Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, auginantis mažametį vaiką, dirbantis, turintis vidurinį išsilavinimą, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamasis T. Ž. savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

2014-02-10 apie 08.10 val. viešoje vietoje - viešojo transporto stotelėje „Liepkalnis“, esančioje Liepkalnio g., Vilniuje, išreikšdamas nepasitenkinimą, kad jam už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ŠĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, vartojo pastarųjų atžvilgiu necenzūrinius ir žmogaus orumą įžeidžiančius bei fiziniu susidorojimu grasinančius žodžius, kontrolieriui I. S. padarius pastabą, kad taip nesielgtų, pakėlė nuo žemės trinkelę ir užsimojo su ja, nukentėjusiajam I. S. pribėgus prie jo siekiant atimti trinkelę, jis nepaleidęs trinkelės pradėjo grumtis su nukentėjusiuoju I. S. ir besigrumiant pastarajam sužalojo dešinės plaštakos IV-ąjį pirštą, padarydamas nukentėjusiajam I. S. dešinės plaštakos IV-ojo piršto poodinę kraujosruvą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad aplinkybės kaltinamajame akte nurodytos teisingai. Jis yra kaltas, sužalojo I. S., gailisi dėl to. Jis sumokėjo ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą. Jis susinervino dėl baudos, kurią jam paskyrė ir tada prasidėjo konfliktas. Kiekvieną mėnesį uždirba apie 3000 litais. Jis turi draugę, kuri nedirba, augina 11 mėnesių vaiką, moka už buto nuomą. Jis ligonių kasai žalą iš karto atlygino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).

