- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-13
- Bylos Nr.
- 1S-92-185/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pareiškėjas
- R. B.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. B. skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-02-09 nutarties, kuria atmestas R. B. skundas ir paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. G. 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimas, kuriuo prokurorė paliko galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro R. B. 2014-10-27 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-05-23 Panevėžio apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d., dėl galimo R. B. priklausančio turto pasisavinimo.
2014-10-27 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras R. B. nutraukė ikiteisminį tyrimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p., nenustačius nusikalstamos veikos požymių.
Pareiškėjui apskundus šį prokuroro nutarimą aukštesniajam prokurorui, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. G. 2014-11-21 nutarimu paliko galioti žemesniojo prokuroro priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
2014-12-09 Pasvalio rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. G. 2014-11-21 nutarimą, kuriuo prokurorė paliko galioti žemesniojo prokuroro 2014-10-27 priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir ikiteisminį tyrimą atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-02-09 nutartimi R. B. skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, nes 2003 m. pareiškėjui R. B. pagal žodinę tarpusavio sutartį paskolinus traktorių P. Š. (traktoriaus grąžinimo terminas nebuvo aptartas), tarp pareiškėjo ir P. Š. atsirado civiliniai teisiniai santykiai dėl turto panaudos, dėl kurių pareiškėjas savo teises turi ginti civilinio proceso tvarka. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad P. Š. veiksmuose nėra ir BK 183 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, kadangi galioja BK 95 str. 1 d. 1 p. b papunktyje numatytas penkerių metų senaties terminas nesunkiems nusikaltimams, įskaitant ir minimą turto pasisavinimą. Teismo nuomone, pareiškėjo prašymas terminą skaičiuoti nuo 2011-2012 m. nepatvirtintas jokiais įrodymais, nes ir liudytojai nurodė, kad traktorius buvo paskolintas 2003 m., todėl minėtam turto pasisavinimui senaties terminas akivaizdžiai jau yra praėjęs.
Šalies argumentai
Skundu R. B. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-02-09 nutartį ir ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinti. Nurodo, jog nesutinka su tuo, kad P. Š. nusikalstamos veikos pagal BK 183 str. 1 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2003 m. Pripažįsta, jog 2003 m. tarp jo ir P. Š. tikrai buvo susidarę traktoriaus panaudos civiliniai teisiniai santykiai. Jų trukmė žodiniu susitarimu iki tam tikros datos apibrėžta nebuvo. Buvo susitarta, kad traktorius bus grąžintas tuo metu, kai jo pareikalaus. Laikui bėgant matydavo traktorių, dirbantį laukuose. 2011-2012 m. traktoriaus pradėjo nebematyti, dėl ko jam kilo įtarimas, ar kaimynas jo nepardavė, nesugadino. Būtent tada jis kreipėsi į P. Š., kad jis jam grąžintų traktorių. Iš pradžių jam kaimynas sakė, kad grąžins traktorių, o po to ėmė teigti, jog už jį grąžins pinigus – 10 000 Lt. Kur padėjo traktorių, nesakė, tačiau traktoriaus vertę atlyginti pinigais taip pat vengė, dėl ko neapsikentęs kreipėsi į policiją. Policijoje P. Š. pakeitė savo poziciją ir ėmė meluoti, t. y. neigti traktoriaus panaudos (paskolos) žodinį susitarimą, sakyti, kad apie jokį traktorių nieko nežino. Taigi, akivaizdu, kad kol P. Š. 2011-2012 m. žadėjo grąžinti traktorių natūra, o vėliau už jį atlyginti piniginiu ekvivalentu jo veiksmų kvalifikuoti pagal BK 183 str. 1 d. nebuvo pagrindo. Tačiau po to, kai P. Š. ėmė apskritai neigti paėmęs traktorių, mano, kad nuo tada laikytina, jog jis jam priklausantį traktorių pasisavino, t. y. įvykdė nusikaltimą. Nurodo, kad nusikaltimas, numatytas BK 183 str., laikomas baigtu nuo momento, kai savininkas ar kitas jo įgaliotas asmuo teisėtai pareikalauja atiduoti daiktą natūra ar už jį atsiskaityti, pasibaigia turto grąžinimo terminas ir pan. Teigia, kad šiuo atveju kreipimosi į policiją faktas dėl traktoriaus grąžinimo laikytinas oficialiu teisėtu pareikalavimu iš P. Š. grąžinti jam priklausantį traktorių, o P. Š. melagingi parodymai policijoje, kad traktoriaus iš jo (pareiškėjo) nėra paėmęs, laikytini baigtu nusikaltimu ir nuo tada skaičiuotina nusikaltimo įvykdymo senatis. Taigi teismas nutartyje neteisingai nurodė, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo 2003 m. Pažymi, kad teismas neteisingai skundžiamoje nutartyje vadovavosi baudžiamojo įstatymo, nustatančio BK 95 str. sudėtį, redakcija, galiojusia iki 2010-06-29, nes turėjo būti taikomas vėlesnis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį reglamentuojantis įstatymas, kadangi nusikaltimas įvykdytas po 2010-06-29.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 str. nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK taip pat numatyta, jog pradedant procesą turi būti įsitikinama, ar nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas, o tokios aplinkybės yra, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. l d. nurodytos aplinkybės, iš kurių viena – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas nepradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra prokuroro kompetencija. Prokuroras yra savarankiškas priimdamas sprendimus ikiteisminio tyrimo byloje. Nei apylinkės, nei apygardos teismai negali įpareigoti prokuroro užbaigti ikiteisminį tyrimą ir bylą perduoti teismui, jei prokuroro pozicija aptariamu klausimu yra kitokia. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nagrinėja skundus dėl prokurorų nutarimų pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau negali priimti sprendimo prokuroro kompetencijos klausimu.