį faktą nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas turi įvertinti byloje įrodymų visetą. Vadovaudamasis CPK 185 straipsniu teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad siekia priimti palikimą ir turėti jį nuosavybės teise.
Teismui išklausius ieškovo paaiškinimų, susipažinus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, daroma išvadą, kad ieškovas V. K. ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno ir iki savo motinos J. K. mirties, o šiai mirus, liko jame gyventi ir toliau. Jis ir šiuo metu gyvena šiame bute. Todėl tokiais savo veiksmais V. K. priėmė motinos J. K. palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Nors ieškovas ir patvirtino, kad yra įsiskolinimų už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas, tačiau šį įsiskolinimą V. K. nori padengti ir žada mokėti mokesčius už šiam butui teikiamas komunalines paslaugas.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmens daikto valdymas pripažįstamas, taip pat kai asmuo moka mokesčius, susijusius su valdomo daikto išlaikymu, kada asmuo gyvena namų valdoje, ją prižiūri, tai reiškia, kad jis šiuo turtu naudojasi kaip savo. Įstatymas nenumato, kad faktiškas paveldėto turto valdymas, kuriuo priimamas palikimas, turi būti įforminamas raštu ar notarine forma. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekė sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu - asmuo laikomas priėmusiu palikimą.
Esant ištirtoms byloje aplinkybėms, daroma išvadą, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. K., jos palikimą priėmė jos sūnus V. K., faktiškai pradėjęs jos turtą valdyti bei disponuoti juo kaip savo nuosavybe (CK 5.50, 5.51 straipsniai).
CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
To paties straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis, pradėjęs turtą valdyti, turi teisę per palikimui priimti nustatytą laiką atsisakyti palikimo, padavęs dėl to pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tokiu atveju laikoma, kad palikimą įpėdinis valdė dėl kitų įpėdinių interesų.
VĮ „Registrų centras“ duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Valstybei pagal (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
CK 5.62 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei; palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nėra įpėdinių pagal įstatymą, o testamentu palikta tiktai dalis palikėjo turto, tai likusioji dalis pereina valstybei.
To paties straipsnio 3 dalis numato, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Šiuo atveju ginčo butas faktiškai buvo paliktas ieškovui V. K., ir jis šį turtą valdė priimdamas palikimą. Jis ir toliau jį nori turėti ir valdyti.
Ieškovas nežinodamas paveldėjimo terminų, paveldėjimo procedūrų. Būdamas menkai teisiškai išprusęs, neturėdamas pakankamų pajamų, klaidingai suvokdamas susidariusią teisinę situaciją, prarado motinos palikimą, tačiau nori jį susigrąžinti ir dėl to kreipėsi į teismą su minėtu ieškiniu.
Kad ieškovui būtų sugrąžintas motinos palikimas, prieštaraujančių nėra.
Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui tenkinti V. K. ieškinį.
Byloje nustačius, kad ieškovas priėmė faktiniu valdymu palikėjos J. K. palikimą, yra pagrindas panaikinti (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teise Lietuvos Valstybei pagal (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
To paties straipsnio 3 dalis numato, kad šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.
CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
To paties straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas V. K. 100 proc., atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Jam teikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 12-13).
Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas VĮ „Turto bankas“, taip pat yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovas yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjos, motinos, J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Panaikinti (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikai atstovaujamai VĮ „Turto bankas“ į J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), turtą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per šį sprendimą priėmusius Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.