Kaltinamasis T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad 2014-02-10 apie 8 val., Vilniuje, važiavo viešuoju transportu, 16 maršruto autobusu į autobusų stotį. Jis priėjęs prie autobuso vairuotojo, padavė 100 litų, kad nusipirktų pravažiavimo bilietą, tačiau autobuso vairuotojas neturėjo jam grąžos, todėl važiavo be bilieto. Apie 8 val., autobusui sustojus Liepkalnio stotelėje, į autobusą užėjo du kontrolieriai, kurie tikrino pravažiavimo bilietus. Prie jo priėjęs kontrolierius paprašė parodyti pravažiavimo bilietą. Kadangi jis bilieto neturėjo, kontrolieriui bandė paaiškinti, kad jis norėjo pirkti pravažiavimo bilietą pas autobuso vairuotoją, tačiau pastarasis neturėjo grąžos. Kontrolierius paprašė, kad jis parodytų savo dokumentą. Dokumentą jis pateikė, ir kontrolerius pasiūlė jam paeiti į tarnybinį automobilį administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti. Jis nuėjo į tarnybinį automobilį, kur kontrolierius jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir padavė jam. Jis paklausė, kokio dydžio bauda jam išrašyta, kontrolierius jam nieko nepasakė. Protokole pamatė, kad išrašyta 100 litų bauda. Jis pasipiktino, pradėjo keiktis, vartoti necenzūrinius žodžius. Išlipęs iš tarnybinio automobilio, pradėjo eiti link Liepkalnio stotelės, tada pamatė ant žemės, netoli suoliuko, trinkelę, kurią paėmė į rankas bei, vartodamas necenzūrinius žodžius, pasakė, kad kontrolieriai yra tokie pat buki, kaip šita trinkelė. Su trinkele jis užsimojęs nebuvo, ją tiktai pakėlė ir pasakė necenzūrinius žodžius. Tuomet prie jo pribėgo kontrolierius, kuris norėjo atimti trinkelę. Jis trinkelę išmetė iš rankų. Neatsimena, kokiu metu jis galėjo sužaloti kontrolierių, gal tuo metu, kai šis norėjo iš jo atimti trinkelę. Paskui prie jo pribėgo trys kontrolieriai, kurie sulaikė jį ir iškvietė policiją. Jis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b.l. 82, 83). Vėliau apklaustas 2014-11-14 kaltinamasis iš dalies kaltę pripažino. Jis paaiškino, kad kaltas iš dalies, kadangi su trinkele užsimojęs nebuvo, specialiai sužaloti kontrolierių nenorėjo, tik buvo labai pasipiktinęs, kad jam surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą (b.l. 94, 95).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. S. paaiškino, kad 2014-02-10 apie 8 val. dirbo Liepkalnio stotelėje, Vilniuje, - tikrino viešojo transporto keleivių pravažiavimo bilietus. 7.56 val. 16 maršruto autobuse buvo patikrintas keleivis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo T. Ž., kuris važiavo be bilieto. T. Ž. buvo pasiūlyta nueiti prie tarnybinio automobilio surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą. T. Ž. tarnybiniame automobilyje keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius. Paėmęs į rankas administracinės teisės protokolą ir supratęs, kad jam paskirta 100 litų bauda, buvo labai nepatenkintas ir vėl pasakė necenzūrinius žodžius, o išlipęs iš tarnybinio automobilio ir eidamas link Liepkalnio g. stotelės, pradėjo jį bei jo kolegas vadinti „pidarais, suka“. T. Ž. rusiškai sakė, kad juos užmušti reikia. Jis T. Ž. paprašė, kad eitų savo keliu, po to pastebėjo, kad šis pasilenkė ir kažką pakėlė nuo žemės. Įsižiūrėjęs atidžiau pamatė, kad T. Ž. pakėlė trinkelę. Jis nuo T. Ž. stovėjo apie 3 metrų atstumu. T. Ž. pakėlęs trinkelę užsimojo su ja. Tuomet jis greitai pribėgo prie pastarojo ir bandė atimti trinkelę šiam iš rankų, dėl ko trinkelė nukrito ant asfalto. Tuo metu pribėgo jo kolegos ir stovėjo šalia T. Ž.. Jis bebaimindamas, kad T. Ž. yra neprognozuojamas, įjungė kamerą ir jį filmavo. Befilmuojant pajuto skausmą dešinės rankos IV piršte, pamatė, kad pirštas pradėjo tinti ir mėlynuoti. Jis kartu su kolegomis V. D. bei R. P. nuvedė T. Ž. į tarnybinį automobilį. T. Ž. tarnybiniame automobilyje keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius ir elgėsi agresyviai, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. 2014-02-10 11 val. jis dėl dešinės rankos IV piršto skausmo ir tinimo kreipėsi į VŠĮ Antakalnio polikliniką. Traumatologas apžiūrėjęs pirštą, pasakė, kad dėl sužalojimo reikalingas imobilizavimas langete iki 3 sav. Jis pats 2014-02-17 kreipėsi į Valstybinę teismo medicininę tarnybą dėl sužalojimo masto nustatymo. Dėl patirtų sužalojimų jam nuo 2014-02-10 buvo išrašytas nedarbingumo lapelis (b.l. 10, 11).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. D. paaiškino, kad jis 2014-02-10 apie 08.00 val. kartu su kolegomis R. P., I. S. dirbo stotelėje „Liepkalnis“, esančioje Liepkalnio g., Vilniuje, ir tikrino viešojo transporto keleivių pravažiavimo bilietus. Patikrinus keleivių bilietus autobuse, kurio maršruto Nr. 16, buvo nustatyta, kad vienas iš keleivių, jaunuolis, važiavo be bilieto. Vaikinui buvo pasiūlyta išeiti iš viešojo transporto, po ko šis buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. Patikrinus vaikino duomenis, nustatyta, kad tai yra T. Ž., kuriam ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Jaunuolis išėjęs iš tarnybinio automobilio negražiai elgėsi, o būtent keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jie T. Ž. pasakė, kad nusiramintų ir eitų savo keliais namo. Pastarasis besikeikdamas ir eidamas nuo tarnybinio automobilio, nuo žemės pakėlė trinkelę ir užsimojo su ja. Jis, R. P. bei I. S. priėjo prie vaikino, žodžiais bandė jį apraminti ir sakė, kad jis mestų trinkelę ant žemės. Tačiau T. Ž. nereagavo į jų žodžius. Tuomet I. S., būdamas arčiausiai vaikino, bandė su ranka atimti trinkelę ir atiminėdamas trinkelę atsitrenkė savo ranką į trinkelę, kuri paskui vaikinui iškrito iš rankų ant žemės. Tuomet jie sugriebė jaunuoliui už rankų ir nuvedė dar kartą į tarnybinį automobilį, iškvietė policiją. I. S. pasiskundė, kad jam skauda dešinę ranką. Jis pastebėjo, kad I. S. plaštaka buvo ištinusi. Tą pačią dieną I. S. kreipėsi į ligoninę (b.l. 64, 65).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. paaiškino, kad 2014-02-10, apie 8 val. ryto dirbo Liepkalnio stotelėje, Vilniuje, ir tikrino viešojo transporto keleivių pravažiavimo bilietus. Iš 16 autobuso buvo išvestas keleivis, kuris važiavo be bilieto, ir nuvestas į tarnybinį mikroautobusą. Patikrinus keleivio dokumentus, nustatyta, kad tai T. Ž., ir jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Išėjęs iš tarnybinio automobilio T. Ž. keikėsi necenzūriniais žodžiais, išvadino juos „pidarais“, grasino susidorojimu. Kontrolierius I. S. pasakė, kad šis nepažeidinėtų viešąją tvarką ir nesikeiktų bei eitų savo keliu. Tačiau T. Ž. į jo žodžius nereagavo, paskui paėjęs apie 5 žingsnius nuo jų link privataus namo tvoros kampo ir pasilenkęs prie žemės, pagriebė ten buvusią pusplytę ir užsimojo ja mesti į jų pusę. Tuo metu stotelėje buvo ir pašalinių žmonių, tame tarpe ir vaikų. Kadangi T. Ž. prieš tai grasino jiems susidorojimu, buvo pasiėmęs pusplytę nuo žemės ir ja užsimojęs, I. S., norėdamas sustabdyti T. Ž., puolė prie pastarojo ir bandė atimti pusplytę. Tuo metu I. S. galėjo susižeisti savo pirštą. I. S. pajuto skausmą po to, kai T. Ž. buvo nuvestas atgal į tarnybinį automobilį ir buvo iškviesta policija. Atvykusi policija išvežė T. Ž. į policijos komisariatą (b.l. 62, 63).

