- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-27
- Bylos Nr.
- 2K-175/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Benediktas Stakauskas, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- A. S.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartis, kuria A. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 13 d., nuo 4 iki 5 val., P. K. priklausančiame bute, esančiame Ignalinos r., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia sudavė rankomis P. K. vieną smūgį į lūpų sritį, po to tyčia audeklo skiaute suveržė jai kaklą ir dėl to P. K. mirė asfikcijos kilpoje; taip A. S. tyčia ją nužudė.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir bylą jam nutraukti.
Skunde kasatorius nurodo, kad, nesurinkę akivaizdžių ir neginčytinų įrodymų, abiejų instancijų teismai pripažino kasatorių kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius neigia savo kaltę dėl P. K. nužudymo ir pripažįsta tik tai, kad ranka sudavė jai vieną nestiprų smūgį per veidą, tačiau tai nesusiję priežastiniu ryšiu su jos mirtimi. Kasatoriaus kaltė dėl nužudymo pagrįsta vien tik liudytojo V. S. parodymais ir kasatoriaus prisipažinimu ikiteisminio tyrimo pradžioje. Tačiau pirminius parodymus kasatorius davė būdamas abstinencijos būsenos ir sirgdamas, taip pat tuo metu kasatorius buvo bauginamas, o protokolus pasirašė jų neperskaitęs, pareigūnai apgaulės būdu išgavo kasatorius prisipažinimą. A. S. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad V. S. ikiteisminio tyrimo pradžioje irgi buvo įtariamas dalyvavęs nužudant P. K., todėl jis yra suinteresuotas bylos baigtimi ir jo parodymai turėtų būti vertinami itin kritiškai. Kasatorius mano, kad P. K. nužudymo aplinkybės iki galo nėra ištirtos ir neatmestina galimybė, kad, kasatoriui ir V. S. išėjus iš P. K. buto, pas ją galėjo ateiti jos sugėrovai ir ja nužudyti, tai padaryti galėjo ir V. S.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl A. S. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį
Kasacinio skundo argumentai yra analogiški A. S. apeliacinio skundo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas juos patikrino, motyvuotai pasisakė dėl kiekvieno iš jų ir atmetė juos kaip nepagrįstus. Kolegija sutinka su apeliacinio teismo išvadomis ir laiko, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti – nėra jokio pagrindo.
Teismo sprendimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą būtina įrodymų vertinimo sąlyga yra įstatymo nustatytas imperatyvas, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita įrodymų vertinimo sąlyga yra reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis įstatymu, t. y. pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse išdėstytus reikalavimus.
Kasaciniame skunde A. S. tvirtina, kad teismai bylos aplinkybes ištyrė neišsamiai, todėl padarė klaidingas išvadas ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad teismų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
A. S. kaltę dėl P. K. nužudymo patvirtina pakankama įrodymais byloje pripažintų ir išsamiai ištirtų duomenų visuma, o kasatorius nepagrįstai teigia, kad jis nuteistas vadovaujantis vien tik jo pirminiais parodymais ir liudytojo V. S. paaiškinimais. A. S. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, be paties nuteistojo pirminių parodymų (kuriuos jis patvirtino parodymų patikrinimo (T. 2, b. l. 31–33) ir teisiamajame posėdyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo (T. 2, b. l. 43), pratęsimo metu (T. 2, b. l. 71), liudytojo V. S. parodymų, patvirtina ir liudytojo I. S. parodymai, teismo medicinos specialistų išvados, įvykio vietos, daiktinių įrodymų apžiūros protokolai. Nėra jokio pagrindo manyti, kad liudytojo V. S. parodymai yra netinkamas įrodymų šaltinis, nes jo parodymai dėl nužudymo aplinkybių yra nuoseklūs ir atitinka kitus byloje esančius ir A. S. kaltę patvirtinančius duomenis. Kolegija laiko, kad A. S. pripažintas kaltu dėl P. K. nužudymo esant pakankamai įrodymų ir jokių duomenų, jog tai galėjo padaryti kitas asmuo, nėra.
Taip pat nepagrįstas kasacinio skundo argumentas dėl A. S. pirminių parodymų neteisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrino šiuos A. S. argumentus ir nustatė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu prieš jį buvo naudotas smurtas ar kad jis buvo kokios nors reikšmingos būsenos, dėl kurios negalėjo būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, ir todėl tuo metu jo duoti parodymai yra netinkami. Nesutikti su tokia teismo išvada nėra pagrindo, juo labiau kad ikiteisminio tyrimo metu procesiniai veiksmai su A. S. buvo atliekami dalyvaujant jo gynėjui, todėl kolegija laiko, jog A. S. pirminiai parodymai tenkina įrodymams keliamą teisėtumo reikalavimą (BPK 20 straipsnio 4 dalis).
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. S. kasacinį skundą.