Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant sekretorei Sandrai Žiobakaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S.S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatui R.S. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja S.S. skundu (b.l. 4-5) prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-05-03 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-46-12, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas.

Nurodo, jog atsakovė buvo suteikusi antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, antrinę teisinę pagalbą paskiriant teikti advokatę L.B., po to tarnyba pakeitė advokatą ir paskyrė R.K., kuris iš vis neteikė jokios antrinės teisinės pagalbos. 2011 12 19 buvo paskirtas advokatas R.S., kuris pareiškė savo poziciją, kad pareiškėjo neatstovaus. Tarnyba jo interesų neatstovavo, advokatai neteikė jokios pagalbos, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 03 21 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Pabrėžia, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba bei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų kontora veikia suinteresuotai ir tokia negatyvi veika sudaro negatyvias pasekmes, neturint kompetencijos vesti bylą ir neturint materialinio pagrindo užkertama galimybė ginti pažeistas savo teises. Sprendimas pagrįstas subjektyviomis ir melagingomis aplinkybėmis, todėl yra neteisingas ir naikintinas

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (b.l. 13-16) nurodo, jog skundžiamas sprendimas yra pagrįstas teisingomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjos skundas akivaizdžiai nepagrįstas ir atmestinas, nes 2010-05-10 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-718-10 Tarnyba suteikė pareiškėjai S.S. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė L.B.. 20 I 0-11-15 sprendimu Nr. (1.31.)- TPD-225- I 0 Tarnyba antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai nutraukė. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011-03-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-111-162/2011 Tarnybos 2010-11-15 sprendimą Nr. (l.31.)-TPD-225­10 panaikino. 2011-10-21 sprendimu Nr. (l.31.)-TPF-58-11 Tarnyba pratęsė pareiškėjai Tarnybos 2010­05-10 sprendimo Nr. (l.31.)-TPA-718-1 0 galiojimo terminą iki 2012 m. gegužės 15 d. 2011-12-02 sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-97-11 Tarnyba pakeitė paskirtą advokatę L.B. kitu advokatu ir antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatą R.K.. 2011-12-19 Tarnyba sprendimu Nr. (1.31.)- TPC-l 03-11 pakeitė advokatą R.K. ir antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai teikti paskyrė advokatą R.S.. 2012-01-20 aktu Nr. (1.7)-SR-208, išnagrinėjus advokato R.S. prašymą dėl advokato pakeitimo, Tarnyba šį prašymą atmetė, nes nenustatė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPD 18 str. 7 d. numatytų advokato pakeitimo pagrindų. Šį aktą pareiškėja apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. 1-289­342/2012). 2012-01-23 pareiškėja kreipėsi į Tarnybą su prašymu perduoti Tarnybos 2011-12-19 sprendimo Nr. (1.31.)- TPC-l 03-11 vykdymą Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, paskiriant advokatą iš Vilniaus miesto, kadangi pati civilinė byla vėliau buvo perduota nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. 2012-02-06 raštu Nr. (1. 7)-SR-505 Tarnyba informavo pareiškėją, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nėra pavaldi Tarnybai, Tarnybai teisės aktai nesuteikia įgaliojimų perduoti kitai tarnybai savo priimtų sprendimų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba pasiūlė pačiai pareiškėjai asmeniškai kreiptis į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato paskyrimo civilinėje byloje. 2012-02-29 Tarnyboje gautas pareiškėjos skundas, adresuotas 6 adresatams, tame tarpe ir Teisingumo ministerijai, advokatui R.S., Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, civilinę bylą nagrinėjančiai teisėjai "Dėl teisių pažeidimo gauti tinkamą antrinę teisinę pagalbą civ. byloje Nr. 2-2751-833/2012", kuriuo pareiškėja inter alia Tarnybos prašė spręsti klausimą iš esmės užtikrinant antrinės teisinės pagalbos teikimą. 2012-03-27 raštu Nr. (1. 7)-SR-II72 Tarnyba priminė pareiškėjai, kad antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjai civilinėje byloje Tarnybos 2011-12-19 sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-I03-11 yra paskirtas advokatas R.S., ir šis sprendimas yra galiojantis. Be to, pakartotinai informavo, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra savarankiška ir nepavaldi institucija, todėl Tarnyba neturi įgaliojimų perduoti jai minėto sprendimo vykdymą. 2012-04-04 Tarnyboje gautas pareiškėjos pranešimas, adresuotas 6 adresatams, kuriuo pareiškėja inter alia Tarnybos vadovo pareikalavo paneigti Tarnybos 2012-03-27 rašte Nr. (1.7)­SR-1172 pateiktą teiginį, kad pareiškėjai teikiama antrinė teisinė pagalba civ. byloje Nr. 2-2751­833/2012. 2012-04-17 raštu Nr. (1. 7)-SR-1488 Tarnyba persiuntė advokatui R.S. pareiškėjos 2012-04-04 pranešimą ir paprašė pateikti raštišką paaiškinimą dėl pranešime nurodytų aplinkybių. 2012-04-23 Tarnyboje gautas advokato R.S. paaiškinimas, kuriame advokatas nurodo, kad pareiškėja po susitikimo su advokatu (2012-01-13) iki 2012-04-23 net nebandė suderinti pozicijos, tokiu būdu išreiškia savo nepasitikėjimą ir atsisako bendradarbiauti su paskirtu advokatu. Remdamasis išdėstytu, advokatas siūlė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai dėl nebendradarbiavimo su paskirtuoju advokatu. 2012-04-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-289-342/2012 Klaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundą atmetė ir pripažino 2012-01-20 aktą Nr. (1. 7)-SR-208 teisėtu ir pagrįstu (past. teismo sprendimas pareiškėjos apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui). Susipažinus su minėtu 2012-04-27 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu, Tarnybai tapo žinoma, kad civilinė byla Nr. 2-2751-833/2012, kurioje advokatui R.S. buvo pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, jau yra išnagrinėta, t.y. įsiteisėjusia teismo nutartimi ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu. Šiai aplinkybei paaiškėjus, Tarnyba 2012-05-03 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-46-12, kuris skundžiamas nagrinėjamoje byloje, antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukė vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 str. d. 9 p., nes tolimesnis atstovavimas pareiškėjai tapo neperspektyvus. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla, kurioje advokatui R.S. buvo pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, jau buvo išnagrinėta, t.y. įsiteisėjusia teismo nutartimi ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, akivaizdu, jog tolimesnis atstovavimas pareiškėjai buvo neperspektyvus. Be to, Klaipėdos apygardos administraciniam teismas administracinėje byloje Nr. 1-289-342/2012 priimtame 2012-04-27 sprendime taip pat pasisakyta, kad įvertinusi naujas aplinkybes (civilinė byla išnagrinėta, priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs), "Tarnyba turėtų spręsti pareiškėjos atstovavimo perspektyvumą". Be to, Tarnyba savo sprendimą grindžia ne melagingomis aplinkybėmis dėl pareiškėjos nebendradarbiavimo, kaip nurodoma skunde, 0 advokato R.S. pateiktomis aplinkybėmis, kuriomis pagrindo abejoti Tarnyba neturi. Tarnyba neturi pagrindo abejoti nei vieno iš šių advokatų kvalifikacija, profesine etika ar savarankiškumu. Laiko, kad sprendimas pagrįstas ir teisėtas, nes bet koks atstovavimas pareiškėjai šioje byloje būtų neperspektyvus. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas R.S. atsiliepimo į skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pareiškėjai, atstovės atstovui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1dalies 1 punktas).