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas R. B. 2003 m. P. Š. pagal žodinę jų tarpusavio sutartį paskolino savo traktorių „T-150“, traktoriaus grąžinimo terminas konkrečiai nebuvo nustatytas, buvo susitarta, kad traktorius pareiškėjui bus grąžintas jam pareikalavus. Laikui bėgant pareiškėjas matydavo savo traktorių, dirbantį laukuose. Tačiau 2011-2012 m. jis traktoriaus laukuose nebematė, dėl ko jam kilo įtarimas, ar P. Š. jo nepardavė, nesugadino ir pan. Tuomet paprašė P. Š. grąžinti jam traktorių. P. Š. iš pradžių žadėjo grąžinti traktorių, o po to ėmė teigti, jog už jį grąžins pinigus - 10 000 Lt. Tačiau P. Š. negrąžinus traktoriaus natūra ir nesumokėjus už jį pinigų pareiškėjas kreipėsi į policiją, reikalaudamas pradėti ikiteisminį tyrimą P. Š. atžvilgiu dėl jam priklausančio turto pasisavinimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 1 d. Pagal gautą R. B. pareiškimą 2014-05-23 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras R. B. pradėjo ikiteisminį tyrimą, kurį vėliau 2014-10-27 nutarimu nutraukė BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p. numatytu pagrindu, motyvuodamas tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dėl turto (traktoriaus) panaudos ir dėl vienos iš šalių civilinių pareigų nevykdymo kita šalis (pareiškėjas) turėtų savo teises ginti civilinio proceso tvarka. Tiek aukštesnysis prokuroras, tiek ir apylinkės teismas priimtą sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą analogiškais motyvais paliko galioti nepakeistą.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundų, jis sutinka su tuo, kad dėl traktoriaus panaudos jį su P. Š. siejo sutartiniai civiliniai santykiai, tačiau nesutinka, kad šie santykiai tęsiasi iki šiol, nes nuo to momento, kai apklausiamas policijoje P. Š. paneigė traktoriaus panaudos žodinį susitarimą ir ėmė sakyti, kad apie jokį traktorių nieko nežino, pareiškėjo nuomone, civiliniai teisiniai santykiai dėl turto panaudos peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius, numatytus BK 183 str. 1 d., dėl ko P. Š. dėl jo žinioje buvusio pareiškėjo turto pasisavinimo turi būti trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.
Pažymėtina, kad sudarant sutartis, įskaitant ir žodines, dėl materialinių vertybių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo (turto pasisavinimo) požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės perleido savo turtą kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo ir pan.). Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek žalą padaręs asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas.
Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, rodančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą dėl P. Š. civilinių pareigų neįvykdymo (traktoriaus grąžinimo) ar jam padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad P. Š. sąmoningai sudarė situaciją, jog pareiškėjas negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad P. Š. galimai neteisėti veiksmai būtų padarę civilinės pareigos įvykdymą ar žalos atlyginimą pareiškėjui neįmanomą, kas leistų konstatuoti civilinių teisinių santykių ribų peržengimą.
Be to, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos teismai laikosi pozicijos, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011). Ikiteisminio tyrimo paskirtis yra atskleisti nusikalstamas veikas ir jis negali būti naudojamas kaip priemonė priversti civilinių teisinių santykių šalis priimti sprendimus, o ikiteisminio tyrimo tęsimas remiantis vien tik subjektyviais vertinimais, o ne objektyviomis aplinkybėmis, reikštų nepagrįstą teisėsaugos institucijų kišimąsi į civilinius teisinius santykius. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu neturi būti keliamas tikslas būtinai bet kokiomis priemonėmis ir būdais apkaltinti konkretų asmenį nusikalstamos veikos padarymu.
Taigi atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei remiantis teismui pateikta medžiaga, darytina išvada, kad pareiškėjas nesiekė apginti savo teisių ar teisėtų interesų, susijusių su civilinių pareigų neįvykdymu (traktoriaus negrąžinimu) arba jam padarytos žalos atlyginimu, švelnesnėmis priemonėmis, o iš karto kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip nepagrįstai siekdamas savo iš civilinės teisės kylančias teises bei interesus apginti baudžiamosios teisės priemonėmis. Baudžiamoji atsakomybė, kaip paskutinė priemonė, kuria galima užkirsti kelią teisės pažeidimams, esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, šiuo atveju neturi būti taikoma, o dėl, pareiškėjo nuomone, turto panaudos kylantys ginčai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Apibendrinus darytina išvada, kad tiek prokurorai, tiek apylinkės teismas visiškai įsigilino į nagrinėjamos bylos situaciją, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o tarp pareiškėjo ir P. Š. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dėl turto panaudos, kurie spręstini civilinio proceso tvarka. Pažymėtina ir tai, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu, paaiškėjus dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymiams, teismas apie tai praneša prokurorui ir, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, civilinę bylą išnagrinėja iš esmės arba ją sustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 str.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo skunde Panevėžio apygardos teismui daug dėmesio skiria apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų skaičiavimui, tačiau toks jo argumentas nėra plačiau nagrinėjamas ir aptariamas, kadangi nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas esant BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p. numatytam pagrindui, t. y. nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. G. 2014-11-21 nutarimo, kuriuo prokurorė paliko galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro R. B. 2014-10-27 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-02-09 nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.