- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-20
- Bylos Nr.
- N-444-792-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pareigūnas 2008 m. balandžio 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti (ši teisė iš jo buvo atimta). Protokole nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 59 punkto reikalavimus.
II.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 23 d. nutarimu A. J., vadovaudamasis ATPK 128 straipsnio 2 dalimi, paskyrė 500 litų baudą.
Teismas konstatavo, kad pažeidimo padarymą patvirtina surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, policijos pareigūno G. G. tarnybinis pranešimas, transporto priemonės paėmimo protokolas, teismo posėdžio metu duoti A. J. paaiškinimai, kiti byloje esantys įrodymai. Nustatyta, jog A. J. pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, šiuo metu yra bedarbis, nuosavybės neturi, administracine tvarka iki šiol nėra baustas. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažinta, kad jis pažeidė KET 59 punkto reikalavimus, kadangi vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Tai, kad A. J. dėl padaryto pažeidimo prisipažino, tuo padėdamas jį išaiškinti, nuoširdžiai gailisi, pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi A. J. administracine tvarka nebaustas, nuosavybės neturi, gyvena Priekulės evangelikų liuteronų parapijai priklausančioje klebonijoje, niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažinta, kad yra pagrindas paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje (ATPK 30¹ straipsnis). Vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi iš A. J. paimtą automobilį „VW JETTA“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. G., A. J. sumokėjus teismo paskirtą baudą, nurodyta grąžinti savininkei ar kitam teisėtam naudotojui.
III.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyris prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti kaip neteisėtą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, jog teisės vairuoti transporto priemones A. J. neturėjo, nes ji jam nebuvo suteikta. Apeliantas mano, kad ATPK 30¹ straipsnis šiuo atveju taikytas nepagrįstai, nes A. J. padarė grubų KET pažeidimą, sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Apeliantas remiasi ATPK 20 straipsnio nuostatomis dėl administracinės nuobaudos tikslų, pažymi, jog įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
A. J. administracinė nuobauda skundžiamu nutarimu paskirta pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, kuri (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) nustato, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 1500 iki 2500 litų arba administracinį areštą.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti pažeidėjui švelnesnę nuobaudą negu sankcijos minimumas (500 litų baudą).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, mano, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Pažymėtina, kad šiuo atveju padarytas pažeidimas sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Neigiamų pasekmių dėl administracinės nuobaudos paskyrimo atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pažeidėjo sunki materialinė padėtis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta minimali nuobaudą. Tai, kad A. J. gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), įvertintina parenkant administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Tai, kad apeliantas iki aptariamo pažeidimo padarymo nebaustas administracine tvarka, taip pat nebuvo pagrindas pripažinti aplinkybes išskirtinėmis ir paskirti apeliantui švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali administracinę nuobaudą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies nuostatas neturi teisės paskirti griežtesnės administracinės nuobaudos, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutarimas, iš dalies tenkinant Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio apeliacinį skundą, naikintinas, perduodant bylą iš naujo išnagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip teigia apeliantas ir matyti iš bylos dokumentų, A. J. neturi teisės vairuoti transporto priemones, o ne ši teisė iš jo yra atimta. Todėl nagrinėjant bylą iš naujo, įvertintina, ar jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, o ne ATPK 128 straipsnio 1 dalį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.