Specialisto išvadoje Nr. G 593/14(01) nurodyta, kad I. S. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės plaštakos IV-ame piršte. VšĮ Antakalnio poliklinikoje nustatytas dešinės plaštakos IV-o piršto vidurinio pirštakaulio kraštinis lūžis sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė nepagrįsta objektyviais rentgenologiniais tyrimais. Poodinė kraujosruva dešinės plaštakos IV-ame piršte padaryta nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-02-10). Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ilgesnis nei 10 dienų laiko gydymas neatitinka nustatyto sužalojimo pobūdžio, todėl vertinant sveikatos sutrikdymo mastą į tai neatsižvelgta (b.l. 14, 15).

Specialisto išvadoje Nr. G 2369/14(01) nurodyta, kad I. S. pirminėje specialisto išvadoje (Nr. G 593/14 (01)) nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas (nežymus sveikatos sutrikdymas), atsižvelgiant į pateiktus papildomus (tolesnius) medicininius įrašus VšĮ Antakalnio poliklinikos asmens sveikatos istorijos dublikate, nesikeičia, nes gydymas (viso 40 dienų) tęstas dėl I. S. VšĮ Antakalnio poliklinikoje nustatyto dešinės plaštakos IV-o piršto vidurinio pirštakaulio lūžio, kuris sužalojimu nevertinamas, nes minėtas lūžis teismo medicininio tyrimo metu gydytojui radiologui konsultantui analizuojant pateiktas I. S. dešinės plaštakos IV piršto rentgenogramas objektyviai nepatvirtintas (b.l. 40, 41).

Įvertinus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis T. Ž. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą teismas daro remdamasis kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo I. S. parodymais tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Padarytas nusikalstamas veikas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. D., R. P. parodymai, specialisto išvados, kuriose konstatuoti sužalojimai nukentėjusiajam.Visi parodymai iš esmės tarpusavyje sutampa.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis T. Ž. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis kontrolieriui I. S. padarius pastabą, kad elgiasi netinkamai, pakėlė nuo žemės trinkelę ir užsimojo su ja, nukentėjusiajam I. S. pribėgus prie jo tikslu atimti trinkelę, jis nepaleidęs trinkelės pradėjo grumtis su nukentėjusiuoju I. S. ir besigrumiant pastarajam sužalojo dešinės plaštakos IV-ąjį pirštą, padarydamas nukentėjusiajam I. S. dešinės plaštakos IV-ojo piršto poodinę kraujosruvą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Jis įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Nekyla abejonių, kad visas veiksmas vyko viešoje vietoje –viešojo transporto stotelėje.Tarp padaryto nukentėjusiajam I. S. sužalojimo – nežymaus sveikatos sutrikdymo ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę visiškai pripažino ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo veiką sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jis yra jauno amžiaus, dirba, augina su drauge mažametį vaiką, neteistas.

Spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas kurio metu kitam žmogui sutrikdyta sveikata), į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 113), psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 115), psichiatrinėje ligoninėje gydytas 1996 m. (b. l. 116) į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b.l.117), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l.100-112), dirbantis, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo - nukentėjusiojo atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo, atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis kritiškai vertina padarytą nusikalstamą veiką ir stengiasi sušvelninti dėl jo nusikalstamos veikos kilusius padarinius. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis T. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis T. Ž. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Proceso dalyviai pageidauja, kad T. Ž. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis T. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.

BK IX skyriaus nuostatose numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 str. 2 d. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į T. Ž. asmenybę, į nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad T. Ž. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė atsižvelgiant į atsitiktinį jo nusikalstamą elgesį.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Vilniaus teritorinės ligonių kasos, buvo pareiškusi 348,17 Lt žalą dėl nukentėjusiojo gydymo (b. l. 68-71). Iš pinigų pervedimo kvito matyti, kad kaltinamasis T. Ž. padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai atlygino. Iš susitaikymo protokolo (b. l. 167) matyti, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis susitaikė. T. Ž. sutiko atlyginti turtinę ir neturtinę žalą: 96 Eur turtinę žalą ir 1158 Eur neturtinę žalą – iki 2015 m. gegužės 1 d. nurodytą turtinę žalą, o neturtinę žalą iki 2015 m. spalio 21 d., kas mėnesį mokant po 193 Eur. Tai rodo, kad BK 38 str. 1 d. 2 p. yra išpildytas.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą (b. l. 169-170) valstybei priteisti 357, 05 Eur už teiktą antrinę teisinę pagalbą I. S. (nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui). Vėliau gautas dar vienas prašymas, tačiau prašoma atlyginti suma didesnė -407, 23 Eur.

BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo priskiriama teismo diskrecijai. Šioje byloje, nukentėjusysis kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri skyrė nemokamai nukentėjusiajam atstovą. Teismo procesas buvo nesudėtingas - kaltinamasis neginčijo aplinkybių, nukentėjusysis susitarė su kaltinamuoju dėl žalos atlyginimo, prašė kaltinamajam bylą nutraukti. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį – augina mažametį vaiką, draugė nedirba, prižiūri kūdikį, nuomojasi butą, susitarė nukentėjusysis su kaltinamuoju dėl pakankamai didelės sumos (1158 Eur) neturtinei žalai sumokėti. Atsižvelgiant į tai, priteistinų nukentėjusiajam advokato atstovavimo išlaidų dydis atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo kriterijus, šalies ekonominę situaciją ir žmonių pragyvenimo lygį atitinkamai mažintinas.

Daiktinis įrodymas – 1CD laikmena paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais, Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu,

nusprendė:

T. Ž. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2015-04-21 (susitaikymo protokolą) susitarimą, sudarytą tarp nukentėjusiojo I. S. ir kaltinamojo T. Ž., kuriuo T. Ž. įsipareigoja sumokėti nukentėjusiajam 96 Eur turtinę žalą iki 2015 m. gegužės 1 d. ir 1158 Eur neturtinę žalą – iki 2015 m. spalio 21 d., kas mėnesį mokant po 193 Eur.

Išaiškinti T. Ž., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti T. Ž., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktinį įrodymą - 1 CD laikmeną su 2 vaizdo įrašais saugomą prie bylos (priklijuotas paskutiniame lape), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus tenkinti iš dalies ir valstybės naudai priteisti 80 Eur teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą I. S.. Šią sumą pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, AB „Swedbank“ įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.