Atsakovė pagal pareiškėjos prašymą 2010 05 10 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-718-10 suteikė S.S. antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir paskiriant antrinę teisinę pagalbą teikti advokatę L.B. civilinėje byloje Nr. 2-1633-793/2010 dėl žalos atlyginimo (b.l. 17-18). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2010 11 15 sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-225-10 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą (b.l. 19-21). Atsakovės 2011 10 21 sprendimu Nr. (1.31.)-TPF-58-11 pratęstas Tarnybos 2010 sprendimo Nr. (1.31.)-TPA-718-10 galiojimo terminas iki 2012 05 15 (b.l. 22-23). 2011 12 02 sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-97-11 pakeista advokatė L.B. ir pareiškėjai S.S. paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą advokatas R.K. (b.l.24-25). 2011 12 19 Tarnybos sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-103-11 pakeistas advokatas R.K. ir pareiškėjai S.S. paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą advokatas R.S. (b.l.26-27). Advokatas R.S. 2012 01 09 pateikė Tarnybai prašymą dėl jo pakeitimo, kuris 2012 01 20 raštu (sprendimu) netenkintas (b.l.28-29, 32-34). Pareiškėja S.S. 2012 01 23 pateikė Tarnybai prašymą, kuriuo prašė teisinės pagalbos suteikimo klausimo sprendimą perduoti spręsti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 01 19 nutartimi civilinė byla perduota nagrinėjimui Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui (b.l. 35-36). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012 02 06 raštu Nr. (1.7.)-SR-505 atsisakė pareiškėjos prašymą tenkinti, kadangi teisės aktai nenumato tarnybai tokių teisių (b.l. 37). 2012 02 29 gautas pareiškėjos skundas dėl neperdavimo klausimo suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėti Vilniaus VGTPT (b.l. 38). Tarnyba 2012 03 27 raštu Nr. (1.7.)-SR-1172 pakartotinai informavo S.S., kad Tarnyba neturi įgaliojimų perduoti pareiškėjos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (b.l. 39). Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas R.S. 2012 04 23 pranešimu informavo atsakovą, kad tikslinga nutraukti antrinės teisinės pagalbos S.S. teikimą (b.l. 42). Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012 05 03 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-46-12, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą S.S. pagal 2010 05 10 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-718-10, nes atstovavimas byloje neperspektyvus (b.l. 43-44). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 03 21 nutartimi ieškovės S.S. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu (b.l. 48). Nutartis įsiteisėjusi 2012 04 11 (b.l. 47).

Pareiškėja S.S. ginčija Tarnybos 2012 05 03 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-46-12, kuriuo jai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal 2010 05 10 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-718-10.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (2005 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X–78 redakcija, toliau - Įstatymas). Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Pareiškėjai tokia antrinė teisinė pagalba buvo suteikta Tarnybos 2010 05 10 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-718-10 civilinėje byloje Nr. 2-1633-793/2010 (dabartinis Nr. 2-2751-833/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas) dėl žalos atlyginimo (b.l. 17-18, 46).

Pareiškėjai S.S. antrinė teisinė pagalba nutraukta vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, todėl analizuotinas įvardintas teisinis pagrindas, kuriuo buvo nutraukta antrinė teisinė pagalba (b.l. 43-44).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis- suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- VGTPTĮ) 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPTĮ numato tam tikrus apribojimus“. Tokiais apribojimais laikytini ir VGTPTĮ 23 straipsnio 1 dalyje išvardinti pagrindai, kuriems esant antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas. Tarnyba savo sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga. Vienu iš pagrindų antrinės teisinės pagalbos nutraukimui yra VGTPTĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas antrinės teisinės pagalbos nutraukimo atvejis, kada atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPT taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą atitinkama Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas šis vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą pranešimu (VGTPTĮ 23 straipsnio 2 dalis), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Priimant sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, turi būti pakankamai akivaizdu, jog atstovavimas byloje bus neperspektyvus.

Jei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba tuo pačiu metu sprendžia asmens prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo parengiant kokį nors procesinį dokumentą teismui ir atstovavimo byloje pagal prašomą parengti procesinį dokumentą, tai konstatavimas, jog pareiškėjo reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas), paprastai leidžia daryti išvadą, kad atstovavimas tokioje byloje taip pat būtų neperspektyvus (VGTPTĮ 11 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Tuo atveju, jei asmuo kreipiasi dėl antrinės pagalbos teikimo kai procesinis dokumentas jau pateiktas teismui, vertinimas dėl atstovavimo byloje perspektyvumo turėtų būti atliekamas pagal konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes laikytina, kad antrinės teisinės pagalbos nutraukimas pareiškėjai S.S., vadovaudamasi VGTPTĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pagrįstas, nes dėl pareiškėjos veiksmų - nebendravimo ir nebendradarbiavimo su paskirtais advokatais, teikimu prašymų paskirtą advokatą keisti kitu advokatu, nepagrįstų skundų bei reikalavimų perduoti antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimo sprendimą Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tarnybos paskirti advokatai neturėjo galimybės suderinti poziciją bei atstovauti pareiškėją teisme. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2012 03 21 nutartimi palikus ieškovės S.S. ieškinį nenagrinėtu, nes neatvyko į teismo posėdį, ir įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, akivaizdu, jog atstovavimas užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-2751-833/2012 tapo neperspektyvus (b.l. 48, 47, 36).

Išvardintos aplinkybės sąlygojo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012m. gegužės 3 d. sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai S.S.. Iš šių aplinkybių seka, kad atsakovė pagrįstai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktą nusprendė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Įvertinęs faktines ir teisines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas, nes pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos S.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.